Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, kuriame pakeistas pakrančių juostų nustatymo metodas – atskiriems upių ruožams bus nustatomos skirtingo dydžio pakrančių juostos. Praplečiamos išimtys, kokiais atvejais vandens telkinių apsaugos zonos prilyginamos pakrančių apsaugos juostoms.

„Šie pakrančių juostų nustatymo taisyklių pakeitimai priimti, kad būtų sudarytos sąlygos žemės savininkams prie vandens telkinių racionaliau naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę paskirtį ir taikant tiksliosios aplinkosaugos principus būtų užtikrinta būtina minimali vandenų ir pakrančių ekosistemų apsauga nuo galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio“, – tvarkos aprašą aiškina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siauriausia 3 m pločio juosta bus taikoma upių aukštupiuose nuo upės ištakų iki 20-ojo km. Vidurupyje, nuo 20-ojo iki 100 km – 10 m pločio juosta. Žemupyje, nuo 100-ojo km iki žiočių, bus nustatoma plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta. Iki šiol galiojusiame teisės akte pakrantės juosta prie visų upių buvo nustatoma vienodo dydžio per visą upės ilgį.

Minimalus 3 m pakrantės juostos dydis suvienodintas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2021/2115 įtvirtintu reikalavimu prie visų vandentakių išlaikyti ne mažesnes kaip 3 m apsaugos juostas, kuriose draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus.

Vidurupyje upės vaga dažniausiai išplatėja, stiprėja krantų ardos procesai, didėja upės vingiuotumas, todėl nuo 20 iki 100 upės km nustatoma 10 m pakrantės juosta. Platesnė juosta užtikrina ne tik apsaugą nuo taršos, bet ir saugo krantų stabilumą, migracijos koridorių funkciją, riboja urbanizacijos procesus, sudaro sąlygas rekreacijai.

Plačiausia 30 m pakrantės apsaugos juosta bus taikoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, jų žemupiuose nuo 100-ojo km (tokių upių Lietuvoje yra 17), kur upės vaga būna plačiausia, didėja potvynių tikimybė, formuojasi ekotopų įvairovė. Plačiausia 30 m pločio pakrantės juosta per visą upės ilgį taip pat bus nustatoma prie ilgesnių kaip 100 km upių, kurių ištakos ne Lietuvos teritorijoje – Nemuno, Neries, Merkio ir Šešupės. Miestuose ir miesteliuose prie tokių upių bus nustatoma 10 m pakrantės juosta.

Keičiasi ir apsaugos zonų nustatymas – apsaugos zonos bus prilyginamos pakrantės apsaugos juostoms prie trumpesnių kaip 5 km upių. Miško žemėje apsaugos zonos bus nustatomos prie ilgesnių kaip 50 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų. Šie pakeitimai suvienodina miškų priskyrimo apsaugos zonų miškams parametrus su Vyriausybės nutarime nustatytais miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Pažymėtina, kad anksčiau parengti ir Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt paviešinti vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapių projektai, nustatantys vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas visoje šalyje, dar nepatvirtinti. Šie žemėlapių projektai bus koreguojami pagal priimtus pakeitimus.

Apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos prie upių, ežerų ir tvenkinių išskiriamos vandens telkinių apsaugai nuo taršos, ekologinių ir estetinių vandens telkinių ir jų slėnių savybių išsaugojimui, migracijos funkcijų palaikymui, rekreacijos tikslams.

Apsaugos zonos yra platesnės, jose taikomi laisvesni aplinkosauginiai reikalavimai.

Pakrantės juosta yra zonos dalis, ji yra siauresnė ir joje pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi griežtesni veiklos apribojimai. Ūkinės veiklos reguliavimas pakrančių apsaugos juostose ir zonose Lietuvoje taikomas nuo 1992 m. Tai padeda siekti  aplinkosauginių tikslų, priskirtinų viešojo intereso sričiai.