Žemdirbių veikla yra labiau reglamentuojama bei kontroliuojama, palyginti su kita ūkine veikla. Tokia griežtai reglamentuojama sritis yra augalų apsaugos produktų naudojimas. Paskutinė naujiena, kad ūkiams privalu įsirengti augalų apsaugos produktų purškimo įrangos plovyklas. Kitu atveju, ūkininkai bus baudžiami.

Naujiena pasiekė dar ne visus

Pasvalio rajono ūkininkas Vidas Damanauskas yra nedidelio augalininkystės ūkio šeimininkas. Kaip ir aplinkiniai ūkininkai, pradėjo kirsti vasarinius miežius, rapsų derlius jau nuimtas. Ūkininko žodžiais, derlius neblogas, atitinka veislių standartą. Neprasta būtų javapjūtė, jeigu ne šioje Lietuvos dalyje vėjo ir liūčių išguldyti pasėliai.

„Kad tik valdžia netrukdytų, tai būtų gerai“, – svarsto žemdirbys. Jo rūpesčių paletė platesnė negu daugelio kitų šalies ūkininkų. Jį jaudina ne tik brangstančios sąnaudos,  augantys mokesčiai, bet ir ūkio ateitis: per V. Damanausko ūkį yra suprojektuota, jį perpus padalys „Rail Baltica“ vėžė.

Su tokia realybe žemdirbiui sunku susitaikyti, nes tarptautinis projektas ne tik sužlugdys ūkį, bet ir gyvenimą savo sodyboje pavers nepakenčiamu.

Tačiau kol priartės geležinkelio tiesimo darbai, V. Damanauskas dar sės ir pjaus, turės paisyti visų naujai atsirandančių reikalavimų.

Tai, kad gali prireikti papildomų investicijų augalų apsaugos produktų purkštuvo plovyklai įrengti, jam yra naujiena. Pasvalio rajono ūkininkas svarsto, jog tai būtų beprasmiškas reikalavimas.

„Purkštuvo plovimui tame pačiame lauke vežiojamės talpyk­lą su švariu vandeniu. Užbaigę chemikalą, purškimą tame pačiame lauke pakartojame su švariu vandeniu“, – žemdirbys nupasakoja ūkyje taikomą praktiką. Jo įsitikinimu, ji yra nepriekaištinga – sistema išplaunama pesticidų likučius atiduodant tiems patiems augalams. Prireikus galima naudoti kitą produktą.

V. Damanausko manymu, reikalavimas įrengti plovimo aikšteles būtų beprasmis, tik padidintų darbų sąnaudas, nes reikėtų papildomai gaišti laiką ir eikvoti degalus važinėjant į tokią aikštelę. Žemdirbys abejoja ir dėl tokio sumanymo aplinkosauginio efekto.

Pažadintas „miegantis“ reikalavimas

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, kurios įsigaliojo nuo 2004 metų gegužės, yra toks punktas, kuris nurodo, kad, siekiant sumažinti gruntinio ir paviršinio vandens taršos riziką, profesionaliam naudojimui skirta pesticidų skleidimo įranga turi būti valoma ir/ar plaunama tam skirtomis priemonėmis ar švariu vandeniu tam tikslui įrengtose aikštelėse atvirame ore ar uždarose vėdinamose patalpose.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) šią vasarą žemdirbių savivaldos organizacijų dėmesį atkreipė į „miegantį“ reikalavimą. Kaip jis vykdomas, iki šiol inspektoriai netikrino. Dabar lankydami ūkius bei ūkininkų susirinkimus – konsultuoja, ką ir kaip daryti.

VAT direktorius Sergejus Fedotovas pastarąją savaitę patarimais dalijosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje. Jis pastebėjo, kad esama ūkių, turinčių aukšto lygio plovyklas. Jos tarnauja žemės ūkio technikai, taip pat ir purkštuvams plauti. Tačiau tokių plovyklų Lietuvoje tėra vienetai.

Tarnybos vadovo pastebėjimu, reikalavimas iš tiesų yra įveikiamas net mažiems ūkiams – jie galintys kooperuotis, ta pati plovimo aikštelė gali tarnauti keliems kaimyniniams ūkiams. Niekas nereikalauja, kad kiekvienas ūkis turėtų atskirą aikštelę.

Galimi keli variantai. Brangiausia įsirengti aikštelę su betonuotomis grindimis, nuotekų kaupykla. Šias nuotekas protarpiais reikia specialiomis priemonėmis nukenksminti, paskui galima išpilti laukuose ant pūdymo. Paprastesnis sprendimas – biologinė plovimo aikštelė: įgilinta vieta padengiama moliu ar kita nelaidžia medžiaga ir užpilama biologiniu mišiniu (durpės, žemės, šiaudai). Biologinį mišinį periodiškai reikia keisti – galima išbarstyti laukuose ant pūdymo, nes cheminės medžiagos suyra. Paprasčiausias sprendimas yra gyvulininkystės ūkiams – plovyklai jie galintys pritaikyti esamas mėšlo surinkimui skirtas betonuotas aikšteles, nuoplovas nukreipti į mėšlo, srutų kaupyklas.

Asociacijos turi savo nuomonę

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis giria VAT darbo stilių – konkretumą ir aiškumą, vizitų į ūkius derinimą stengiantis negaišinti laiko, pirmenybės teikimą konsultavimui, bet ne sankcijų skyrimui. Pasak asociacijos vadovo, vargo nebūtų, jeigu taip europietiškai dirbtų ir kitos kontroliuojančios institucijos.

Visi supranta, kad reikalavimas įsirengti specialias plovimo aikšteles kilo ne pačios institucijos iniciatyva, o yra europinis sumanymas. Pesticidų tausiam ir atsakingam naudojimui skiriama vis daugiau dėmesio – tiek siekiant mažinti vandenų taršą, tiek ir rūpinantis biologine įvairove, vabzdžiais apdulkintojais. Tačiau „pažadintą“ reikalavimą įsirengti plovyklas purkštuvams daugelis žemdirbių pasitiko kritiškai. Jį jau svarstė ne tik LŽŪBA, bet ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA). Išsakytos kelios pastabos.

Reikalavimui vykdyti prašo finansavimo

Viena, ką pastebėjo ir Pasvalio rajono ūkininkas V. Damanavičius: naujesni purkštuvai yra pritaikyti sistemą išplauti, nuoplovas išpurkšti tiesiog lauke. VAT direktorius S. Fedotovas pritaria – pastaba teisinga, tokio sistemos išplovimo iš tiesų užtenka. Tiesiog atitinkamas išimtis reikia įtraukti į taisykles (Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai), kurios tvirtinamos žemės ūkio ministro įsakymu. Esamų taisyklių redakcija ganėtinai sena. Tačiau Europos auditoriai pastebėjo, kad taisyklėse yra toks reikalavimas, o tarnyba nekontroliuoja, kaip jis yra vykdomas. Įpareigojo tikrinti.

Taip pat žemdirbių asociacijos kelia klausimą, kad esant būtinybei įgyvendinti tokį reikalavimą turėtų būti numatyta ir atitinkama finansinė parama. LGAA į tai jau atkreipė Seimo Kaimo reikalų komiteto dėmesį, prašo šią temą apsvarstyti viename iš artimiausių posėdžių. Asociacijos manymu, turėtų atsirasti atitinkama paramos priemonė Kaimo plėtros programoje. Savo laiku Lietuva panašiai įgyvendino Nitratų direktyvą. Yra reikalavimas – turi būti ir lėšos jam įvykdyti. Kitos asociacijos šį reikalavimą palaiko. Be to, keliamas klausimas, kad žemdirbiams turėtų būti suteiktas protingas pereinamasis periodas reikalavimui įgyvendinti. Kaip informuoja VAT, pereinamieji yra šie metai. Bent jau biologinės aikštelės įsirengimas nereikalauja didelių išlaidų, o daugeliui gyvulininkystės ūkių taip pat nesudėtinga pritaikyti esamą infrastruktūrą. Jeigu būtų nutarta pakoreguoti taisykles ir numatyti išimtį purškimo sistemos plovimui lauke, sąrašas ūkių, kuriems kiltų pareiga įsirengti plovimo aikšteles, sumažėtų maksimaliai.

S. Fedotovas pastebi, kad reikalavimas buvo ir anksčiu, tačiau dabar dėl jo kilo šioks toks ažiotažas. Kodėl – atsakymas paprastas: nuo ateinančių metų ūkiams, tinkamai neplaunantiems purkštuvų, ketinama pradėti taikyti sankcijas.

Irma DUBOVIČIENĖ