Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) specialistai pabandė nustatyti, kurios seniūnijos, priskirtos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių kategorijai, jau išaugo šios kategorijos marškinėlius. Atrinktose seniūnijose ūkius valdantys savininkai nebegalės pretenduoti į kompensacinę ES ir valstybės paramą. Kai kurių ūkininkų manymu, LAEI tyrėjai aklai laikėsi Europos Komisijos (EK) rekomendacijų ir neieškojo Lietuvos ūkininkams naudingesnių rodiklių bei skaičiavimo metodo.

Skaičiavimai surištomis rankomis

EK ekspertų grupė 2016-ųjų liepą atnaujino didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo metodiką. Tarsi nujausdama ES narių pasipriešinimą, EK suteikė galimybę kiekvienai ES narei naudoti ir jai tinkamus metodus bei informacijos šaltinius.

LAEI mokslininkai atlikto tyrimo „Galimybių identifikuoti seniūnijas, priskiriamas didelių gamtinių kliūčių kategorijai, kuriose įveiktos gamtinės kliūtys“ rezultatus neseniai pristatė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariams ir susilaukė nevienareikšmiško įvertinimo. Buvo nuspręsta atidžiau išnagrinėti tyrimo metodą bei pasirinktus rodiklius ir tik tada nuspręsti, kaip elgtis.

Tyrimą pristatęs LAEI vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gediminas Kuliešius tikino skaičiavimus atlikęs objektyviai, tačiau žemdirbių priekaištų priremtas prasitarė, kad LAEI tyrėjai neturėję didelio pasirinkimo, nes jų rankos buvusios tarsi surištos. Juk vieša paslaptis, kad ES nustatytos metodikos tikslas – sumažinti nepalankių ūkininkauti teritorijų plotą.

Nubrėžė 80 proc. ribą

Atlikdamas tyrimą LAEI galėjo pasirinkti, kuriais EK pasiūlytais rodikliais remtis vertinant seniūnijas: standartinės produkcijos verte, vyraujančios kultūros derlingumu, gyvūnų tankiu, daugiamečių augalų tankiu, natūralaus dirvožemio derlingumu, ūkininkavimo sistema (intensyvus, ekstensyvus, javų ūkis, gyvulininkystės ūkis). LAEI mokslininkai nusprendė teritorijas identifikuoti pagal pirmuosius du rodiklius: seniūnijos bendrą augalininkystės ir gyvulininkystės standartinės produkcijos vertę ir seniūnijoms perskaičiuotą normatyvinį savivaldybių grūdinių kultūrų derlingumą. Kodėl pasirinkti šie rodikliai?

„Mūsų nuomone, grūdinių kultūrų derlingumas ir žemės kokybės balas geriausiai atspindi nepalankumo ūkininkauti situaciją“, – paaiškino G.Kuliešius.

Mokslininko nuomone, derlingumas ir žemės kokybės balai yra labai susiję, priklausomybė siekia net 86 proc.

LAEI specialistai nustatė kiekvienos seniūnijos normatyvinį grūdinių kultūrų derlingumą, palygino jį su faktiniu ir patikslino individualias seniūnijų derlingumo reikšmes.

„Ketvirtajame etape atrinkome seniūnijas, kurios atitiko 80 proc. nuo šalies vidurkio tinkamumo būti įtrauktomis į naujų nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą“, – aiškino G.Kuliešius.

G. Kuliešius

Iš sąrašo iškris 450 tūkst.ha

Sunku pasakyti, kiek lems ŽŪR tarybos pritarimas ar nepritarimas, bet jeigu šiam tyrimui pritars jį užsakiusi Žemės ūkio ministerija, Lietuvoje bendras nepalankių ūkininkauti vietovių plotas susitrauks nuo 1 286 iki 836 tūkst. hektarų, o bendras seniūnijų skaičius sumažėtų nuo 225 iki 191. Taigi kompensacijų nebegautų 34 savivaldybėse per 450 tūkst. hektarų turintys ūkiai.

„Iš dabar galiojančio sąrašo reikėtų išbraukti 79 seniūnijas ir naujai įrašyti 45. Permainos nepaliestų 146 iš 225 seniūnijų, šiuo metu priskirtų nepalankioms ūkininkauti vietovėms“, – pridūrė G.Kuliešius.

Taigi EK tikslą pasiektų mūsų pačių rankomis.

Mokslininkai apskaičiavo, kad nustačius ne 80, o 85 proc. tinkamumo kriterijų, remiamas plotas sumažėtų beveik perpus mažiau – 240 tūkst. ha, o bendras seniūnijų skaičius net išaugtų nuo 225 iki 227.

G.Kuliešius tikino, kad tyrimas atliktas remiantis objektyviais duomenimis. Pavyzdžiui, grūdinių kultūrų derlingumo vidurkis nustatytas remiantis pastarųjų trejų metų 10–12 grūdinių kultūrų vidurkiais.

LAEI ar Alisa stebuklų šalyje?

Amžinas klausimas – kas objektyvu, o kas neatitinka realybės? LAEI tyrėjų ir ūkininkų nuomonės išsiskyrė.

„Daugelis valstybių Europos Komisijai pateikė joms naudingus duomenis ir net padidino kompensacijų reikalaujančius plotus, o mes savo rankomis juos mažiname. Vokiečių ūkininkai stebisi, kaip mes apskritai sugebame tokiose prastose žemėse auginti grūdus“, – piktinosi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.

S. Daniulis

LEŪA vadovas kritikavo ir mokslininkų pasirinktą skaičiavimo metodą:

„Tik Vilniuje sėdintys valdininkai gali nežinoti, kad atskiruose regionuose ūkininkavimo sąlygos yra labai skirtingos. Net sovietiniais laikais Lietuva būdavo skirstoma į keturis regionus, keturias grupes. Dabar visi maunami ant vieno kurpalio. Štai ir klausiu – ar valstybė siekia padėti ūkininkaujantiesiems nepalankiose vietovėse, ar nori, kad tos teritorijos liktų be gyventojų?“

Ūkininkas ne tik kritikavo, bet ir siūlė tyrimus atlikti įvertinant humuso kiekį dirvoje. Juo labiau kad šiuos duomenis jau turime.

„Juk derlingumas priklauso nuo humuso kiekio, o LAEI specialistai rėmėsi derlingumo aritmetiniu vidurkiu. Ūkininkaujame realiai, o ne pagal aritmetinius vidurkius“, – rėžė S.Daniulis, savo išvada primindamas anekdotą apie kotletus iš lakštingalų ir dramblių – recepte parašyta paruošti faršą iš pusės lakštingalos ir pusės dramblio.

Briuselis reikalauja patikimų duomenų

Rasa Melnikienė, LAEI direktorė

Mes atlikome skaičiavimus remdamiesi oficialiais duomenimis. Jeigu ūkininkai abejoja pasirinktu metodu ir mano, kad nepalankias vietoves nustatyti reikia remiantis ne našumo balais, bet taikant kitus rodiklius, žemdirbių organizacijos turėtų diskutuoti su tais Žemės ūkio ministerijos valdininkais, kurie nutarė pasirinkti būtent tokius rodiklius. LAEI tik atliko skaičiavimus šios ministerijos užsakymu. Kita vertus nužmirškime, kad EK reikalauja pateikti skaičiavimus, kurie būtų paremti oficialiais, aiškiais ir patikimais duomenimis. Negalime patys atsirinkti tik mums palankių duomenų.

Rodykite iniciatyvą

Dalius Žilinskas, žemės ūkio ministro patarėjas

Jeigu žemdirbiai mano, kad padaryta klaida, kad galima pasiekti mums naudingesnio rezultato, kviečiu kreiptis į mane arba į ministrą. Jūsų pasiūlymai bus pateikti konkrečioms institucijoms. Kita vertus, nereikia akcentuoti vieno kriterijaus. Pavyzdžiui, pagal biofizikinius kriterijus net 95 proc. Lietuvos teritorijos susiduria su gamtinėmis kliūtimis. Sutinku, kad ūkininkai geriausiai išmano, todėl jeigu turi pastabų dėl statistinių duomenų ar skaičiavimo, tegul rodo iniciatyvą, diskutuoja, aiškinasi.

Geriausias variantas

Juozas Baublys, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys (buvęs Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas)

Nieko nežinau apie EK norus mažinti didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių teritorijas. Galiu tik patvirtinti, kad Lietuva nesėkmingai rengė vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, naujus žemėlapius. Tačiau šiuo metu parengtas variantas yra geresnis už anksčiau siūlytuosius. Gal ne toks geras, kokio norėtume, bet kol kas geriausias. Juk pripažinkime, kad buvo susidariusi paradoksali padėtis: anksčiau į kompensacinę paramą pretendavo ūkininkaujantieji itin derlinguose Panevėžio ar net Pasvalio rajonuose ir atvirkščiai – į žemėlapį nepateko 22 nederlingiausios seniūnijos. Taigi pritariu pasirinkimui taikyti ekonominį atmetimo principą.

Faktai

• Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos finansinį planą išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių:viešoji parama, iš viso: 287 036 066,7 EUR (ES – 75 proc., nacionalinio biudžeto – 25 proc.). Tai sudaro 83 proc. lėšų, skirtų 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu.
• Nuo 2015 m. ūkininkaujantiesiems didelio nepalankumo vietovėse mokama 61 EUR už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 46 EUR už ha, už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse – 59 EUR už ha, o gyvenantieji potvynių užliejamose teritorijose gauna 28 EUR už ha.
• Pagal išmokų proporcingo mažinimo taikymo principą išskirtos trys ūkių grupės, kurioms taikomi skirtingi išmokų dydžiai. Pirmoji ūkių grupė (iki 100 ha) gauna 100 proc. išmoką, trečioji grupė (per 500 ha) – minimalią leistiną išmoką (25 EUR už ha), o antrajai ūkių grupei (101–500 ha) apskaičiuotas vidurkis tarp I ir III ūkių grupių.
• Vėliausias ir galutinis vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, naujojo žemėlapio sukūrimo terminas yra 2018 m. sausio 1 d. Parengus šį žemėlapį, galima bus patikslinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.