Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Brangstanti elektra pabrangino ir svirplių augintojų verslą

Apie netradicinį kaimo verslą – svirplių auginimą – Lietuvoje sakoma: „nei arti, nei sėti, tik – prisijaukinti rinką“. Tačiau brangstant elektros energijai ir pašarams, svirplių augintojai nerimauja, kad taikli mintis šaknis Lietuvoje tebeleidžiančiam jaunam verslui, kuris dieną naktį naudoja elektrą, gal ir tinka, bet gyvenimas nestovi vietoje – šiemet jau pajautė virtinę permainų.        

Statybų nuotaikos

Liudvinave (Marijampolės sav.) svirplius fermoje auginantys sutuoktiniai Greta ir Vaidas Budreikai plečia savo verslo gamybines patalpas – šiuo metu stato naują pastatą, kuriame ketina įsirengti didesnę virtuvę, įsigyti daugiau įrenginių. Tai jų įmonei – „Suvalkijos svirpliai“ leis padidinti gamybinius pajėgumus.

Pasak ūkio savininkų, 2022 metus jie pasitiko išsikėlę ambicingus tikslus. Mat 2021 metais pasiekti finansiniai rezultatai paskatino nestabdyti veiklos, o ją dar labiau sustiprinti, praplečiant gamybą ir sukuriant platesnį naminių svirplių produkcijos asortimentą. Jie neneigė, kad kol kas visas verslas buvo paremtas tik asmeninėmis investicijomis, tačiau tikisi, kad ateityje pavyks pasinaudoti ir ES paramos galimybėmis, bet tinkamų priemonių tam dar tebeieško.

„Tiesioginiai pardavimai šių metų sausio ir vasario mėnesiais nebuvo tokie intensyvūs, bet dėl to stipriai nesijaudiname. Taip natūraliai veikia rinka – po didžiųjų metų švenčių pirkėjai visada aprimsta, perka mažiau. Per tą laiką sutelkėme dėmesį į statybas, kurios labai imlūs laikui ir reikalauja daug specifinių žinių. Prie jų daugiau dirba vyras“, – kalbėjo G.Budreikė.

Jos teigimu, jie abu tikisi šių metų viduryje jau turėti naujas modernias patalpas, bet iki tol dar laukia nemažai rūpesčių.  

Didėja sąnaudos  

Įmonės „Suvalkijos svirpliai“ įkūrėjai jaučia ir įtampą dėl kintančių verslo sąlygų. Pasak G.Budreikės, svirplių auginimui fermoje nuolatos naudojama elektros energija, o ji labai brango. Svirplių auginimo ciklas trunka 1,5 mėnesio ir vėl pradedama viskas iš naujo – be pertraukos ištisus metus. Tai elektros energijai imlus verslas. Gretos teigimu, svirpliai, liaudiškai sakant, užauga „ant elektros“. „Dar negalime pasakyti, ar elektros brangimas labai pakoreguos šį verslą. Praėjo per trumpas laiko tarpas, kad galėtume tiksliai įvertinti pasekmes“, – kalbėjo ūkio šeimininkė. 

G.ir V.Budreikai aiškino, kad patalpa, kurioje auginami svirpliai, turi būti nuolat šildoma. Joje palaikoma 30 laipsnių temperatūra ir 40–50 proc. drėgmė. Visa šildymo ir vėdinimo sistema veikia naudojant elektros energiją. Tad sąnaudos svirplių vadai užauginti tikrai didelės – pakilus elektros kainai, verslas pajautė finansinį nuostolį.

„Kiek tiksliai pabrango kaštai užauginti svirplių vadą, planuojame įvertinti netrukus. Be to, kainai įtakos turėjo dar ir metų laikas – žiemą elektros įrenginiai turėjo dirbti didesniu pajėgumu. Pašarai ir kitos svirplių auginimui reikalingos priemonės bei įrenginiai pas mus naudojami nuo anksčiau, juos esame įsigiję 2021 metais. Kiek jų kainos keitėsi 2022 metais, dar nežinome, bet neabejojame, kad pokyčių bus“, – aiškino verslininkė.

Ji atkreipė dėmesį, jog svirplių paruošimui ir produktų iš jų gamybai taip pat naudojama elektros energija. Svirplių džiovinimas trunka 10 valandų. 

Papildomos rizikos

Anot G.Budreikės, jie plečia ir stiprina bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat Kauno technologijos universiteto Maisto institutu. Nuolat kuria ir išbando naujus gaminius, konsultuojasi dėl maistingumo, kitų tyrimų, analizuoja gaunamus rezultatus ir ieško naudingiausių sprendimų, kad galėtų vartotojui pasiūlyti maksimaliai naudingus gaminius. Šiais metais jų planai jau siekia vasarą. Tikisi papildyti asortimentą ir spėti jį pristatyti rinkai iki didžiųjų vasaros ir rudens renginių – Jūros šventės, Sostinės dienų, kitų miestų mugių.

„Metų pradžioje asortimentą jau papildėme makaronais, į kurių sudėtį įeina svirplių miltai. Puikios tiek skonio, tiek maistinės savybės, 100 gramų makaronų yra 21g baltymų. Šiuos makaronus pirko pavieniai vartotojai, išbandė maitinimo įstaigos“, – apie „Suvalkijos svirpliai“ naujovę teigė verslininkė.

Sako, kad ir kaip to nenorėtų, bet produkcijos kainas tikrai reikės perskaičiuoti. Jau dabar mato, kad dvigubai išaugo dalyvavimo mugėse išlaidos, brango prekybinio ploto nuoma jose.

Degalai – nėra išimtis. Kasdien iš miesto vyksta į savo ūkį prižiūrėti svirplių, šios išlaidos taip pat kelia auginimo savikainą.

„Žinios apie karą Ukrainoje mus sukrėtė kaip ir daugelį. Atsirado papildomų rizikų, kurias turėjome įvertinti. Bet sukaupėme drąsą ir einame pirmyn. Mūsų misija – ir toliau plėsti žinias apie svirplius, supažindinti kiekvieną vartotoją, paaiškinti svirplių teikiamą naudą ir, be abejo, paskatinti savo mitybos racioną praturtinti baltymais tiek valgant džiovintus svirplius, tiek patiekalų gamybai naudojant svirplių miltus. Stengiamės būti aktyvūs ir socialiniuose tinkluose, ir bendraudami gyvai, skirdami dėmesį pavieniams klientams ir platesniam visuomenės ratui, susitikdami tiksliniuose renginiuose“, – kalbėjo svirplių verslo atstovai iš Marijampolės savivaldybės.

Pavasaris sudėtingas

Svirplių auginimu Altoniškių kaime (Kauno r.) įmonėje „Acheta“ užsiimantys broliai Donatas ir Marius Glušauskai VL pasakojo, kad šis pavasaris ir jiems yra gana sudėtingas, nes jų produktai iš svirplių yra nišinė, išskirtinė prekė, todėl labai sunku matuoti sėkmę pagal praeitą pavasarį. Jie stebi, kad šiemet atšilus orams įmonės veikla juda šiek tiek lėčiau, nes maisto pramonėje jau taip yra, kad sausis ir vasaris būna ramesni, o kovą atsigaunama.

Jie mato atsigavimą, bet lėtesnį, nes visi žmonės dabar domisi kitais dalykais. O jų gaminamas produktas iš svirplių juk nėra pirmo būtinumo prekė. „Nėra, kad būtų visiška ramybė rinkose, bet kad ir lėčiau, vis teik po truputį lėčiau „įsivažiuojame“. Produkcijos srautas mažesnis, nei turėjo būti kovą. Dar sunku tiksliai pasakyti, bet tikimės, kad balandį bus aiškiau ir labiau pasimatys, kaip gyvensime, kokią įtaką mūsų verslui daro įvykiai pasaulyje“, – sakė jie.

Broliai verslininkai svirplių auginimą tęsia, augintiniai auga gerai. Tačiau jie neabejoja, kad svirplių auginimui ir jų perdirbimui nemažos įtakos turės ir ekonominiai bei politiniai sprendimai. Auginimui reikalingi pašarai brango, tiesiog dienomis brangsta įvairios pakuotės ir kitos priemonės, naudojamos galutiniam produktui. „Tai galutiniam produktui tikrai turės įtakos“, – neabejojo svirplių augintojai D. ir M.Glušauskai.

Alternatyvos nėra

Svirplių auginimo fermoje Altoniškių kaime šildyti patalpoms jie taip pat naudoja elektrą, nes  kuriantis tai buvo pigiausias ir efektyviausias būdas. Ar dabar toks būdas pats pigiausias – neaišku. Anot Kauno rajono verslininkų, jeigu turėtų įsirengę alternatyvą – katilinę, kūrenamą malkomis ar kuro granulėmis, gal būtų pigiau, bet pridėjus darbo užmokestį kūrikui, kuris rūpintųsi katiline, supranti, kad elektra šildyti yra patogiausia ir pigiausia.

Svirplių auginimas pas juos vyksta nepertraukiamu ciklu, todėl ir įmonė dirba ištisus metus. „Nereikia nei arti, nei sėti, tik prisijaukinti rinką“, – tokiai minčiai šiandien broliai ne visai pritaria, nes prisijaukinti rinką esą nėra paprasta. Ją, anot jų, reikia sukurti, jie tą ir daro – kuria svirplių produktų rinką Lietuvoje. „Nežinau, kas lengviau, ar prisijaukinti vartotoją ir sukurti rinką, ar arti ir sėti javus ir daryti tai, kas yra jau gerai nusistovėję rinkoje – parduoti grūdus. Aišku, mums, svirplių augintojams, sunku ją prisijaukinti, bet įdomu. Panašu, kad po truputį prisijaukiname“, – kalbėjo įmonės „Acheta“ vienas įkūrėjų D.Glušauskas.

Jis patikino, kad žmonėms įdomu, jie susidomėję perka ir valgo iš svirplių paruoštus produktus.  

Produkcija, anot įmonės šeimininkų, Lietuvoje pamažu populiarėja, tačiau pagrindiniai pirkėjai yra už Lietuvos ribų. Apie 50–60 proc. produkcijos Glušauskų įmonė eksportuoja į užsienio valstybes, kuriose vabzdžių valgymas ir produktai su džiovintais vabzdžiais yra labiau paplitę.

Įdirbis yra

Anot savininkų, jų Kauno rajone įkurta įmonėlė dar nėra glaudžiai susijusi su kepyklomis. Kol kas jie netiekia žaliavos, pavyzdžiui, svirplių miltų, nes patys gamina galutinį produktą. Brolių verslininkų požiūriu, šiame netradiciniame versle dabar sunkiausia yra žmonių edukacija ir produkcijos pardavimo procesas. Mat žmones tenka supažindinti, papasakoti, kad svirpliai yra sveika alternatyva nusistovėjusiems produktams ir stereotipams.
„Iš tų, kas paragauja, didžioji dalis grįžta, nes tai tikrai skanus produktas, be to, labai sveikas ir maistingas. Baltymų turi dvigubai daugiau negu analogiški gyvūninės kilmės produktai. Taip pat labai daug skaidulų, riebiųjų rūgščių, kalcio“, – naudą vardijo svirplių augintojai.

Broliai patys rūpinasi svirplių auginimu ir gamybos procesu. Per mėnesį D. ir M.Glušauskų įmonėje yra paruošiama nuo 400 iki 500 kg galutinio produkto. Šiame versle jie jau daugiau kaip 4 metai. Balandžio 1 dieną sueis dveji metai, kai startavo rinkoje su svirplių produktais. Pirmus dvejus metus augino motinines bandas ir kūrė produktus, o vėliau parodė žmonėms, domėjosi, kokių naujų produktų dar galėtų pasiūlyti. Kitų darbų broliai šiuo metu neturi, visą savo laiką skiria svirplių auginimui ir perdirbimui. Iki šių metų buvo įsitikinę, kad iš to galima pragyventi.

Rekomenduojami video