Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Blizgančių“ laukų istorijoje dedamas taškas

Marijampolietė Birutė Grinkevičienė bei jos šeima galės nesibaimindami valgyti savo darže Ungurinės kaime (Marijampolės sav.) išaugintas daržoves. Specialistų nuomone, jų tikrai negalėjo užteršti jokie praskridę lėktuvai. Tyrėjai tikina, kad ant daržovių bei aplinkinių laukų buvo rasta nepavojingos organinės kilmės medžiagos. Vėliau ją lengvai nuplovė rudens lietus.

Blizgėjo laukai

Rugsėjo pradžioje į Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos (AAD MV) Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos specialistus pagalbos kreipėsi Marijampolės savivaldybės gyventoja B.Grinkevičienė. Sunerimusi moteris aplinkosaugininkams papasakojo, kad rudens pradžioje staiga iš niekur nieko pradėjo blizgėti laukai, o kaip tik toje vietoje Ungurinės kaime, netoli Marijampolės miesto, jos šeima turi daržą, auginasi daržoves, uogas.

Pasak daržo savininkės, ne tik jos daržo augalai – braškės, burokėliai, morkos, cukinijos ir daugybė kitų – buvo pasidengę blizgančia plėvelė, bet visi aplinkiniai laukai taip pat skleidė blizgesį. Ungurinės kaime B.Grinkevičienė kartu su gretimų žemės sklypų kaimynais pamatė, jog visur dirvos paviršių buvo nuklojusi iki šiol nematyta blizgesį turinti medžiaga. Marijampolietė turėjo savo versiją, kaip ši blizgi medžiaga atsirado. Darže radusi neaiškios medžiagos, ji pirmiausia pamanė, jog ją galėjo paskleisti praskridę lėktuvai.

B.Grinkevičienei įsiminė toks vaizdas – skrido lėktuvai, bet pačių lėktuvų ji nematė. Moters teigimu, paprastai danguje praskridus lėktuvui būna tik toks siauras takutis, o tada ten buvo išskėstų rankų pločio paliktas platus baltas takas, balta juosta danguje. Ji pirmą kartą pamatė tokį neįprastą gražų vaizdą ir pagalvojo, kaip gražu, dangus mėlynas ir jame plati balta juosta. Pamatytas gražus vaizdas danguje ne tik įsiminė, bet ir tapo galvos skausmu.

Šliužų buveinės

Daržininkę ėmė varginti mintis, ar praskridę lėktuvai nebus paskleidę taršos, nes viskas sutapo. Šiuo reiškiniu greitai susidomėjo atitinkamos tarnybos, nes kaimo žmonės ne juokais buvo išsigandę. Kilo rimtų dvejonių, ar auginamos laukuose daržovės bus tinkamos maistui? Apie galimą taršą pranešusi moteris tuomet pasakojo, kad dar valgė daržoves, bet jai buvo neramu maistui naudoti šiame darže užaugintas gėrybes. Jai piršosi mintis, kad daržą bei greta plytinčius dirbamos žemės hektarus, tikėtina, galėję užteršti aviatoriai.

Blizgančiais laukais domėjęsi gamtosaugininkai bei Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai padarė kitokią išvadą. Paėmę bei ištyrę žemės mėginius, jie nustatė, kad dėl visko kalčiausi gali būti gyviai – šliužai, kurių čia apstu. Patiems gyventojams irgi buvo kilusi panaši mintis, bet tuo pradžioje jie netikėjo.

Rugsėjo viduryje AAD MV Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai apsilankę Ungurinėje tuo įsitikino patys. „Darže matėsi organinės medžiagos likučių, šliužų gleivių pėdsakų“, – VL teigė vyresnysis specialistas Aurimas Vaicekauskas, minėdamas, kad daugiau nėra labai ką ir komentuoti.

Aplinkosaugininkai džiaugiasi, kad gyventojus vis labiau domina aplinkosauginiai dalykai, todėl galimi taršos atvejai nepraeina be dėmesio. Šiuo atveju jie tikina, kad pastebėta medžiaga darže ant augalų bei dirvos paviršiaus nepavojinga, ji yra organinės kilmės. Ilgokai svarstę ir tyrę, specialistai galop patvirtino, kad tai organinės medžiagos likučiai.

Aviatoriai nekalti

Pasak Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininko Gintauto Česaičio, tai tikrai nėra kažkokia pavojinga medžiaga. Ji neturi jokio kvapo ir jos labai maži kiekiai, o susidariusi mikroplėvelė tokia plona, kad jos net nelabai buvo įmanoma paimti mėginiui. „Mums jau iš karto asocijavosi su gamta, su invaziniais šliužais ar kitais šliaužiojančiais gyviais, jų išskiriamomis gleivėmis. Tokį reiškinį daug kas yra matęs. Šiuo atveju dar konsultavomės su Valstybine augalininkystės tarnyba, jie irgi tam pritarė“, – unikalų įvykį komentavo G.Česaitis, teigdamas, kad rasta medžiaga tikrai nepavojinga, todėl kitos iškeltos versijos atmetamos.

Aplinkosaugininkų pastebėjimu, po gausesnio lietaus problemos neliko – blizgi plėvelė dingo. Anot G.Česaičio, gyventojų interpretacijos, kad taršą galėjo paskleisti lėktuvai, esą, kažko išpylė, nepasitvirtino, nes tai paneigė atliktų tyrimų rezultatai. „Išpylus kažkokį kiekį teršalų keleto kilometrų aukštyje, jie tikrai nenusės kelių arų sklypelyje – tikrai bus pasklidę daug plačiau. Be to, jei tai būtų aviacinis kuras, turėtų specifinį kvapą“, – aiškino Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininkas.

G.Česaičio duomenimis, taršos Ungurinės kaimo laukuose, nors jie ir blizgėjo, nebuvo. Jo teigimu, į tą klausimą buvo galima atsakyti greičiau, kai specialistai parsivežė ištyrimui žemės gabaliuką. Jau tada matėsi, kad tai tarsi kažkoks tik voratinklis. Vis tik tyrimas truko apie mėnesį. Buvo pasitelkti laboratorijų specialistai, išklausytos ir ūkininkų nuomonės. „Norėjome išsklaidyti bet kokias abejones. Nežinau, ką dar būtų galima rasti“, – teigė G.Česaitis.

Prisiveisę daugybė

Juozas Milius, Marijampolės seniūnijos seniūnas

Mano pirma mintis buvo, kad gal laukuose kokia nors rasa susidarė, gal netoliese veikianti lentpjūvė galėjo ką paskleisti, bet iš karto dėl tokių versijų kilo didelių abejonių. Pats nemačiau. Esu linkęs manyti, kad tai nedidelių šliužų veiklos pėdsakai. Jie nedidukai, naktį išlenda, jų labai daug. Pas mus čia jie maži, ne tie, kurie invaziniais vadinami. Stebime, kad jie daugiausia žieminius rapsus, kitus žieminių pasėlių išaugusius lapus graužia ir ant tų lapų palieka savo gleivių šliūžę. Jų tiek daug, kad užkloja visą dirvą. Jei jų būtų tik vienas, du ar trys, tai nesijaustų ir nesimatytų, bet jų naktį išlenda daugybė, jie graužia pasėlius, daržovių lapus.

Nėra ką tirti

Asta Šaučiūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento direktorė

Apie tokį atvejį iš viso dabar pirmą kartą išgirdau. Gal kreipėsi tik į Aplinkos apsaugos departamentą. Esu girdėjusi, kad dabar tie invaziniai šliužai ir sodininkams, ir daržininkams, ir ūkininkams visokių problemų pridaro. Iš kur jie čia atkeliavo, neaišku. Tai vis tiek daugiau Aplinkos apsaugos departamento reikalai, tai jų kompetencija. Jeigu paaiškėtų, kad yra kažkas kenksmingo sveikatai, jeigu dėl ūkinės veiklos atsirado tam tikri faktoriai, tuomet tirtume, o dabar nėra ką tirti.

Rekomenduojami video