Į šalies ūkius ateina rudens ramybės laikotarpis, nes žieminės kultūros pasėtos, laukai patręšti, tik kukurūzų, auginamų sėklai, kūlimas užtruko, nes grūdai spalį dar buvo per žali. Tačiau rudens darbymečio pabaigoje didžiausiu galvos skausmu žemdirbiams tapo naujas iššūkis – gali tekti atkurti dalį jau išartų pievų. Apie tai jau įspėjo Žemės ūkio ministerija.

Neužbaigti darbai ir vilkai

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Prienų rajone Rita Ramanauskienė VL pasakojo, kad Prienų rajone, artėjant spalio pabaigai, laukuose dar buvo daug nenuimtų kukurūzų, auginamų ne silosui ruošti, o grūdams.

„Kukurūzais rajone apsėta apie 1 tūkst. ha, didžiuma – Stakliškių seniūnijoje ir aplinkinėse vietovėse. Kukurūzų derlius nenuimtas dėl to, kad jie dar per žali. Maždaug prieš savaitę ūkininkai pradėjo juos kulti ir pastebėjo, kad kukurūzų burbuolės dar nesunokusios, tad jei nestabdys darbų, patirs didelius derliaus praradimus. Ūkininkai sakė, kad 4 t/ha – toks būtų praradimas, todėl darbus sustabdė ir laukia, kol grūdai pradžius. Nekulti stovi tikrai nemaži plotai, didžiausi laukai – Stakliškių krašte“, – spalio 26 dieną kalbėjo Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė.

Jos teigimu, ūkininkai vylėsi, kad gamta pagelbės, ir džiaugėsi tuo, kad gamtos sąlygos kol kas leido įvažiuoti į laukus. Tačiau neaišku, ar šiemet, auginant kukurūzus grūdams, bus išvengta nuostolių.

Prienų rajone, kaip ir visur, anot R.Ramanauskienės, vėlavo rudens sėjos darbai, bet paskui gamtos sąlygos leido užbaigti sėją, o spaliui besibaigiant dar vienur kitur buvo tęsiami rudeniniai arimai. Be darbų laukuose, Prienų rajono ūkininkai šiemet rudenį vėl skaičiuoja vilkų padarytą žalą. Jie kviečiasi specialistus atvykti į ūkius, nes plėšrūnai pjauna ūkinius gyvūnus – avis, veršelius. Vilkų išpuolių, artėjant žiemai, pasitaiko vis dažniau.

„Mūsų rajoną Nemunas padalina į dvi dalis. Vilkų yra abiejose Nemuno pusėse. Ten, kur Jieznas, Stakliškės, Šilavotas, Balbieriškis ir kitur, visose seniūnijose pasitaiko vilkų antplūdžių, negali sakyti, kad jie pasireiškia tik vienoje vietoje. Daug miškų ir įdomiausia, žiūrint geografinę padėtį, kad Balbieriškis, Šilavotas, čia link Marijampolės, ir kitoje Nemuno pusėje – Jiezno, Stakliškių apylinkėse – ten irgi yra. Seniūnijų atstovai turi darbo, važiuoja skaičiuoti vilkų padarytą žalą ūkiuose. Stebima, kad dabar pats intensyviausias laikotarpis prieš žiemą – vilkų išpuoliai ir pasireiškia atšalimo laikotarpiu“, – aiškino R.Ramanauskienė.

Kita bėda, pasak jos, medžiojami gyvūnai – šernai ir kiti kanopiniai miško žvėrys išmindo pasėlius, kukurūzus, nes jie dar nenuimti, tad komisijos rajone turi darbo važinėti pagal iškvietimus.

Naujas siurprizas

Tačiau šiuo metu šalies žemdirbiams rūpi ne tik vilkų išpuoliai ar nebaigti rudens darbai. Kur kas didesnį galvos skausmą jiems sukėlė Žemės ūkio ministerijos perspėjimas, kad gali tekti atkurti dalį jau išartų pievų. Prienų rajono ūkininkai kol kas į tai reaguoja pogrindyje, diskutuoja tarpusavyje. Nors Prienų rajone aktyvi Ūkininkų sąjunga, kol kas tokio susirinkimo-susiėjimo išsisakyti ta tema dar nebuvo. „Prieniškių pozicija ne tai, kad ramiai reaguoja, bet rajono ūkininkų nuomonė tuo klausimu dar nėra išėjusi į viešumą. Viskas dar labai šviežia“, – minėjo R.Ramanauskienė.

Tuo tarpu Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos vyresnysis specialistas žemės ūkiui Vaidas Karpavičius minėjo, kad jų krašte dauguma žemdirbių jau baigė pagrindinius rudens darbus, kurie dėl gausesnio rudeninio lietaus kiek užvėlavo, bet vėliau, stojus giedresniems orams, ūkininkai laukuose spėjo atlikti visus būtinus darbus ir, galima sakyti, ruduo buvo dėkingas.

V.Karpavičius: „Dabar mūsų krašto ūkininkai labiausiai sunerimę dėl perspėjimų, kad reikės atkurti pievas, kurių žmonėms jau nereikia, nes nebelikę smulkiosios gyvulininkystės. Jie nežino, kiek ir kur reikės atsėti, kokios bus sankcijos neatsėjus.“

„Dabar mūsų krašto ūkininkai, ko gero, yra labiausiai sunerimę dėl perspėjimų, kad reikės atkurti pievas, kurių žmonėms jau nereikia, nes nebelikę smulkiosios gyvulininkystės. Jie nežino, ką dabar reikės daryti, kiek ir kur atsėti, kokios bus sankcijos neatsėjus. Tvyro nežinomybė, tik pasakyta, kad reikės atkurti, o kiek, kaip ir ko – dar niekas nežino, bet jau kitais metais reikės deklaruoti. Tad kiti nelabai ir įsivaizduoja, ką reikės daryti“, – pasakojo V.Karpavičius.

Jo teigimu, yra ir kitų problemų – vienam technika lūžta, kitam laukas užmirko, bet tai jau daugiau individualios problemos. Nemažai painiavos įnešė ir ankstesnė naujovė – reikalavimas pildyti elektroninius žurnalus internetu.

„Tai daugumai smulkių ūkininkų tiesiog nesuvokiama, neįmanoma misija. Atrodytų smulkmena tiems, kurie kasdien dirba su kompiuteriu ir nuolat turi interneto ryšį – jie susitvarkys be didelių problemų. Bet smulkiesiems, ypač vyresnio amžiaus, bus labai sunku, aš net nematau galimybių, kad jie sutvarkytų. Aišku, jie ateis, kreipsis į seniūniją – kiek galėsime, tiek padėsime. Jie jau nebeišmoks. Ką jie gali išmokti, tai įėję atsiversti kažkokį straipsnį, perskaityti naujieną, o prisijungti per valdžios vartus su elektroniniu parašu ar per bankininkystę jiems yra siaubo filmas“, – situaciją vaizdžiai apibūdino V.Karpavičius.

Zanavykai pasigenda analizės

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės nuomone, dabar toks laikotarpis, kai jau nelabai norima dar ką nors sėti – rudens sėja rajone baigta. Zanavykus neramina kitas dalykas. Dabar, anot I.Žemaitienės, pati aktualiausia yra artinų pievų tema. Ypač, kai per žemdirbių atstovų susitikimą su žemės ūkio ministru buvo šnekėta, kad šiemet reikės atstatyti išartas pievas.

„Jau išsitraukiau pievų lentelę, nes pačiai pasidarė įdomu. Būdavo, manęs ūkininkai klausia, ar gali suarti kažkiek daugiamečių pievų. Sakydavau, kad kol dar deklaruoja didelius plotus šienaujamų pievų Molėtų, Zarasų ir kitų rajonų žemdirbiai, mes Zanavykijoje kai kurias pievas galime išarti. Bet šiemet pirmi metai, kada negalėjome mulčiuoti pievų, nedavė degalų už šienaujamas pievas, tai ir mums pritrūko pievų iki 5 proc. nuo naudmenų“, – padėtį bandė analizuoti I.Žemaitienė.

Pasak jos, pavyzdžiui, Anykščių rajone 2020 metais buvo deklaruota apie 20 tūkst. ha daugiamečių pievų, o 2021 metais – apie 18 tūkst. ha. Zarasų rajone per pastaruosius dvejus metus pievų plotai nesikeitė – kasmet deklaruota po 26 tūkst. ha. „Problema ta, kad norėjo atimti paramą iš vadinamųjų sofos ūkininkų, kurie ją gaudavo daugiausia už pievas. Tai esą ir sumažėjo pievų. Esu skaičiusi, kad per Lietuvą sumažėjo apie 32 tūkst. ha, bet dabar reikėtų ieškoti plačiau“, – aiškino Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovė.

I.Žemaitienės duomenimis, lyginant praėjusius ir šiuos metus, Šakių rajone daugiamečių pievų irgi sumažėjo apie 510 ha. Šiemet Šakių rajone deklaruota apie 5 693 ha daugiamečių pievų, o pernai – apie 6 203 ha. Sumažėjimą ji sieja su keletu priežasčių.

I.Žemaitienė: „Reikalinga gilesnė analizė, kas, kur ir kiek pievų išarė, dar reikėtų palyginti ir ūkinių gyvulių skaičių, tik po to daryti galutines išvadas, nes dar tik pirmieji metai, kai buvo apribojamas pievų naudojimas.“

„Galbūt išarė pievas tie, kurie atsisakė gyvulių, nes nebevaliojo juos laikyti. Pas mus daugiausia atsisako tie, kas jau pensininkai ir laikė po 1–2 karvutes. Tokie ūkininkai skambina man ir sako, kad jau nebeturi sveikatos auginti karves ir atiduoda 1–2 ha pievų ūkininkui susiarti. Tokiems jau net nežinau, ką reikės sakyti, nes neaišku, kaip bus. Laukiame oficialaus Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo. Išartų pievų atkūrimo problema mums šį rudenį yra pati aktualiausia“, – situaciją apibūdino I.Žemaitienė.

Jai teko girdėti, kad pievų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 11 proc. Todėl dabar ūkininkams, net smulkiesiems, valdantiems 1–2 ha ir norintiems išarti pievas, jau nebeturi ką patarti.

Ne iš gero gyvenimo

Pasak I.Žemaitienės, ir pačius ūkininkus reikia suprasti, nes kiekvieno situacija yra individuali. Jai pačiai neseniai teko išklausyti pieno ūkio savininko nusivylimą. Ūkininkas Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjai guodėsi už parduodamo pieno litrą gaunantis 20 centų. Tuo tarpu supirkėjai rajono ŽŪB už pieną moka 35 centus. Ūkininkas tikino, kad jo šeimos ūkio pienas pagal riebumą yra netgi geresnis negu ŽŪB, tik jis negalįs parduoti tokių kiekių. Žmogus nuvažiavęs paprašė, kad žiemai jam nors kiek padidintų supirkimo kainą, tai išgirdo tokį atsakymą, kad pakels puse cento. „Tai ką gali patarti tokiam ūkininkui?“ – retoriškai klausė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja.

Anot I.Žemaitienės, kyla naujų rūpesčių, nes neaišku, kaip Lietuva atrodys, kai gyvulių mažėja, o ministerija laikosi nuomonės, jog pievų negalima anksti nušienauti, draudžiama mulčiuoti žolę net jeigu neturi gyvulių. Todėl kyla klausimas, ką tokiais atvejais daryti.

„Jeigu susmulkinai žolę ir palikai pievoje, tai vėl ta žolė ataugo. Kas čia blogo? Juk laukai per kelis metus apaugs žole taip, kad kitais metais jos jau jokia technika negalės šienauti. Tai kaip ji atrodys? Leistų, kaip seniau, šienauti, žolę smulkinti ir palikti, ir kas, kad ūkininkas gaus kažkiek tiesioginių išmokų, bet laukai bus tvarkingi, neapšepę. Be to, pirma reikalinga gilesnė analizė, kas, kur ir kiek pievų išarė, dar reikėtų palyginti ir ūkinių gyvulių skaičių, tik po to daryti galutines išvadas, nes dar tik pirmieji metai, kai buvo apribojamas pievų naudojimas“, – pastebėjo I.Žemaitienė, neslėpdama, jog jai pačiai gaila ūkininkų, auginančių 40 karvių, bet priverstų atsisakyti pieno ūkio vien dėl to, kad mažos pieno supirkimo kainos.

Anot jos, gaila ūkininko įdirbio, jau supirktos melžimo technikos, gaila ir dėl to, kad neaišku, kam tokiam ūkininkui panaudoti iki šiol ganykloms skirtas pievas, jei jų negalima suarti.