Keptas kalakutas vis dažniau tampa pagrindiniu Kalėdų stalo patiekalu. Prieš šventes šių paukščių paklausa žymiai išauga, pirkėjai jų įsigyti vyksta pas ūkininkus, ieško prekybos centruose, tačiau šiųmetes šventinių kalakutų paieškas temdo abejonės – ar pirkėjams jų bus patiekta pakankamai. Mat veiklą nutraukia kalakutus auginęs vienas didžiausių šalyje ūkininko Irmanto Grigo ūkis, buvęs vienu pagrindinių kalakutų tiekėjų „Arvi“ grupės įmonei „Arvi kalakutai“. Pastaroji taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus – dėl finansinių problemų įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

Žlugo vienas didžiausių kalakutų ūkis

„Mes restruktūrizuojamės – turime teismo sprendimą restruktūrizacijai ir dirbame. Restruktūrizacija – tai ne bankrotas. Iš I. Grigo ūkio kalakutų nebegauname gal jau tris keturis mėnesius, tačiau turime naujų tiekėjų ir visiškai užtikriname gamybą, nejaučiame jokių problemų. Dirbame visu pajėgumu – nenutraukėme sutarties nė su vienu klientu. Kam tiekėme savo produkciją, tam ir tiekiame“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino įmonės „Arvi kalakutai“ vadovas Andrius Uptas.

Kas tie nauji kalakutų tiekėjai – įmonės vadovas nenorėjo įvardyti, tik patvirtino, kad tiekėjų turi ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Vienas senesnių „Arvi kalakutų“ tiekėjų ūkininkas Vytautas Ilevičius teigė, jog kalėdiniu laikotarpiu padidėja šventinių kalakutų poreikis, kurių svoris yra iki 5 kg, nes Lietuvoje tradiciškai daug šeimų šventinį stalą puošia būtent kalakutu.

„Mano ūkis 2020 m. planuoja užauginti 6 tūkst. t gyvo svorio, didžiąją dalį realizuosiu per „Arvi kalakutus“ bei kitus partnerius“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino V. Ilevičius.

Su Kalvarijos savivaldybės Liulavo kaime daugiau nei 50 tūkst. kalakutų auginusiu ūkininku I. Grigu susisiekti nepavyko – jo telefonas išjungtas. Kiek anksčiau ūkininkas vienai žinių agentūrai teigė, kad jis savo veiklą nutraukė dėl „Arvi“ grupės problemų – Vidmanto Kučinsko valdomos „Arvi grupės“ skerdyklos. Jie, pasak I. Grigo, išvežė didelę jo auginamų kalakutų dalį į Baltarusiją, už juos nesumokėjo, ir ūkininkas jaučiasi apgautas. O štai „Arvi“ bendrovė teigė, kad pats I. Grigo ūkis patyrė problemų. Teismuose ūkiui buvo pateikti ieškiniai – Kauno apygardos teismas priteisė sumokėti šimtatūkstantines skolas už gamtinių dujų tiekimą, kitus įsiskolinimus. I. Grigo ūkio turtas parduodamas varžytynėse, pradinė kaina buvo 2,047 mln. eurų.

Spaudžia kreditoriai

Rugsėjį buvo pranešta, kad dėl finansinių problemų „Arvi kalakutai“ sustabdė produkcijos tiekimą didiesiems prekybos tinklams, o spaudžiama kreditorių ir atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje įmonė ėmė siekti restruktūrizavimo. Lapkričio viduryje Kauno apygardos teismas įmonei iškėlė restruktūrizavimo bylą. „Arvi kalakutų“ turtas – apie 17,2 mln. eurų, o pradelstos skolos siekė apie 3,8 mln. eurų.

„Arvi kalakutų“ vadovas A. Uptas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, jog įmonei nieko baisaus negresia – juk skolos žymiai mažesnės nei įmonės turtas.

Viena didžiausių Lietuvoje agroverslo grupių „Arvi“ jau kurį laiką patiria įvairių sunkumų. Grupės įmonės „Arvi kalakutai“, „Arvi fertis“, „Lietuvos cukrus“ (buvęs „Arvi cukrus“) dėl finansinių problemų arba paskelbtos bankrutuojančiomis, arba vyksta jų restruktūrizacija, kad atkurtų mokumą ir grąžintų kreditoriams skolas.

Didžiausios problemos „Arvi“ grupėje prasidėjo dar vasarą, kai „Arvi“ grupės įkūrėjas ir savininkas V. Kučinskas Rusijoje buvo apkaltintas sukčiavimu stambiu mastu. Iš jo Rusijos bankas „Alfa Bank“ per teismus bandė atgauti apie 20 mln. eurų skolą. Tąkart verslininkas tvirtino, kad taip „Alfa Bank“ nori sustiprinti savo pozicijas dar anksčiau prasidėjusiose derybose dėl taikaus ginčo sprendimo. Savo ruožtu „Alfa Bank“ verslininką kaltino, kad jis sąmoningai pateikė bankui klaidinančią informaciją apie Kaliningrade veikusios jo valdomos trąšų gamybos įmonės „Arvi NPK“ finansinę situaciją. Tuomet „Arvi NPK“ iš banko gavo daugiau nei 9 mln. eurų paskolą, o įsipareigojimus bankui asmeniškai laidavo pats V. Kučinskas. „Alfa Bank“ su V. Kučinsku tarptautiniuose ir Lietuvos teismuose bylinėjasi nuo 2015 metų.

Skolų šleifas vejasi iš Rusijos

„Alfa Bank“ – ne vienintelis „Arvi“ kreditorius. Bendra „Arvi“ grupės įsiskolinimų suma tarptautiniams kreditoriams galėjo siekti apie 40 mln. eurų. Tarp „Arvi“ kreditorių – ir trąšomis prekiaujanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Belor“, Serbijos dujų bendrovė „JP Serbijagas“, Šveicarijos „Vertical“ bei kitos bendrovės. Kreditoriai siekia iš verslininko V. Kučinsko ir su juo susijusių įmonių išsiieškoti įsiskolinimus.

„Arvi“ grupės savininkai teigė, jog dalis verslo problemų susiklostė dėl objektyvių priežasčių, o dalis kilo dėl nesąžiningų su rusišku kapitalu susijusios įmonės reikalavimų.

Šių metų gegužę dėl įsipareigojimų nevykdymo bankroto byla iškelta V. Kučinsko kontroliuojamai trąšų gamintojai „Arvi fertis“ – ieškinius pateikė bendrovės „Belor“. Ji nurodė, kad „Arvi fertis“ jai skolinga 3,5 mln. eurų. Po bankroto bylos iškėlimo „Arvi fertis“ toliau tęsia veiklą ir sukaupusi pajamų patenkino dalį pirmos eilės kreditorių reikalavimų. Jeigu kreditoriai sutiks, įmonė galės būti parduota. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad „Arvi fertis“ turtas yra beveik 5,3 mln. eurų, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 18,1 mln. eurų.

Kreditoriams prasiskolinusi ir įmonė „Lietuvos cukrus“. Pernai rugpjūtį Kauno apygardos teismas leido jai restruktūrizuotis. Įmonė savo sunkią finansinę padėtį grindė susiklosčiusia nepalankia situacija cukraus rinkoje – nustojus galioti ES cukraus kvotų režimui, rinkose atsirado cukraus perteklius ir kainos žymiai krito.

Violeta GUSTAITYTĖ