Apie tai, kad reikia stiprinti gyvulininkystę kalbame jau ne vienus metus. Norint padidinti mėsinių galvijų produktyvumą, buvo skirta parama veisliniams galvijams įsigyti. Tačiau ūkininkai piktinasi, kad nuo kitų metų kompensuoti dalį išlaidų už perkamus grynakraujus galvijus nebesiruošiama. Galvijų augintojai įsitikinę, kad be paramos geros veislinės medžiagos įsigyti nebepavyks, o tai didelis kirtis visam sektoriui. Tuo metu agropolitikos vairininkai atkerta, kad patys žemdirbiai neišnaudojo viso paramos potencialo, o tai, kad parama bus nutraukta, jiems neturėjo būti naujiena.

Veislinių galvijų neįpirks

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas apgailestauja, kad ir mėsinių galvijų sektorius traukiasi, vis sunkiau sekasi pritraukti jaunus, energingus ūkininkus. Sprendimai nutraukti paramą veisliniams galvijams įsigyti, pasak pašnekovo, apsunkins galimybes įsivežti grynaveislius galvijus ir net sąlygiškai nedidelė parama veikė kaip motyvacija juos pirkti. „Ūkininkai paprasčiausiai veislinių galvijų nepirks. Didelė rizika iškils dėl kraujomaišos. Laikui bėgant grynaveislių mėsinių galvijų neliks visai arba jų sumažės drastiškai. Nukentės ir mėsos kokybė. Nežinau, ką mes vėliau galėsime pasiūlyti užsienio rinkoms“, – atvirai kalba V.Barkauskas.

Anot LMGAGA prezidento, jei ganyklose sumažės mėsinių grynaveislių bulių, jų veisimas iš esmės pasikeis. Rujojančias karves sunku pastebėti, jų rujos nėra išreikštos, todėl dirbtinis jų veisimas –  sudėtingas procesas. „Mėsiniai galvijai nėra rišami, o kiekvienam gyvuliui ganykloje apeiti ir apžiūrėti reikia nemažai laiko. Veisliniai buliai reproduktoriai labai svarbūs“, – užtikrina V.Barkauskas.

Ir simbolinė parama reikalinga

Biodinaminio ūkio Širvintų r. savininkas Arūnas Martinėlis taip pat sutinka, kad pagalbos grynaveisliams gyvūnams įsigyti priemonė itin svarbi šiam sektoriui. Jo įsitikinimu, net simbolinė parama ūkininkaujantiems yra papildoma motyvacija, todėl paramos atšaukimas gali būti skaudus kirtis mėsinių galvijų augintojams. Be to, griežtėja ir gyvūnų gerovės reikalavimai transportuojant gyvulius, todėl brangsta ir galvijų gabenimo logistika. Dėl to net ir simbolinė parama augintojams yra reikalinga. A.Martinėlis pasakoja pats šia parama pasinaudojęs iš Vokietijos pirkdamas 9 Hailendų veislės telyčaites ir bulių.

V.Barkauskas: „Ūkininkai paprasčiausiai veislinių galvijų nepirks. Didelė rizika iškils dėl kraujomaišos. Laikui bėgant grynaveislių mėsinių galvijų neliks visai arba jų sumažės drastiškai. Nukentės ir mėsos kokybė. Nežinau, ką mes vėliau galėsime pasiūlyti užsienio rinkoms.“

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai primena, kad pagalbos grynaveisliams gyvūnams įsigyti priemonė parengta vadovaujantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m. Pasak specialistų, ši parama turėjo aiškų terminą, kuris artėja prie pabaigos, todėl ūkininkai neturėtų dėl to būti nustebę.

Paramos likimas – ant svarstyklių

Paprastai sakant, gairėse buvo numatyta, kad iš valstybės pagalbos lėšų neturi būti kompensuojamas gyvūnų įsigijimas, tačiau padaryta išimtis grynaveisliams mėsiniams galvijams, avims ir ožkoms įsigyti. Šį sprendimą Europos Komisija grindė tuo, kad ūkinių gyvūnų genetinė kokybė paprastai gali būti pagerinta taikant dirbtinį apvaisinimą naudojant aukštos vertės ūkinių gyvūnų genetinę medžiagą (spermą, embrionus, kiaušialąstes). Tačiau dėl taikomos gyvulininkystės praktikos tik mėsinių galvijų, avių ir ožkų dirbtinis apvaisinimas yra ribojamas. Todėl Europos Komisija nusprendė, kad pagalba gali būti skirta tik veisliniams gyvūnams įsigyti, siekiant pagerinti mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandų genetinę kokybę. Tačiau minėtos gairės galioja 2014–2020 m., todėl ši galimybė numatyta iki 2020 m. pabaigos. Europos Komisija pratęsė schemos galiojimą dar dvejiems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ŽŪM patikino, kad šiuo metu Europos Komisija rengia naują Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairių projektą ateinančiam laikotarpiui. Atsižvelgus į jį, bus vertinama galimybė toliau teikti pagalbą grynaveisliams gyvūnams įsigyti.

Kol kas nėra aišku, kokį sprendimą priims Europos Komisija. Tačiau galutinis sprendimas dėl pagalbos tęsimo bus priimtas priėmus naujojo laikotarpio pagalbos reglamentą ir gaires, kurios vis dar rengiamos. Parama teikiama apmokant ne daugiau kaip iki 30 proc. gyvūnų įsigijimo kainos. Taip pat grynaveislių ūkinių gyvūnų, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas negali parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti jų kitiems asmenims ne mažiau kaip ketverius metus nuo jų įsigijimo dienos, privalo šiuos grynaveislius ūkinius gyvūnus naudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti gerinamoje bandoje esančių ūkinių gyvūnų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę.

Neišnaudoja visos paramos

ŽŪM specialistai atkreipia dėmesį į svarbią paramos skirstymo detalę. Esą skiriamos valstybės lėšos grynaveisliams gyvūnams įsigyti didesnės, nei yra panaudojamos. Savo teiginį jie iliustruoja ir konkrečia statistika. Štai 2018 m. panaudota tik 59,87 proc. skirtų lėšų ir įsigyta tik 51 proc. planuotų įsigyti visų grynaveislių gyvūnų (mėsinių galvijų, avių, ožkų). Tuomet buvo skirta 1,8 mln. Eur, o panaudota 1,1 mln. Eur. 2019 m. buvo panaudota dar mažiau skirtos valstybės pagalbos – 46 proc., 2020 m. – 52 proc., 2021 m. – 77 proc. „Nuo 2019 m. neįsigyta nė viena ožka pasinaudojus šia pagalba. Per pastaruosius trejus metus (2019–2021 m.) įsigytos vos 527 grynaveislės avys. Daugiausia įsigyta grynaveislių mėsinių galvijų – šiek tiek per tūkstantį kasmet, tik praėjusiais, 2021 m., kiek daugiau – 1719 galvijų“, – dėsto ŽŪM specialistai.

Dvigubai daugiau susietosios paramos

Specialistai pažymi, kad sektorius bus remiamas teikiant dvigubai didesnius susietosios paramos išmokų dydžius už grynaveislius mėsinius galvijus. Susietosios paramos dydžiai už mėsinius galvijus  2023–2027 m. bus diferencijuojami pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, t. y. išmokos grynaveisliams mėsiniams galvijams ir mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis ne mažesnė nei 51 proc., bei mėsinių ir pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis mažesnis nei 51 proc. Taip pat valdų valdytojams, taikantiems grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo kontrolę, mokamas papildomas priedas.

Dvi nuomonės

A.Martinėlis sako, kad iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad mėsinių galvijų sektorius šiek tiek sustiprėjo, tačiau jiems dažnai priekaištaujama, kad mėsinė galvijininkystė dažnam ūkininkui tik papildoma veikla po darbo, o hobio ūkininkavimo remti valstybei nereikia. „Žiūrėkime ne į vieną segmentą, o bendrai į gyvulininkystę Lietuvoje. Mes tikrai tiek negauname išmokų kaip grūdininkai. Galiu pasakyti, kad Širvintų krašte galima suskaičiuoti ant rankų pirštų žmones, pasilikusius mėsines karves“, – apgailestauja patyręs mėsinių galvijų augintojas A.Martinėlis.

Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas ir ilgametis mėsinių galvijų augintojas doc. dr. Arūnas Rutkauskas ne toks pesimistas. Jo manymu, parama už grynaveislių mėsinių galvijų įsigijimą buvo ankstesnio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, kuris, ne paslaptis, buvo gerai susipažinęs su gyvulių laikymo specifika, nuopelnas. Jo teigimu, ūkininkai gerai žinojo, kad nuo kitų metų parama nebus mokama. Per visą paramos skirstymo laiką mėsinių galvijų – ir grynakraujų, ir mišrūnų – daugėjo. „Parama čia nebereikalinga. Remti reikia tuos sektorius, kurie dar neatsigavo. Galiu pasakyti, kad mėsinės galvijininkystės sektorius jau kvėpuoja lengviau. Žinoma, visur yra skirtingų juridinių ir fizinių asmenų. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra ūkininkų, kurie veislinius galvijus pirko be jokios paramos. Jie pirko, perka ir pirks be valstybės ar Europos pagalbos. Tačiau yra ir tokių, kurie perka gyvulius tik dėl paramos“, – paramos nutraukimo nesureikšmina A.Rutkauskas, LSMU VA mokslų daktaras.