„Gydyti gyvūnus antibiotikais brangu, todėl vis daugiau ūkininkų stengiasi keisti auginimo technologijas ir taiko prevencijos priemones, leidžiančias išauginti sveikus mėsinius galvijus ar paukščius“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Orinta Rimašaitė. Kai aplinkoje, dirvožemyje ir vandenyje randama vis daugiau šiems vaistams atsparių bakterijų, visų mūsų pastangos gerinti situaciją be galo vertinamos.

Kaip bakterijos tampa atsparios?

Kaip pasakoja O. Rimašaitė, antimikrobinis atsparumas yra natūralus biologinis procesas. Jo metu mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos, prisitaiko prie antibiotikų poveikio ir įvairiais būdais mažina arba išvis panaikina vaistų poveikį ligai. Jau iškart po pirmųjų vaistų sukūrimo mokslininkai pastebėjo, kad mikroorganizmai yra atsparūs antibiotikams. Vėliau nustatyta, kad dėl atsparumo gali nukentėti net ir ligos gydymas.

„Viena iš antimikrobinio atsparumo atsiradimo priežasčių – netinkamas, kartais betikslis antibiotikų ir antibakterinių medžiagų naudojimas. Kaip teigia mokslininkai, bakterijos, turinčios antimikrobinio atsparumo genų, jį perduoda iš žmogaus žmogui, iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Taip pat jos gali plisti perduodamos atsparumo antibiotikams genus kitoms bakterijoms“, – pasakoja VMVT atstovė.

Mus supančioje aplinkoje, dirvožemyje ir vandenyje randama vis daugiau atsparių bakterijų. Lietuvoje taip pat stebima, kad kai kurių bakterijų atsparumas antibiotikams auga. VMVT pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo zoonotinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antibiotikams stebėsenos programą. Didžiausias dėmesys skiriamas gyvūnams ir gyvūniniams produktams.

ES kova su neracionaliu vaistų naudojimu

Visoje Europos Sąjungoje galioja teisinis reglamentavimas dėl veterinarinių vaistų, taip pat ir antibiotikų vartojimo mėsiniams gyvūnams. ES, taigi, ir Lietuvoje naudoti antibiotikus gyvūnams gydyti leidžiama, bet tai daryti galima tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kai nustatoma, kad ligą sukėlė gyvūnų sveikatai pavojingos bakterijos ir nėra kitų įmanomų gydymo priemonių. Nustatyti diagnozę ir skirti antibiotikus gali tik veterinarijos gydytojas. Siekiama, kad ES taptų sektinu pavyzdžiu kitiems regionams, taip pat sprendžiantiems antimikrobinio atsparumo sukeliamas problemas.

„VMVT nuo 2016 metų yra parengusi kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Įgyvendindama jame užsibrėžtus uždavinius, šiuo metu rengia „Atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnams rekomendacijas“, kurios bus skirtos veterinarijos gydytojams ir gyvūnų laikytojams bei padės racionaliau naudoti antibiotikus veterinarijos srityje“, – pasakoja O. Rimašaitė.

Pasak specialistės, taip pat jau pradėta kurti elektroninė veterinarinių vaistų receptų išrašymo ir apskaitos sistema (e-receptas). Ji taip pat prisidės prie atsakingo antibiotikų naudojimo veterinarijoje, leis įvertinti ir patikrinti gydytojų paskirtų antibiotikų pagrįstumą.

Lietuvoje – veiksmingai veikianti kontrolė

Naujausios Jungtinio tarpžinybinio antimikrobinio vartojimo ir atsparumo ataskaitos duomenimis, 2014 metais ES iš parduodamų antimikrobinių medžiagų daugiau nei 60 proc. sudaro pardavimai veterinarijos sektoriuje, Lietuvoje šis procentas siekia 39.

„Lyginant su bendru ES valstybių vidurkiu, mūsų šalyje antimikrobinių medžiagų sunaudojama 76 procentais mažiau. Tačiau privaloma spręsti antibiotikams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos klausimus“, – teigia vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė O. Rimašaitė.

Stengdamasi mažinti antimikrobinio atsparumo plitimą, VMVT organizuoja įvairius projektus, skirtus gilinti supratimą apie antibiotikus. Tokios iniciatyvos taip pat stiprina šių vaistų naudojimo veterinarijoje kontrolę, kelia veterinarijos gydytojų profesinę kvalifikaciją ir skatina gerinti klinikinę praktiką bei supratimą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

Auginimo technologijas keičia ir ūkininkai

„Ne kiekviena gyvūnų liga yra infekcinė ir ne kiekvieną infekciją sukelia bakterijos. Antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeliamos infekcijos, o virusų šie vaistai nesunaikina. Profilaktiškai naudoti antibiotikus draudžia Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai“, – pasakoja O. Rimašaitė.

Kaip teigia specialistė, nustatyti gyvūnų ligos diagnozę ir skirti antibiotikus gali tik veterinarijos gydytojas. Kad užtikrintų veterinarinių vaistų valstybinę kontrolę, VMVT kasmet atlieka ūkių subjektų veterinarinius patikrinimus.

„Gydyti gyvūnus antibiotikais brangu, todėl vis daugiau ūkininkų stengiasi keisti auginimo technologijas ir taiko prevencijos priemones, leidžiančias išauginti sveikus mėsinius galvijus ar paukščius“, – teigia pašnekovė.

Anot O. Rimašaitės, 2017 metais atlikti 4628 valstybiniai veterinarinių vaistų kontrolės patikrinimai. Išvis patikrinta 4411 maistinių gyvūnų laikytojų ir 217 veterinarinių paslaugų teikėjų. Nustačius veterinarinių vaistų prekybos bei naudojimo reikalavimo pažeidimų, buvo pritaikyti 47 įspėjimai, skirta 17 piniginių baudų ir  sustabdytas 1 leidimas vykdyti veiklą.

Rūta DIRMAITĖ

Parengta bendradarbiaujant su VMVT