Žemdirbiai jau daug metų raginami burtis į kooperatyvus, tačiau Lietuvoje šis procesas vyksta gana vangiai. Nors smulkiesiems ūkininkams, norint išlikti rinkoje konkurencingiems, kooperacija būtina kaip oras.

Siekiant pralaužti kooperacijos ledus ir paskatinti smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „Bendradarbiavimas“ numatyta veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Partneriai – šeimos nariai

Akmenės rajone ūkininkaujantis Vaidas Gauronskas netveria džiaugsmu – pirmą kartą jo ūkį pasieks europinė parama. Jo kieme jau stovi naujutėlaitis kombainas, o ūkininkas nekantriai laukia javapjūtės, kada galės jį išbandyti.

Naujai žemės ūkio technikai įsigyti skirtas KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ finansavimas. „Kombaino vertė – 83 tūkst. eurų, o mums kompensuoja 60 proc. jo vertės, vadinasi, gausime 49,8 tūkst. eurų“, – skaičiavo jaunas ūkininkas.

V.Gauronsko įgyvendinamo augalininkystės ūkio stiprinimo projekto partnerė – mama Gražina Gauronskienė. Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, bendradarbiavimui skirtos paramos gali siekti ne tik kaimynai, draugai ir pažįstami, užsiimantys tokia pačia veikla, bet ir šeimos nariai – svarbu, kad jie turėtų atskirai įregistruotus ūkius.

Verkiant reikėjo kombaino

G.Gauronskienė santūriau kalbėjo apie paramą – mat skirti pinigai dar nepasiekė jų sąskaitos.

„Taip, paraiška patvirtinta, sprendimas skirti paramą jau priimtas. Dabar tvarkome dokumentus, viską darome pagal taisykles, manau, kad viskas pasiseks ir galėsime galutinai džiaugtis sėkmingu projektu“, – sakė ji ir pridūrė, kad paramos neįmanoma pervertinti – tai didžiulė paspirtis ūkiui.

Ūkininkė pasakojo, kad su sūnumi pirmiausia planavo siekti paramos smulkiesiems ūkiams (KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiems ūkiams“). Kadangi nepavyko jos gauti, surizikavo ir pateikė paraišką paramai pagal kitą priemonę.

„Nenuleidome rankų, todėl labai apsidžiaugėme, kad šį kartą mums pavyko. Girdėjome kalbant, esą paramą pasiims stambieji ūkininkai, todėl neverta net kreiptis. Pasirodo, kad ir nedideli ūkiai gali gauti paramą. Pats dirbu apie 23 hektarus, o mama – dar mažiau. Dalis žemės nuosavos, o dalį nuomojamės. Buvo labai smagu, kai sužinojome, kad mūsų paraiška įvertinta teigiamai“, – džiaugėsi V.Gauronskas.

Jis aiškino, kad ūkiui verkiant reikėjo naujo kombaino. Senoji javų kūlimo mašina rijo laiką ir pinigus, nes ją reikėdavo nuolat remontuoti, o svarbiausia – sugesdavo pačiu netinkamiausiu metu.

„Atvažiuoji į laukus, trumpai pakuli ir vėl į garažą remontuotis. Saulė šviečia, verkiant reikia imti derlių, bet negali. Nuimant derlių nepavykdavo išvengti problemų. Dėl seno kombaino nustojome auginti rapsus. Naudoto kombaino nenorėjome pirkti, nes vėl būtų tie patys rūpesčiai užgulę, o be paramos neįmanoma įsigyti naujos technikoas. Esame įsipareigoję per penkerius metus iki 20 proc. padidinti dirbamą plotą, taigi naujas kombainas turės daugiau darbo“, – pasakojo ūkininkas.

Geranoriškai padeda

Pasak G.Gauronskienės, jų krašte nemažai smulkiųjų ūkių, kurie norėtų išsilaikyti rinkoje, bet jiems labai reikia pagalbos. Todėl žemdirbiai turėtų nuolat domėtis, ką siūlo KPP priemonės, nebijoti dalyvauti jose, siekti paramos.

„Žinau vieną jauną vaikiną, kuris gavo dovanų 13 hektarų žemės, jis norėtų ūkininkauti, plėsti ūkį, bet tai nelengva. Jeigu jo ūkis būtų arčiau, galėjome pasikviesti dalyvauti projekte, bet jis kitoje seniūnijoje. Galvojome, kad projektui reikia daugiau partnerių, nes naujas našus kombainas galėtų dirbti trijuose ar keturiuose nedideliuose ūkiuose“, – kalbėjo G.Gauronskienė.

Ūkininkės teigimu, žemdirbiams geranoriškai padeda Žemės ūkio ministerija bei žemės ūkio specialistai, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai – tereikia patiems parodyti iniciatyvą ir ryžtą.

Už partnerius balai

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pabrėžė, kad minėta KPP priemonės veiklos sritis skirta būtent smulkiems ūkio subjektams, o jos tikslas – pastūmėti juos bendradarbiauti ir veikti išvien. Toks finansiškai paskatintas ūkininkų bendradarbiavimas gali būti pirmas žingsnis kooperacijos link.

Paraiškos pagal minėtos priemonės veiklos sritį bus renkamos visą vasarą – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Paramos gali kreipti smulkieji ūkiai, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. eurų ir ne didesnis kaip 15 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų.

Projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas, bet jeigu paraišką teikia smulkieji ūkiai, užsiimantys gyvulininkyste, sodininkyste, uogininkyste ar  daržininkyste, jiems kompensuojama iki 70 proc. tinkamų išlaidų.

Jei pretendentai į paramą verslo planui parengti samdo konsultantus ir patiria išlaidų, jos kompensuojamos 100 proc.

„Pagrindinė sąlyga ta, kad paramos turi prašyti ne mažiau kaip du ūkio subjektai arba 2 projekto dalyviai, t. y. pareiškėjas ir jo partneriai, užsiimantys tokia pačia veikla ir siekiantys gauti paramą investicijoms, susijusioms su bendra projekto veikla. Kuo daugiau yra projekto partnerių, tuo daugiau skiriama atrankos balų. Partnerių skaičius nėra ribojamas. Jeigu paraišką teikia, pavyzdžiui, penki ir daugiau partnerių, jie gauna 30 atrankos balų.Pareiškėjas su partneriais pasirašo jungtinės veiklos sutartį, kurioje numato, kas už ką bus atsakingas“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovė.

N.Padvaiskaitė pabrėžė, kad šiemet taisyklėse yra tam tikrų paramos supaprastinimų, t. y. numatytos palankesnės paramos teikimo sąlygos. Projekto kontrolės laikotarpis nuo galutinio lėšų išmokėjimo momento sumažintas nuo penkerių iki trejų metų. Be to, paramos gavėjams galima skirti 40 proc. avansą.

Parama ir verslui

Vienam projektui 90 tūkst. eurų paramą gali gauti ne tik susikooperavę smulkieji ūkininkai, bet ir smulkieji miškininkai, kurių valdos dydis ne didesnis nei 20 hektarų, labai mažos įmonės, kaimiškose vietovėse veikiančios ne trumpiau kaip dvejus metus, bei fiziniai asmenys.

„Parama numatyta norint paskatinti bendradarbiauti ne tik smulkiuosius ūkininkus ir miškininkus, bet ir juridinius asmenis – verslininkus ( labai mažos įmonės) bei fizinius asmenis. Pavyzdžiui, bendrai veiklai reikalingoms investicijoms paramos gali prašyti dvi mažos kepyklėlės arba bendradarbiauti sutarę baldžiai ar staliai, dirbantys su verslo liudijimais ar patentais“, – aiškino vyriausioji specialistė.

Paramos lėšomis galima pirkti naują žemės ūkio techniką ir naują įrangą (žemės ūkio įranga laikoma įranga, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba); naujus technologinius įrenginius, naują techniką ir įrangą bei naują kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtą projekto reikmėms (išskyrus lengvuosius automobilius); naujas N, O kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemones.

Tinkamos išlaidos yra ir naujų gamybinių pastatų statyba, senų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas (įskaitant statybines medžiagas) bei verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas; nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika ir įranga, išskyrus medienos vežimo keliais technika; dirvos paruošimo miško želdiniams / žėliniams mechanizmai.

Parama gali būti skirta ir einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms, pavyzdžiui, susitikimams organizuoti, kanceliarinėms išlaidoms, maitinimui, bet ne daugiau kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM.

Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt.