Bulvių augintojai teigia, kad šiemet ankstyvųjų bulvių derlingumas yra 20 procentų mažesnis nei pernai, o ir ankstyvasis bulviakasis suvėlavo maždaug savaitę. Tačiau daugiau nerimo kelia bandymai įvežtines bulves parduoti kaip išaugintas Lietuvoje.

Bulvės mažesnės

Patyrusio augintojo, Kėdainių krašto ūkininko Sauliaus Dambrausko ūkyje šiemet bulvės „pirmūnės“ nukentėjo nuo pavasarinio sniego ir šalčio. Todėl ūkininkas jas kasa vėliau nei planavo ir pats derlius šiemet mažesnis nei būdavo derlingiausiais metais. Taip yra su pirmosiomis bulvėmis, kurias 10 ha plote pasodino per Kazines. Bet tai tik pusė jo ankstyvųjų plotų.

Pasak Sauliaus, šiemet ankstyvąsias bulves pasodino net šiek tiek anksčiau nei praėjusiais metais. Kaip tik tuo metu, kovo 4 dieną, atšilo, tad nieko ir nelaukė. Jis pamena, kad ankstesniais metais savo ūkyje bulves pradėdavo sodinti kovo 11 dieną. Tačiau ankstyvesnė pradžia negarantavo ankstyvesnio derliaus: nors šiemet bulvės pasodintos savaite anksčiau, kasti jas pradėjo savaite vėliau – birželio 9 dieną.

„Jos mažesnės negu įprastai. Derlingumas irgi mažesnis. Manau dėl to, kad pas mus sniegas labai stipriai sulaužė bulvienojus, kai gegužės mėnesį buvo užsnigę uždengtas bulves“, – pasakojo ūkininkas.

Šiemet po krūmu daugiau mažesnių bulvių nei būdavo įprastais metais. S.Dambrauskas paneigė, kad lietuviai mėgsta mažas bulves, kurių nereikia pjauti per pusę. Jo teigimu, per savo darbo metus įsitikino, kad mažų bulvių lietuviai nemėgsta. Todėl mažas lietuviškas bulves šiemet išveža į Latvijos sostinę Rygą. Sakė, kad jas išvežti apsimoka, nes kaimynai mažas bulves perka ir patenkinti jas valgo.

Mažų bulvių realizaciją apsunkino ir ieškoti naujų rinkų ūkininką privertė karantinas. Prieš karantiną, kai pilnu tempu dirbdavo kavinės, restoranai, S.Dambrauskas rūpesčių su realizacija neturėjo – mažąsias bulves nupirkdavo Lietuvos maitinimo įstaigos. Jos jau buvo įpratusios prie įvairių patiekalų tiekti vieno kąsnio bulves. Pavieniai pirkėjai prie smulkių bulvių Lietuvoje dar tik pratinasi, nėra masiško jų pirkimo.

Didesnes bulves S.Dambrauskas šiuo metu tiekia į KB „Bulvių namai“, o iš šios kooperatinės bendrovės šviežios bulvės patenka į visus prekybos centrus.

Antrosios duonos netrūks

Iš viso šiemet, uždengęs agroplėvele, S.Dambrauskas augina 20 ha ankstyvųjų bulvių. Nors pačios pirmosios per Kazines „sukištos“ į žemę ir jau kasamos bulvės nukentėjo nuo sniego ir šalnų, kituose 10 ha bręstantys lietuvių mėgstami gumbai laikosi gerai. Dviem savaitėmis vėliau (apie kovo 18 d.) pasodintų ankstyvųjų bulvių bulvienojai per gegužės sniegą buvo kur kas mažesni, todėl sniego danga jų neišlaužė.

„Tada jos buvo mažesnės, bet dabar jau pasivijo pirmąsias ir tuojau turėsime antrą, manau, neblogą ankstyvųjų bulvių derlių. Dar nenukasėme pirmojo lauko – kai jį nukasime, pradėsime kasti antrąjį. Jame bulvienojai atrodo daug gražiau, todėl tikimės ir geresnio derlingumo“, – lūkesčiais dalijosi ūkininkas Saulius.

Jo ūkyje jau stiebiasi ir daugiau bulvių, kuriomis lietuvius aprūpins visą vasarą, rudenį bei žiemą. Anot augintojo, ūkyje bulvių auginimas suplanuotas ciklais – vienos užauga, jas nukasa, parduoda, tada užauga kitos, kurias keičia trečias ir ketvirtas bulvių derlius. O galiausiai lieka tos, kurias sandėliuoja rudeniui-žiemai.

Šiuo metu bulvių laukuose pakankamai drėgmės. Vienu metu bulvių vagos buvo net pasemtos, bet nuostolių augalai nepatyrė, nes vanduo nubėgo ir susigėrė į žemę. Ūkininkas teigė manąs, kad dėl drėgmės jos neturėtų imti pūti, nes po vandeniu nestovėjo ilgai. Saulius jau žino, kad bulvės nemėgsta ilgai būti po vandeniu, nes greitai pradeda gesti. „Uždūsta, joms reikia oro. Buvo truputis panikos, bet nustojo lyti, o vanduo baigia susigerti“, – sakė S.Dambrauskas.

Šiame ūkyje nuo birželio 9 dienos nuolat kasamos bulvės pardavimui. Ankstyvų bulvių poreikis dar labai nedidelis. Intensyviausiu metu iš ūkio būna išvežami 3–4 bulvių vilkikai per savaitę po 20 tonų, o dabar veža 3–4 kartus per savaitę po 8 tonas. „Prikasti tokius kiekius mums juokingai lengva“, – šypsojosi ūkio šeimininkas.

Bandymų metai

Kėdainių krašto bulvių augintojas neneigia, kad savi darbuotojai jį kartais pavadina ne Sauliumi, o „Mičiurinu“ – dėl to, kad ūkyje jis mėgsta eksperimentuoti. Tam šiemet pasitelkė ankstyvąsias bulves.

Pačiam ūkio savininkui labiausiai į akį kritusi bulvių veislė yra „Solist“, kurią augina ir šiemet. Tai labai ankstyva, Vokietijos selekcijos-sėklininkystės firmoje sukurta maistinių bulvių veislė. Bulvių gumbai stambūs ir po keru – visi vienodo dydžio, ovalūs, lygia geltona luobele, labai nežymiomis akutėmis. Bulvių minkštimas – šviesiai geltonas. Skonis įvertintas 7 balais. Be to, „Solist“ veislės selekcininkai nurodo, kad šios veislės bulvės yra atsparios bulvių marui.

„Man „Solist“ labai patinka, jas žino visa Europa. Tai yra be galo skani bulvė, iš jos viskas išeina. Šiai dienai ji nevandeninga, jau turi sausųjų medžiagų, jos struktūra gera nuo pat pirmųjų dienų, ko nepasakysi apie kitas ankstyvąsias bulves. Būna, ankstyvosios užauga ir didelės, bet verdant pavandeniuoja. Neturi struktūros, kaip aš sakau. O „Solistui“ nuo pat pirmos dienos viskas tvarkoj“, – pasakojo Saulius, juokaudamas, kad jam su muzikiniais bulvių pavadinimais ne visada sekasi, nes turėjo ir augino bulvių veisles „Meladi“, „Mocart“, bet šios labai puvo.

Šiemet pavasarį, anot ūkininko, jis negavo „Solist“ bulvių sėklos iš užsienio. Tad pasodino tiek, kiek turėjo užsiauginęs ir pasiruošęs savo sėklos, bet užtat įsivežė kitokių, naujų ankstyvų sėklinių bulvių veislių pabandymui. Jų gavo tiek, kiek norėjo. Kiekvieną jų sodino atskirai – po 1 ha. Pasak Sauliaus, puolė bandyti dar kokias 5 veisles, bet pastarųjų nebedengė plėvele. Mat, jo teigimu, pasodinus naujas veisles iš karto dengti plėvele rizikinga, nes tai papildomi kaštai, galbūt ji neatsipirks dėl prasto produktyvumo.

Ūkininko teigimu, jau po 2 savaičių bus aišku, kuri veislė pasiteisino, kuri ne. „Aišku, dar testuosime, virsime, ragausime, vertinsime jų skonio savybes. Štai tokius bandymus atliekame ūkyje“, – įdomesnius ūkio gyvenimo momentus paminėjo jis.

Augina be priedangų

Tuo tarpu Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas savame ūkyje Girnikų kaime šiemet taip pat pasodino 20 ha ankstyvųjų bulvių, bet iki jų kasimo, anot jo, dar reikia laiko. Ūkininkas negalėjo pasakyti tikslaus laiko, kada jos bus subrendusios ir bus galima pradėti bulviakasį. A.Vaupšas tik pasidžiaugė, kad po ilgo sausros periodo bulvės pagaliau gavo lietaus. Dabar augalai gali augti normaliai.

„Buvo labai šalta, ilgai nedygo. Daug laiko stovėjo, nes buvo per sausa. Po lietaus bulvės pagaliau atsigavo ir pradėjo augti“, – sakė bulvių augintojas.

Algimanto ūkyje bulvės šiemet auga neuždengtos, nes dėl pandemijos negalėjo pagal sutartį atvažiuoti italai. Planuoti darbai ūkyje dėl viruso kažkiek sustojo. Tačiau ūkininkas dėl to nesisieloja ir mano, kad derlius bus, tik vėliau. „Aišku, kad užaugs skanios, nes lietuviškos bulvės visada skaniausios“, – teigė jis.

A.Vaupšas liko ištikimas bulvėms – įvairių ankstyvųjų ir vėlyvųjų veislių bulves savame ūkyje šiemet

Trūksta kontrolės

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė

Lietuvoje auginti ankstyvąsias bulves būtų tikrai verta, jei ankstyvosios bulvės, užaugintos ne Lietuvoje, būtų pardavinėjamos nurodant tikrąją jų kilmės šalį. Jei būtų užtikrinta kontrolė, klausimų apie Lietuvoje išaugintų ir įvežtinių bulvių konkurenciją net nekiltų. Tačiau dabar ši problema opi visų šalių augintojams. Skaudžiausia, kai ir Seimo narys tau mesteli: „Pirmiausia susitvarkykit su savo augintojais, tada šnekėkit. Augina bulvių hektarą, parduoda derlių kaip nuo dešimties hektarų“. Nemanau, kad mūsų asociacijoje yra tokių narių, bet prekyvietėse tokių atvejų aibė. Gal reikia tikrinti ne tik prekyvietėse prekiaujančiųjų ankstyvosiomis bulvėmis ūkio registracijos pažymėjimą ir pasėlių deklaravimo duomenis, bet ir nuvykus į ūkį išsiaiškinti, ar realiai tokios produkcijos derlius ūkyje jau imamas.