Daug žemdirbių savo ūkiuose naudoja piktžoles naikinančius pesticidus, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas. Dėl šios medžiagos jau ne vienus metus nerimsta aistros visame pasaulyje: gamintojai tvirtina, kad tai saugus produktas, o priešininkai kalba apie jo neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Europos Sąjungoje šią augalų apsaugos produktų veikliąją medžiagą leidžiama naudoti iki 2022 m. gruodžio 15 d. Ar glifosatas ir po 2022 m. bus naudojamas ES, priklausys nuo Europos Komisijos ir ES valstybių narių sprendimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis. Savo nuomonę pareikšti kviečiamos visų ES šalių suinteresuotos organizacijos, mokslo institucijos.

Ar ir toliau reikėtų naudoti glifosatą žemės ūkyje, ar jo atsisakyti?

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, įtvirtina augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų peržiūrą. Šiemet prasidėjo jau penktasis šios peržiūros etapas (AIR5) ir jis apims tas augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurių registracijos laikotarpis baigiasi 2021–2024 m. Glifosatas yra viena iš kelių dešimčių tokių medžiagų.

Tyrimus, pateiktus dėl glifosato, vertino Europos Komisijos paskirtų valstybių narių – Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Vengrijos – atitinkamų sričių ekspertai. Parengta vertinimo ataskaita, kurią sudaro per 11 tūkst. puslapių, ekspertams buvo prieinama nuo 2021 m. birželio 15 d. Šių metų rugsėjo pabaigoje Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) kartu paraleliai paskelbė viešąsias konsultacijas. Tai yra įprastas sprendimų priėmimų etapas. Europos cheminių medžiagų agentūra yra atsakinga už visų į rinką tiekiamų cheminių medžiagų, kurioms taikomas klasifikacijos harmonizavimo reikalavimas, suderintą klasifikaciją, todėl šios agentūros įsitraukimas į procesą nestebina.

Tiek privatūs asmenys, tiek organizacijos gali teikti konkrečius duomenis ir informaciją. Jei duomenų ar informacijos teikėjas cituoja kitus trečiųjų asmenų šaltinius, turi tai daryti laikydamasis autorinių teisių apsaugos reikalavimų. Visi pateikti komentarai bus paskelbti. Viešųjų konsultacijų metu papildomai pateikti duomenys bus vertinami ruošiant išvadas ir institucijos gali pateiktus duomenis cituoti kitame kontekste. Viešosios konsultacijos yra medžiagų sudėtingo, ilgo vertinimo proceso dalis ir labai svarbus teisėkūros elementas.

Tai įprastas teisės aktų peržiūros viešumo, skaidrumo ir įvairių argumentų išklausymo etapas.

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Žemės ūkio rūmuose šiuo klausimu buvo diskutuota ne kartą. Stebint tendencijas ES ir žvelgiant į perspektyvas, manau, kad glifosato naudojimas kažkada vis tiek bus uždraustas dėl jo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, augalams.

Glifosatas padeda naikinti įvairias piktžoles. Purškiant laukus šiuo pesticidu reikia mažiau sąnaudų gaminant produkciją, tačiau ar rezultatas tenkins, jei turėsi daug pinigų, bet sirgsi vėžiu? Tai gal geriau nenaudoti šio cheminio preparato, kad nekiltų piktybiniai susirgimai ir nebūtų daroma žala aplinkai. Dėl galimai glifosato sukelto vėžio keliamos tarptautinės bylos, skelbiami įvairūs tyrimai, ir vis vien norėsime jį toliau naudoti? Apie glifosatą pirmiausia turime svarstyti kaip piliečiai, kuriems svarbu neteršti savo šalies, saugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Lietuva gali vystyti geresnės kokybės maisto produktų gamybą nenaudodama glifosato.

Šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai glifosatą labai mažai naudoja. Šis preparatas yra daugiau naudojamas industrinių, stambių įmonių, kurios dideliais plotais sėja javus. Poveikis javams – ne vienintelė blogybė, kartu yra alinama žemė. Žvelgiant į ateitį, turime kalbėti ne tik apie glifosatą, bet ir apie visą kompleksą priemonių, trąšų mažinimą, kad nebūtų teršiami gruntiniai vandenys, upės, upeliai, jūra. Visi šie klausimai glaudžiai susiję.

Man regis, net neturėtų kilti klausimas, ar norime nuodytis cheminiais preparatais, ar ne. Europa sako – nesinuodykim, o mes, tvirtindami, kad esame žalia šalis, vis tiek norime teršti aplinką ir kenkti savo sveikatai. Tai gal ne tik deklaruokime, kad Lietuva – žalia šalis, kurioje auginamas sveikas, kokybiškas maistas, bet ir eikime ta kryptimi. Reikia ieškoti kitų priemonių, daugiau investuoti į švaresnes technologijas, į naujus, nekenkiančius preparatus, kurie padėtų ūkiams apsiginti nuo piktžolių. Tam reikia brangesnių priemonių, bet saugant žmonių sveikatą būtų ekonomiškai efektyviau naudoti ekologiškus, sveikus produktus. Tokiu būdu daug lėšų būtų sutaupyta socialinėje srityje, žmonės mažiau sirgtų įvairiomis ligomis, atitinkamai mažiau pinigų reikėtų jų gydymui.

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas

Tai ne pirma diskusija apie glifosato naudojimą – apie tai kalbama jau daug metų. Didesnė intriga kilo prieš penkerius metus, kai buvo sakoma, jog Europos Komisija nebepratęs glifosato registracijos. Tuo metu Prancūzija paskelbė, kad glifosato alternatyvos sukūrimui skirs 5 mlrd. eurų. Kitų šalių vyriausybės taip pat ėjo panašiu keliu, tik Lietuvoje niekas jokių alternatyvų nekuria, o tik nori, kad žemės ūkiui būtų kuo blogiau...

Per tą penkerių metų laikotarpį, net ir skyrus didelius pinigus, alternatyva glifosatui nebuvo sukurta, nors kai kurių šalių vyriausybės, pesticidais prekiaujančios įmonės dėjo dideles pastangas sukurti efektyvią priemonę piktžolių naikinimui. Tokie procesai trunka ne penkerius ir turbūt ne dešimt metų, todėl, manau, atsižvelgiant į tai, kad alternatyva negimė, yra tikimybė, kad glifosato naudojimo leidimas bus pratęstas ir po 2022 m.

Uždraudus glifosato naudojimą, prarastume vieną iš efektyviausiai su piktžolėmis kovojančių priemonių ir ūkininkavimas be efektyvių pesticidų piktžolių kontrolę padarytų labai sudėtingą. Kada mūsų šalis juda neariminės žemdirbystės kryptimi ir laikoma, kad tai gera ūkininkavimo ateitis Lietuvoje, tokia žemdirbystė be glifosato sunkiai įsivaizduojama, nes darbas su žolėmis yra pagrindinė užduotis tokiame ūkyje. Neturint gerų priemonių, neariminė žemdirbystė nebūtų tokia sėkminga. Be glifosato būtų labai sunku, tai lemtų ir derliaus netekimus, jo kokybės praradimus, ūkiai taptų nekonkurencingi. Glifosatas šiuo metu yra pati efektyviausia, labai plačiai naudojama priemonė ir be jos ūkiai vargu ar būtų konkurencingi, o neariminė žemdirbystė išvis sunkiai įsivaizduojama.

Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė

Mano ūkis yra ekologinis, ekologiškai ūkininkauju jau daug metų ir nenaudoju nei glifosato, nei kitų cheminių medžiagų.

Dėl galimo glifosato uždraudimo labai sunerimę vadinamieji chemizuoti ūkiai. Jie naudoja glifosatą labai plačiai, ūkininkai įpratę, kad jų plotuose, kur yra pasėti javai, neaugtų jokia žolė. Todėl jiems galimybė naudoti glifosatą, matyt, yra labai svarbi. Jeigu atsirastų kita efektyviai su piktžolėmis kovojanti cheminė medžiaga, ją būtų galima naudoti vietoje glifosato.

Mano nuomone, glifosatas yra kenksminga medžiaga, jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai, gamtai rodo įvairūs tyrimai. Todėl reikėtų alternatyvos, kuri galėtų pakeisti glifosatą, kad ūkininkams, kurie jį naudoja, nebūtų nuostolių ir jie gautų tokį patį derlių. Bandžiau kalbėtis su chemizuotų ūkių savininkais, bet jų nuomonę pakeisti, kad jie atsisakytų glifosato naudojimo, yra labai sunku. Jie kitaip neįsivaizduoja ūkininkavimo. Jiems atrodo, kad tai pats geriausias sprendimo būdas – lauką nupurškei ir viskas gerai, mažiau darbo, lėšų tam reikia.

Mano manymu, būtina mažinti glifosato naudojimą, bet tuo pačiu reikia ieškoti alternatyvos, kad jį būtų galima pakeisti kita, panašaus efektyvumo medžiaga.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

Mano, kaip ekologo, nuomone, glifosatas yra kenksmingas gamtai. Uždrausti galima labai greitai, bet turėtų būti kažkokia alternatyva ūkininkams, kurie naudojo šią cheminę priemonę piktžolėms naikinti. Uždraudus ir nesant jokio efektyvaus pakaitalo, ūkininkas bus įspraustas į kampą.

Jeigu neliks glifosato, galbūt vietoje jo bus naudojami kelių medžiagų mišiniai. Ar jie nebus kenksmingesni už glifosatą, kai bus ne viena medžiaga, o kelios? Nežinau, kas bus blogiau.

Vienareikšmiškai suprantame, kad glifosatą, kaip ir bet kurią kitą cheminę medžiagą, reikia naudoti atsakingai. Mes, ekologai, esame prieš chemijos naudojimą, bet jei uždraustų glifosatą, ar nebus taip, kad bėgome nuo vilko, o pataikėme ant meškos? Ko gero, taip nutiktų, jeigu chemizuotų ūkių savininkai vietoje vienos veikliosios medžiagos (glifosato) naudos keturias ir tokio mišinio į dirvą supils daugiau, kad pasiektų tokį patį rezultatą, kaip naudodami glifosatą. Prieš ką nors uždraudžiant, visuomenei būtina žinoti, ar uždraudus vieną medžiagą nebus leista naudoti kitą, bet dar toksiškesnę.

Jeigu ūkininkas naudojo glifosatą, o jį staiga uždraudžia ir jam nėra jokios alternatyvos, technologiškai persiorientuoti būtų labai sudėtinga, nes reikėtų keisti įrangą, techniką ir daug kitų dalykų.

Įgyvendinant Žaliąjį kursą, taip pat ir vartotojams, kuo mažiau chemijos maisto produktuose, dirvožemyje, tuo geriau. Tačiau priimant drastišką sprendimą nebepratęsti glifosato naudojimo leidimo, žmogui reikia duoti alternatyvą, kad jis turėtų pasirinkimą, galimybę pakeisti jį kita priemone. Vien draudimais nieko nepasieksime.