Ilgą laiką Lietuvoje galvijininkystė buvo plėtojama kaip pieninė arba pieninė-mėsinė, nes tik 1995 metais į Lietuvą buvo įvežti pirmieji veisliniai mėsiniai galvijai.

Gamtinės sąlygos mėsinei galvijininkystei vystyti Lietuvoje yra palankios, turime nemažus pievų ir ganyklų plotus, taip pat patirties auginant pieninių veislių galvijus. Tad 2022 metų pradžioje veislinių mėsinių galvijų turėjome jau 58,5 tūkstančio, dar 134,5 tūkstančio buvo mišrūnų (1 pav.). Nuo 2017 metų pradžios veislinių mėsinių galvijų padaugėjo 22,6 tūkstančio arba 63,0 proc., mišrūnų – 2,6 tūkstančio (2,0 proc.), kai bendras galvijų skaičius sumažėjo 59,7 tūkstančio arba 8,6 proc. Galime sakyti, kad veislinė mėsinė galvijininkystė Lietuvoje aktyviai vystosi ir yra perspektyvesnė nei pieninė. Prie mėsinių galvijų skaičiaus augimo prisidėjo ir nuo 2015 metų mokama parama už mėsinius galvijus.

1 pav. Galvijų skaičius Lietuvoje 2017–2022 metų pradžioje, tūkst. vnt.

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Veisliniai mėsiniai galvijai 2022 metais sudarė 9,3 proc. visų galvijų, kartu su mišrūnais – 30,5 proc. Spartesnį mėsinės galvijininkystės vystymąsi stabdo daugiausia realizacijos problemos, visų pirma, per mažos kainos.

Dalis veislinių mėsinių galvijų, siekiant gauti aukštesnę kainą, eksportuojama. Eksportuotas lietuviškos kilmės grynaveislių galvijų skaičius 2017–2021 metų laikotarpiu svyravo, tačiau eksportuotų galvijų kaina nuolat augo: 2017 metais ji siekė 967 Eur/vnt., kai 2021 metų sausio–lapkričio mėnesiais – 1 602 Eur/vnt. arba 65,7 proc. daugiau nei 2017 metais. Lietuvių iš kitų šalių įsigytų grynaveislių galvijų kainos, atvirkščiai, mažėjo ir tik 2021 metais šoktelėjo (1 lentelė).

Du trečdaliai grynaveislių galvijų per 2017–2021 metų 11 mėnesių laikotarpį eksportuota į ES šalis, daugiausia iš jų – į kaimyninę Lenkiją (45 proc. visų eksportuotų grynaveislių galvijų). Trečdalis išvežta į trečiąsias šalis, daugiausia – į posovietinę erdvę (2 pav.).

2 pav. Lietuviškos kilmės grynaveislių galvijų eksporto struktūra per 2017–2021 m. 01-11 mėn. laikotarpį, proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Kai kurie mėsinių veislių galvijų augintojai, siekdami gauti adekvačią kainą už aukštos kokybės galvijieną, savo išaugintų galvijų mėsą parduoda per trumpą maisto grandinę, vartotojams tiesiogiai iš ūkio. Vis dažniau tam tikslui susiburiama į kooperatyvus. Tačiau tokiu būdu parduodama nedidelė dalis išaugintos produkcijos.

Žemės ūkio rūmų įgyvendinamo projekto „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ tikslas yra skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą – gaminti kokybišką produkciją ir už ją gauti aukščiausią kainą taikant naujus pardavimo būdus.

Deiva Mikelionytė,

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrėja