Tik prasidėjus gegužei Lietuvą ėmė plauti ilgai laukti lietūs, kurių reikės nemažai, kad prisotintų perdžiuvusią žemę. Tačiau kovą ir balandį, paženklintus sausros, vėjuotų orų, Lietuvoje liepsnojo kone ištisi kaimai, pleškėjo miškai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia, kad sustiprinta gaisrininkų parengtis. Tuo metu ugniagesių profesinių organizacijų atstovai skambina pavojaus varpais – gaisrų gesinti neretai vyksta vos vienas ugniagesys, o muziejams betinkančios senos gaisrininkų mašinos rizikuoja nepasiekti gaisravietės.
Sustiprinta parengtis
Gaisrininkams – karštas darbymetis. Vien per balandžio paskutinį dešimtadienį kilo daugiau kaip tūkstantis gaisrų, įvairiose šalies vietovėse siautusi ugnis pasiglemžė apie 70 pastatų, išdegė šimtai hektarų atvirose teritorijose. Nuo metų pradžios atvirose teritorijose užfiksuota beveik 2 800 gaisrų. Iš viso šiemet kilo apie 6 380 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį jų buvo mažiau – 5 657.
Milžiniškas gaisras, kilęs Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, supleškino visa gatvę – net 14 pastatų. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gaisrą gesino 5 gaisrinės autocisternos, į pagalbą buvo pasitelkti pasieniečiai ir savanoriai ugniagesiai. Gaisrininkai pasakojo, kad nuo karščio kaime net asfaltas buvo kaip reikiant įkaitęs.
Trakų rajone, Rūdiškėse, sudegė 10 pastatų. Zarasų rajone, Stelmužės kaime, ugnis sunaikino 5 pastatus. Didžiulis gaisras apniokojo Panevėžio rajono Glitėnų kaimą – čia sudegė 2 gyvenamieji namai ir 3 ūkiniai pastatai, ugniagesiai išgelbėjo 7 gyvenamuosius namus ir vieną gamybinės paskirties pastatą. Liepsnas malšino 8 gaisrinės autocisternos, per 30 miesto ir rajono ugniagesių.
Miškininkų duomenimis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gaisrų kilo 3 kartus daugiau, o ugnis nuniokojo mišką 15 kartų didesniame plote. Visoje Europoje fiksuojama daugiau miškų gaisrų.
„Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinta parengtis. Jos metu organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai bei įvykiams tirti ir valdyti, užtikrinant atsakingų pareigūnų budėjimą namuose, optimizuotas darbuotojų, dirbančių pamainomis, skaičius, kad būtų užtikrintas pagrindinių transporto priemonių (automobilinių cisternų, vandens transportavimo automobilių ir kt.) išvykimas į gaisro vietą“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Šmigelskienė.
Gali nutikti taip, kad kilusio gaisro nebus kam gesinti.
Budi vos vienas ugniagesys
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotojui, Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkui Juozui Pociui labai neramu dėl gaisringo sezono. „Jaučiamas statutinių ugniagesių stygius – visoje Lietuvoje trūksta apie 500 šių pareigūnų, o savivaldybių gaisrininkų tinklas per reformą buvo apnaikintas. Gali nutikti taip, kad kilusio gaisro nebus kam gesinti“, – perspėjo jis.
Savivaldybių gaisrinėse privalo budėti du ugniagesiai, tačiau dažnai budima po vieną ir tikimasi, kad kilus gaisrui talkininkaus ugniagesys savanoris. Tačiau, J.Pociaus teigimu, ugniagesių savanorių sistema dar daug kur neveikia, nes iki galo neišspręstas jų darbo reglamentavimas, be to, kaimo vietovėse mažai liko darbingo amžiaus žmonių, tad nėra kam savanoriauti.
„Pavyzdžiui, Šiaulių krašte ši sistema praktiškai neveikia. Tie patys savivaldybių ugniagesiai tapo ir savanoriais. Gerai, jei gaisras kyla ten, kur gyvena ugniagesys. O jeigu jis gyvena toliau? Neseniai mūsų krašte buvo gaisras, jo gesinti atvažiavo vienas ugniagesys, o savanoris, gyvenantis 30 kilometrų atstumu, nepasirodė. Gerai, kad buvo pavakarys, – sugrįžę iš darbų žmonės sušoko padėti gesinti. Dabar daugybėje kaimų liko gyventi beveik vien senukai, ten nėra kam padėti“, – teigė ugniagesių gelbėtojų profesinių organizacijų atstovas.
Vandens – 5 minutėms
Kalbėdamas apie didžiulį gaisrą Šalčininkų rajone, kur ugnis pleškino pastatus vieną po kito, J.Pocius sakė, kad šį atvejį reikėtų išsamiai išanalizuoti. „Mano, kaip buvusio statutinio ugniagesio, nuomone, reikia išsiaiškinti, kodėl ten liepsnos taip išplito, kiek laiko praėjo, kol atvažiavo ugniagesiai, kodėl jie važiavo iš Vilniaus?“ – aiškintis, pasimokyti iš klaidų ir tobulinti priešgaisrinės saugos sistemą ragino ugniagesys.
Jis atkreipė dėmesį ir į apgailėtinas sąlygas, kuriomis tenka dirbti savivaldybių ugniagesiams. Apleistos patalpos, senos mašinos ir susidėvėjusi apranga – daug kur tokia ugniagesių kasdienybė.
„Savivaldybių ugniagesiai gaisrų gesinti važinėja 30–50 metų senumo mašinomis, kai kuriose iš jų telpa vos du kubai ar dar mažiau vandens. Jo užtenka vos 5 minutėms darbo“, – apie apverktinas gelbėtojų galimybes kalbėjo Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotojas.
Pagrindinė miške kylančių gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi.
Kaip įvykdyti nurodymus?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipėsi į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų vadovus dėl parengties sustiprinimo – nurodyta, kad gaisrų gesinti vyktų ne mažiau kaip du gelbėtojai. Tačiau savivaldybių gaisrininkai nežino, kaip šį nurodymą išpildyti.
„Gavome departamento raštą, kad budėtų po du ugniagesius, kad būtų mokama už viršvalandžius, tačiau kaip tai įgyvendinti? Reikalavimai geri ir suprantami, tačiau finansavimo nėra. Mes net degalams pristigsime lėšų. Per balandį išeikvojome viso ketvirčio lėšas, skirtas transportui. Vieną didelį gaisrą rajone gesino 5 komandos, be to, kai Panevėžio mieste degė lentpjūvė, dirbo 4 ar 5 ir rajono gaisrininkų komandos. Čia vyrai plušėjo penkiolika valandų“, – pasakojo Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius.
Jis aiškino, kad rajone veikiančiose 8 gaisrininkų komandose visi etapai užpildyti – kaip ir reikalaujama, kiekvienoje komandoje dirba po 9 ugniagesius. Tačiau realybė tokia, kad budėti tenka ir vienam gaisrininkui.
„Kadangi daug ugniagesių turi didesnį darbo stažą, jiems priklauso daugiau atostogų, jaunimui priklauso tėvadieniai, be to, žmonės juk serga, štai ir šiandien vienas darbuotojas pranešė, kad namuose patyrė traumą. Tad tenka budėti ir po vieną“, – teigė A.Blaževičius.
Kiaulystės dėsnis
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad, gesinant gaisrus, aktyviai talkina ugniagesiai savanoriai. Tačiau savivaldybių gaisrininkai dėl savanorių optimizmu netrykšta – iš jų kol kas menka nauda.
„Prieš kelerius metus kilo ugniagesių savanorystės vajus – dalis statutinių ugniagesių tapo savanoriais. Deja, jie ne visada dalyvauja gesinant gaisrus. Dažnai suveikia kiaulystės dėsnis – tądien, kai savanoris užsiregistruoja dirbti, iškvietimų nebūna, o kai kyla gaisras, ugniagesio savanorio nėra“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas. Jis pridūrė, kad per praėjusius metus vienam rajono ugniagesiui savanoriui buvo išmokėta vidutiniškai apie 200 eurų atlyginimo.
Išdegė daugiau pasėlių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2018 m. Lietuvoje kilo 11 848 gaisrai, jų metu žuvo 86 žmonės, 174 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2017-aisiais, gaisrų padaugėjo 26,1 proc. – užpernai kilo 9 394 gaisrai, kuriuose žuvo 103 žmonės, o 181 gyventojas patyrė traumų.
Pernai, palyginti su 2017 metais, kone 60 proc. padaugėjo gaisrų atvirosiose teritorijose. Jie išdegino daugiau kaip 2,6 tūkst. hektarų. Praėjusiais metais gaisrų skaičius pievose padidėjo 62,5 proc. Šalies ugniagesiai gesinti miškų bei miško paklotės gaisrų vyko 326 kartus, tai yra 143,3 proc. daugiau nei 2017 m., 407,7 proc. padidėjo gaisrų durpingose pievose, 166,7 proc. – pasėliuose, 115,4 proc. – ražienose.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2018 m. Lietuvos miškuose užregistruota 211 gaisrų, išdeginusių 110,62 ha ploto, o 2017-aisiais kilo 80, kurie išdegino beveik 53 hektarus.
Tris kartus daugiau gaisrų
Dainius Adžgauskas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas
Dabar didžiojoje Lietuvos dalyje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas, tai reiškia, kad pavojus gaisrams kilti yra labai didelis. Įmonės regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, iki balandžio 29 d. Lietuvos miškuose užregistruota 118 miško gaisrų, iš viso pažeidusių 159 hektarus miško.
Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinės komandos stebi visus Lietuvos miškus. Ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose gaisrų kyla daugmaž vienodai. Šiemet regioninių padalinių priešgaisrinės komandos tikrinti gautų pranešimų apie galimus miško gaisrus į įvykio vietą buvo išvykę daugiau nei 330 kartų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų kyla 3 kartus daugiau, o ugnis nuniokoja mišką 15 kartų didesniame plote.
Pagrindinė miške kylančių gaisrų priežastis – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Ypač dažnai ugniagesiams ir miškininkams teko kovoti su pernykštės žolės deginimo padariniais – ugnis iš pievų ar atvirų teritorijų akimirksniu persimesdavo į miškus, ir taip nukentėjo ne vienas miško plotas, ypač jaunuolynai, kuriuose ugnis lengvai plinta per aukštą pernykštę žolę.
Gaisrai kilo ir dėl neleistinoje vietoje įrengtų ar paliktų neužgesintų laužaviečių. Šiais metais pavasaris lėtas, sausas ir vėjuotas – tai irgi prisidėjo prie palankių sąlygų gaisrams plisti susidarymo. Pastebime, kad, pasibaigus pernykštės žolės deginimui, mažiau kenčia ir miškas.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai nuo balandžio 19 d. vykdo bendrus reidus. Jų jau atlikta daugiau nei 300 ir planuojama tęsti. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes – jie kalbasi su gyventojais apie prevencines priemones, ragina atsargiai elgtis su ugnimi.
Reidų metu buvo užfiksuoti du gaisro atvejai ir organizuotas jų gesinimas, užgesintos paliktos laužavietės, iškviesti ugniagesiai degančiai žolei gesinti. Miškininkai gaisravietėse po gaisro užgesinimo budi ir naktimis, kad laiku sureaguotų, jei gaisravietėje vėjas vėl įpūstų ugnį.