Lietuvoje tęsiantis pasėlių deklaravimui, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai abejoja proceso sklandumu ir pastebi riziką, jog ūkininkų paraiškos nespės būti patvirtintos laiku.

Nukėlus terminą vėluotų išmokos

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis savo ruožtu sako, kad nukelti deklaravimą galima, tačiau tuomet vėluotų ir pirmosios išmokos ūkininkams.

„Jei matysime, kad dėl kažkokių priežasčių vėluoja, tikrai pratęsti galima. Aišku, ūkininkai turėtų suprasti, kad pratęsti deklaravimą galima, jokių problemų nėra, bet tuomet gali prasitęsti ir avansų išmokėjimas, ko ūkininkai visiškai nenori“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė E.Giedraitis.

Anot viceministro, Nacionalinė mokėjimų agentūra pirmąsias patikras ir išmokų mokėjimą pradės tik pasibaigus deklaravimui. „Ar paskui (...) ūkininkai nesiskųs, kad vėluoja avansai“, – svarstė jis.

Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.

Naujovės lėtina procesą

KRK narys Jonas Gudauskas kalbėjo, kad deklaracijų patvirtinimas, tikėtina, vėluos, nes pirmąsias dvi savaites jų nebuvo galima tvirtinti. Be to, iki gegužės 2 d. neveikė kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė.

„Ūkininkai ar žemės ūkio specialistai nori, kad tikrai būtų pratęsta iki birželio 30 d. be sankcijų. Nes deklaracijose yra nemažai naujovių“, – posėdyje teigė J.Gudauskas.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad reiktų svarstyti deklaracijų teikimo termino pratęsimą, pavyzdžiui, dviem savaitėmis – siekiant užtikrinti, jog visi ūkininkai gautų tinkamas išmokas.

„Reikėtų pagalvoti apie terminų pratęsimą, negalvojant apie tai, kad pinigus reikės išmokėti vėliau, jei dviem savaitėmis nusikels. Nežinau, ar tai bus blogai, jei žmonės jų gaus daugiau arba išvis galės gauti“, – pažymėjo V.Pranckietis.

Tuo tarpu kitas komiteto narys, Kęstutis Mažeika, kalbėjo, jog, pavyzdžiui, Marijampolės rajono savivaldybėje iš visų 2,2 tūkst. pasėlius deklaruojančių ūkininkų kol kas tą padarė apie 10 proc. Jis pabrėžė, kad savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojai padėdami vienam ūkininkui deklaruoti pasėlius užtrunka bent porą valandų.

„Man matematiškai skaičiuojant, iki tos birželio 30 d. fiziškai niekaip neįmanoma, kad visi ūkininkai galėtų deklaruoti pasėlius. (...) Chaosas tikrai didžiulis, žmonės pasipiktinę. Ministerijai siūlau padaryti išvadas, atšaukti reikalavimus, kur jums ir patiems neaišku, nes realiai procesas yra visiškai nesklandus“, – deklaravimo procesą kritikavo K.Mažeika.

E.Giedraitis savo ruožtu atsakė, jog padėtis nėra tokia bloga, tačiau patikino, esą deklaravimas tikrai vėluos, jei savivaldybių specialistai daug laiko skirs ūkininkų konsultacijoms.

„Kalbamės su ūkininkais, susitikimai vis dar vyksta ir taip blogai tikrai nėra. Seniūnijų darbuotojai tikrai gali ir nekonsultuoti ūkininkų, jie turi įbraižyti laukus. Jei seniūnijų darbuotojai konsultuos ūkininkus, jei tą daro Marijampolėje ir sugaišta tam labai daug laiko, deklaravimas tikrai vėluos“, – aiškino žemės ūkio viceministras.

Anot Žemės ūkio ministerijos atstovo, per pirmąją savaitę, kuomet sistema veikia pilnu pajėgumu, patvirtinta jau 12 tūkst. pasėlių deklaracijų. Antradienio ryto duomenimis, patvirtintų paraiškų skaičius išaugo iki 16 tūkst.

„Aišku, kaip ir ankstesniais metais, pirmosios patvirtintos paraiškos apima nedaug hektarų. Jei pačioje pradžioje visada būdavo 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja prie 10 hektarų. Po truputį deklaruojamas plotas didėja“, – teigė E.Giedraitis.

Jau tvirtina deklaracijas

Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip praėjusią savaitę pranešė ŽŪM, savo dirbamų plotų deklaracijas užpildžiusiems ūkininkams nuo praėjusio antradienio jau leidžiama jas patvirtinti. To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites.

E.Giedraitis trečiadienį patikino, kad iki tol buvę trūkumai pašalinti ir sistema veikia visu pajėgumu.

„Kas buvo suplanuota iki gegužės 2 d., padaryta – tai klaidų sutikrinimas deklaracijoje ir veiklos ariamoje žemėje skaičiuoklė, kuri turi sutikrinti, kad ūkininkas surinktų 5 proc. negamybinių veiklų. Visa tai veikia“, – sakė viceministras.

Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai tiesiogines išmokas gali pasididinti dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti reikalavimai.

E.Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien pirmą dieną laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.

Ministerija kiekvieną ketvirtadienį rengia ūkininkams nuotolines konsultacijas, jų įvyko jau trys. Pasak viceministro, į jas prisijungia apie 420–520 žemdirbių.

Dar anksti vertinti

Anksčiau teigusi, jog žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ateitis poste priklausys nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sklandumo, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad dar anksti vertinti, ar ministras išsaugos pareigas.

„Kol kas procesas vyksta labai intensyviai. Manau, kad ministerija labai intensyviai bendrauja, bendradarbiauja, daro daug mokymų, atsakymų į klausimus ir tiesiog įvairiai reaguoja į iškylančias problemas. Tad aš tikrai neskubėčiau su išvadomis dabar“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.

Vyriausybės vadovė patikino atidžiai sekanti, kaip sekasi K.Navickui ir jo vadovaujamai ministerijai užtikrinti pasėlių deklaravimo proceso eigą. Galutinis ministro darbo įvertinimas esą paaiškės birželio gale – pasibaigus deklaravimui, sako ji.

„Akylai situaciją stebiu. Birželį, manau, išvadas tikrai galėsime pasidaryti“, – teigė I.Šimonytė.