Atpigęs medus ir sutrikusi bičių produktų realizacija neaplenkė mūsų šalies bitininkų. Nelepina bitynų ir nepalankus šiemetis pavasaris, dėl ko vėluos ir pirmojo medaus ėmimas. 

Vargais negalais

Simne (Alytaus r.) bitininkų Račkauskų šeimyna – tėvai Juozas ir Rita, jų sūnūs Adas, Mantas ir jaunėlė dukra Dijana – visi bitininkauja. „Šį pavasarį pas mus buvo daug žiedadulkių, tai bitės gerai sustiprėjo, jau neša nektarą. Vakar „magazine“ radau pirmuosius lašus“, – „Valstiečių laikraščiui“ naujienomis iš ūkio pasidalijo dukra D.Račkauskaitė.

Ji pripažino, kad pernykščio sezono medaus realizacija nebuvo lengva. Anot Dijanos, visi kaltina karą Ukrainoje, be to, pernai ir Lenkijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse buvo prisukta daug medaus, todėl jo mažiau pirko iš Lietuvos bitininkų. „Supirkėjai pirmiausia stengėsi supirkti visą medų iš Ukrainos bitininkų. Ten žmonėms yra sunkiausia ir pinigai jiems yra labai reikalingi. Tik po jų atėjo eilė mūsų šalies bitininkų turimam medui. Savo eilės buvome priversti laukti ir mes. Laukėm, kol galėsim parduoti, o tai padarę – laukėm, kol iš medaus supirkėjų gausim pinigus. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Bet tikrai žinau bitininkų, kurie vargsta su pernykščiu medumi – vis dar nėra jo viso realizavę“, – susirūpinimo neslėpė Dijana.

Jaunoji bitininkė iš Dzūkijos neneigė, kad yra ir daugiau sunkumų – medaus kainos yra žemos, o bitėms rudenį pamaitinti cukrus buvo brangus, degalai taip pat buvo brangūs, todėl bitininkams sunku išsilaikyti. „Dėl padirbto (netikro) medaus Europoje krito natūralaus medaus didmeninė kaina, nes dirbtinio medaus daugėja, o natūralaus medaus paklausa – mažėja“, – nerimą keliančias tendencijas pastebėjo pašnekovė.

Užsiaugina motinėles

Simnietė bitininkė savarankiškai pradeda trečiąjį bitininkavimo sezoną ir papasakojo, kuo ji užsiima ūkyje. Anot Dijanos, kiekvienas jų šeimos narys prisižiūri savo bites. Jos broliai turi savo avilius, o ji – savo. Dijana savarankiškai prižiūri 200 bičių šeimų, bet jai patikėtas ir kitas darbų baras – ji dar prižiūri 500 nedidelių aviliukų – nukleusų: augina bičių motinėles.

„Broliai rūpinasi tik savais aviliais ir savomis bitėmis, nes jų turi daugiau nei aš. Aš prižiūriu mažiau bičių, tačiau turiu mažų aviliukų nukleusų, skirtų bičių motinėlėms auginti“, – aiškino D.Račkauskaitė.

Medaus kainos yra žemos, o bitėms rudenį pamaitinti cukrus buvo brangus, degalai taip pat buvo brangūs, todėl bitininkams sunku išsilaikyti.

Jaunoji bitininkė iš Simno pasakojo, kad bitininkystės patirtį ir žinias ji perėmė iš savo tėčio – užaugo kartu su bitėmis. Pirmieji savarankiški metai jaunai bitininkei buvo labai sunkūs, antri –jau kiek lengvesni, o šie, tretieji, – tikisi, kad bus gal dar lengvesni. „Motinėlių aš galiu ir kelis tūkstančius užauginti, bet nukleusų turiu 500 vnt. Jie daug mažesni, skirti motinėlei priimti, apsivaisinti, tik tada galima ją paimti, galima dėti į avilį arba pakeisti senąją motinėlę. Bitininko visi darbai atsakingi. Tiesiog darai ir mokaisi. Reikia labai gerų akių. Tėvelis jau neiškeltų lervutės, reikia jauno žmogaus, jaunų akių, o viso kito mokaisi, darai ir išmoksti“, – teigė Dijana.

Išvystyti savo bityną D.Račkauskaitei pagelbėjo gauta jaunojo bitininko parama. Ji VL aiškino, kad Lietuvoje nebūdavo iš kur gauti geros veislinės medžiagos, gerų motinėlių, kad būtų ir nepiktos, ir nespietlios, ir produktyvios. Jos tėvai pirkdavo iš įvairių vietų, brolių bitynams bičių motinėlių taip pat reikėdavę, todėl nespėdavę jų prisiauginti.

„Ten toks labai (kaip dzūkai sako) „marudnas“ darbas. Esi pririštas, apie mėnesį eini ir eini prie nukleusų, kol užaugini motinėlę. Reikia dirbti. Per mėnesį gali ir kelis šimtus jų užauginti, bet negali atsitraukti. Iš stambiųjų bitynų šeimininkų sužinojome, iš kokios šalies gauti veislinę motiną. Pasirinkome iš Danijos Buckfast bičių veislės motinėlę. Parsisiuntėme veislinę motiną karalienę, iš kurios aš auginu naująją kartą. Karalienė kainuoja apie porą šimtų eurų. Bet irgi yra rizikos, gali būti, kad tai irgi nepasiteisins. Aš bandau. Geriausiai, bent kol kas, Lietuvoje tinka iš Danijos atsigabentos motinėlės. Tačiau vis dar vertiname, ar tikrai taip yra, ar pasitvirtins pateikti duomenys. Tad perkame ne vieną, o kelias veislines bičių motinėles“, – sakė Dijana.

Jos vienas brolis iš pradžių irgi bandė auginti bičių motinėles, bet dabar, kai sesuo ėmėsi šių darbų, jis su motinėlėmis užsiimti nenori. Broliai rūpinasi medaus gavyba, realizacija.

Ganosi po kiaulpienes

Prie įprastų darbų bityne po pusmetį patirtų sveikatos išbandymų sugrįžo Alytaus bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Eimutis Petrauskas. Nors buvo atitrūkęs nuo rūpesčių, bet situacija Lietuvos medaus rinkoje ir jam neatrodo gera. „Pats sandėlyje pernykščio medaus jau neturiu –išpardaviau, nes nelaikau daug bičių ir nesuku didžiulių kiekių medaus. Nesu pramoninio bityno savininkas. Tačiau bičiuliai yra prisipažinę, kad šiemet realizuoti pernykštį medų yra labai sunku ir didelius jo kiekius išsukę pramoniniai bitynai susidūrė su nemenkomis problemomis“, – aiškino J.E.Petrauskas.

Petrauskų bityno bitės jau dirba, bičių ganymosi plotai driekiasi tarp Jiezno ir Stakliškių, o kada šiemet ant stalo atsiras pirmasis medus, pasak šeimininko, tik Aukščiausiasis žino. To taip paprastai negalima nuspėti. „Dabar sodai dar tik pradeda žydėti. Bet gali būti, kad šis žydėjimas ilgai netruks ir po jo prasidės „tuščiasis“ periodas. Neaišku, ką gamta toliau duos. Šiemet pastebėjau, kad bitės labai daug skraidžioja ten, kur žydi pienės, nes naktys šaltos, o dienos – pakankamai šiltos. Pienės išskiria nektarą tik tuomet, kai naktis būna šalta, o diena – šilta, dar turi užtekti ir drėgmės. Jos kol kas mūsų vietovėse dar yra. Tad pievų, kur galėtų ganytis bitės – sočiai“, – džiaugėsi bitininkas, pastebėdamas, jog jo bičių ganymosi plotai dėkingoje vietoje – ten ir hidrografinis draustinis, ir ūkininkai dar užsiima pienininkyste.

Mat ten, kur ūkininkai nearia ir nesėja vasarinių ar žieminių kultūrų, plyti vien tik pievos. Pasak bitininko, ten pienių yra labai daug. Tačiau šis pavasaris bitininkystei, anot J.E.Petrausko, vienas iš prastesnių, nes anksti atšilo, bet šiluma greitai pasibaigė. Nemaža dalis bitininkų tuo skundžiasi.

„Gal dažniau mėgstam pasiskųsti nei pasidžiaugti. Yra kuo džiaugtis ir šį pavasarį – juk orai tikrai netrukus gerokai atšils, augalai žydės, o bitės rinks nektarą. Tad medaus tikrai bus. Tik reikia suprasti, kad ne kiekvienais metais galime kabinti medų abiem rankom. Viskam yra duotas savas laikas. Kaip kasmet, taip bus ir šiemet – bus ir gerų dienų. Viskas priklauso nuo pačių bitininkų – kaip jie paruošė šeimas tokiam sunkesniam periodui, ar laiku bites pamaitino pavasarį“, – aiškino Alytaus bitininkų draugijos vadovas.  

Pavasaris nepalankus 

Nors metai sudėtingi, Zanavykijos krašto bitininkai Kęstutis Ūsas ir Ernesta Draždžiulytė-Ūsienė rankų nenuleidžia ir bitininkystės atsisakyti, nors ir kokie sunkūs metai būtų, neketina. Ūsams pavyko išparduoti suplanuotą savo šeimos ūkio bityno pernykščio medaus ir kitų bičių produktų kiekį. Liko tik nedideli kiekiai, reikalingi kitai ūkio veiklai bei saviems ir artimųjų poreikiams.

Ūsų planavimu, nesvarbu, kokie orai vyraus gegužę, pirmąjį šių metų medaus sukimą, panašu, teks nukelti birželio pradžiai. Sutuoktiniai bitininkai su pirmuoju medaus sukimu pas save į sodybą pradės kviesti vaikus. Edukacijoms jau ruošiasi – nori, kad vaikams būtų įdomu, kad jie įgytų naujų žinių bei patirčių, paragautų medaus. „Mes į ateitį visada žvelgiame optimistiškai, nes tiek pas mus, tiek pas visus bitininkus dar nebuvo taip, kad nebūtų randama išeities. Svarbu, iš kurio „kampo“ žiūrėsime į pasiektus rezultatus“, – optimistiškai situaciją vertino E.Draždžiulytė-Ūsienė.

Ūkio šeimininkė VL pasakojo, kad šiemetis pavasaris nelepina – jis šaltas, vėjuotas, o tai labai apsunkina bičių šeimų sėkmingą vystymąsi. „Šiuo metu (gegužės pirmąją savaitę) pačių bičių šeimose kaip ir būtų pakankamai, bet pradeda ryškėti dar viena problema – dėl prastų orų augalai sunkiai skiria nektarą, ir kai kurioms didesnėms šeimoms pradeda trūkti maisto. Tad labai svarbu laiku pastebėti ir pagelbėti bitėms“, – aiškino bityno savininkė iš Šakių rajono.

Sumažėjo medaus paklausa

Praėjusiais metais realizuoti visą mūsų šalyje išsuktą medų buvo gana sunku. Šiuo metu pramoniniai bitynai, medų pardavinėjantys didmena, t. y. medaus statinėmis, didžiąją dalį medaus jau pardavė, tačiau, kiek žinau, dar toli gražu ne visus pasiekė pinigai už parduotą medų –jų dar tebelaukia. Bijau, kad iki naujojo medaus sezono, ko gero, jų dar gali ir negauti.

Tokią situaciją medaus rinkoje lėmė įvairios priežastys, bet pagrindinė – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kuri taip pat yra ir gana stambi bičių medaus eksportuotoja. Dėl neaiškios situacijos medaus rinkose didieji supirkėjai, matyt, bijojo krauti medų į sandėlius, todėl neskubėjo jo pirkti. Kitas dalykas – pernai pietų, pietryčių Europoje buvo gana neblogas medaus derlius. Tad jo kiekiai į rinką buvo pateikti kiek didesni nei įprastai.

Be to, reikia pastebėti, kad pernai krito medaus paklausa ir mažmeninėje rinkoje – vartotojai medaus pirko mažiau nei įprastai. Tai galėjo lemti ekonominė situacija šalyje.