Jei reikėtų rinkti nacionalinę mūsų daržovę, ko gero, be didelių diskusijų visus laurus susirinktų tikru sveikatos eliksyru laikomas česnakas. Tačiau Lietuvoje sparčiai populiarėja česnakų ir porų giminaitis – dramblinis česnakas. Jų galvos ne tik gerokai didesnės už įprastus česnakus, bet ir išsiskiria ypatingu skoniu. Kol kas dramblinių česnakų paklausa viršija pasiūlą, todėl jų augintojai pirkėjų dėmesiu nesiskundžia.

Iš Jungtinės Karalystės į Suvalkiją

Viena pirmųjų dramblinių česnakų augintojų Lietuvoje – marijampoliškė Julija Rudvalytė, su šeima plėtojanti šilauogių ūkį. Paklausta, kokia dramblinių česnakų atsiradimo jų ūkyje istorija, moteris tikina, kad juos auginti paskatino didelis žmonių susidomėjimas, todėl uogų ūkyje netruko atsirasti ir egzotiškieji drambliniai česnakai. Ji sako pastebėjusi socialiniuose tinkluose, daržininkų grupėse virusias diskusijas, kuriose žmonės ėmė vieni kitų klausinėti būtent apie šias daržoves. Tuomet trūko informacijos, augintojų buvo nedaug, todėl Julija pajautė potencialią šios daržovės paklausą. „Žmonės apie juos labai daug klausinėjo, rašė, diskutavo, o informacijos iš tiesų trūko. Ir mes patys pradėjome aktyviau domėtis, kur galėtume jų gauti“, – verslo nišą socialiniuose tinkluose pastebėjo pašnekovė.

Iš tiesų anuomet paklausa gerokai viršijo pasiūlą. Tam, kad įsigytų sodinamosios medžiagos, teko kreiptis į specializuotą dramblinių česnakų ūkį Jungtinėje Karalystėje. Pasirodo, šias iš Centrinės Azijos kilusias daržoves Europoje daugiausia augina britai ir prancūzai. Atvežtos skiltelės pasodintos šalia žieminių česnakų. Regis, svetimšaliams česnakams Suvalkijoje patiko ir didžioji dalis sėjinukų prigijo. Per septynerius metus jų plotelis augo – šiandieną šeimos ūkyje auginama apie 20 arų dramblinių česnakų.

Nors šių daržovių paklausa auga kaip ant mielių, didesnių jų augintojų kol kas neatsirado. Anot dramblinių česnakų augintojos, daugiausia patirties ir žinių teko semtis iš augintojų britų, mat mūsų mokslininkai šia sritimi per daug nesidomėjo, lietuviškuose straipsniuose ar daržininkų knygose apie juos nebuvo plačiai rašoma.

Piktinosi kaina

Nors augintoja gaudavo nemažai užklausų dėl šių dičkių, dalį pirkėjų atbaidydavo jų kaina. Augintojai už tokio česnako galvą prašo 7 eurų. Tai daliai pirkėjų pasirodydavo tiesiog per brangu.

„Iš pradžių jautėme žmonių nepasitenkinimą dėl dramblinių česnakų kainos, esą ji per didelė. Jų kainą lygindavo su įprastų česnakų. Dabar jau žmonės suprato, kad tai iš tiesų visai kitokia daržovė, ir dėl kainos nebesidera, nesipiktina. Visą mūsų parduodamą derlių žmonės išperka, dėl realizacijos problemų neturime, – tik pradėjus prekiauti pirmaisiais drambliniais česnakais klientų nuostabą dėl pasiūlytos kainos prisimena pašnekovė. – Pagal mūsų internetinės svetainės peržiūras ir susidomėjimą česnakais matome, kad susidomėjimas per visą jų auginimo laiką niekur nedingo. Savo išaugintų skiltelių

esame siuntę netgi į Latviją.“

Sudėtingas dauginimas kelia kainą

Jų kainą kelia ir sudėtingas dauginimas. Šiuos stambuolius reikia dauginti ne kaip įprastus česnakus, o kaip... tulpes ar kitas svogūnines gėles, nes jie formuoja „vaikučius“ prie savo galvos. Tačiau juos išdaiginti iš užmegztų sėjinukų sudėtinga. „Mūsų klientai mums skambina ir rašo klausdami, kaip išdaiginti užaugusius „vaikučius“. Tačiau atsakome visuomet atvirai: iš patirties matome, kad išauginti iš jų įmanoma, bet gerokai paprasčiau juos dauginti skiltelėmis“, – pabrėžia J.Rudvalytė.

J.Rudvalytė: „Iš pradžių jautėme žmonių nepasitenkinimą dėl dramblinių česnakų kainos, esą ji per didelė. Jų kainą lygindavo su įprastų česnakų. Dabar jau žmonės suprato, kad tai iš tiesų visai kitokia daržovė, ir dėl kainos nebesidera, nesipiktina.“

Nuo mums įprastų česnakų jie skiriasi dar ir tuo, kad iš žiedyno nebrandina sėklų. Dėl to juos patartina nukirpti. Skaičiuojama, kad nukirpti žiedynai padeda išauginti net 20–30 proc. didesnį česnaką.

Užsienio rekordų nepavyksta pasiekti

Esame įpratę česnakus pirkti galvomis, tačiau su šiais dičkiais kiek kitaip. Juos augintojai parduoda skiltelėmis, nes vienoje galvoje gali būti 4–6 skiltelės. Skilteles Julija pardavinėja tik prasidėjus jų sodinimo sezonui, prekyba trunka apie mėnesį laiko. Skiltelė paprastai būna 2–4 cm ilgio, o viena didžiausių Julijos išaugintų dramblinių česnakų skiltelių svėrė net 40 g. Tiesa, užsienio literatūroje rašoma, kad viena dramblinio česnako galva gali užaugti iki 600–700 g, tačiau Lietuvoje dėl atšiauresnio klimato jos smulkesnės.

„Skiriasi šviežiai išrauto ir jau padžiovinto česnako svoris ir dydis. Šie česnakai vadinami ir aukštaūgiais. Jų stiebas užauga net 1,5–18 m ilgio. Didžiausias pas mus užaugęs dramblinis česnakas buvo 10–12 cm skersmens“, – išaugintą česnaką rekordininką prisimena patyrusi jų augintoja.

Kaip užauginti?

Geriausia dramblinius česnakus sodinti rugsėjo–spalio mėnesiais. Svarbu, kad iki pirmųjų šalnų jie spėtų pilnai įsišaknyti, tačiau neturi pasirodyti česnako laiškas. Jie, kaip ir įprasti česnakai, geriausiai auga lengvoje, derlingoje žemėje, gerai dera saulėtoje vietoje. Rekomenduojama česnakų galvas išskirstyti į skilteles ne anksčiau kaip 24 val. iki sodinimo, įterpti į dirvą atsargiai, saugant jas nuo pažeidimų. Česnakai sodinami 3–6 cm gylyje (per du sodinamos skiltelės ilgius), nepažeidžiant skiltelių, paliekant 30 cm tarpus. Juos galima auginti ir didesniuose vazonuose, tačiau žiemą reikia įnešti į patalpą, kurioje laikytųsi vėsi temperatūra (5–10 laipsnių). Kadangi drambliniai česnakai mėgsta drėgmę, būtina juos reguliariai laistyti. Taip pat juos galima mulčiuoti šiaudais. Tai užėjus žiemos speigams padės jiems neiššalti, o esant sausrai – palaikyti drėgmę. Pašnekovė rekomenduoja juos tręšti prieš sodinimą ruošiant dirvą, o augimo metu, ankstyvą pavasarį, galima patręšti kalio sulfatu.

Derliaus dorojimas – netrukus

Česnakų derlių galima imti liepos viduryje ir pabaigoje, pamačius, kad jų apatiniai lapeliai jau parudavo. Patartina pirmiausia iškasti vieną kitą galvą ir patikrinti: jei česnakai atrodo subrendę, galima doroti visą lysvę. „Jų ėmimo metu tereikia melstis, kad nelytų. Svarbu, kad dirva būtų sausa, kitu atveju gali prasidėti puvinys“, – prideda pašnekovė.

Savalaikis derliaus nuėmimas svarbus, nes pavėlavus dramblinis česnakas pradės šaknytis. Nuėmus derlių per anksti prarasime dalį česnako augimo potencialo.

Nukastus česnakus patariama džiovinti kambario temperatūroje, sausoje ir vėdinamoje patalpoje. Paskui dramblinių česnakų ropeles reikia išskaidyti skiltelėmis, beje, gerokai anksčiau nei įprastinių, nes jų dugnelis (buvęs svogūnėlis) yra storas ir kietas. Pavėlavus išskaidyti skiltelėmis, dugnelis išplyšta, o pažeistų negalima sodinti.

Tinka ir sriubai, ir traškučiams

Nors drambliniai česnakai savo sveikatinėmis savybėmis nusileidžia įprastiems česnakams, jie augintojų dėmesį traukia dėl švelnesnio kvapo. J.Rudvalytė skiltelių griežinėlius ne tik troškina, bet ir kepa, daro traškučius, fermentuoja. „Poras ir česnakas pasižymi imuninę sistemą gerinančiomis savybėmis. Kadangi dramblinis česnakas yra šių daržovių hibridas, manau, jis taip pat naudingas sveikatai“, – tikina ji.