5 mln. Eur vienam projektui – tiek galėtų gauti investuojantys į ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą. Planuojama atskirai remti šių augalų perdirbimą. Taigi produktus iš ankštinių ir baltyminių augalų gaminantys nekonkuruos su visų kitų žemės ūkio produktų perdirbėjais.

Siekdama skatinti sėjomainą, ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą, Žemės ūkio ministerija tikslina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisykles.

Perdirbant ankštinius ir baltyminius augalus, didžiausia galima paramos suma vienam projektui, vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims 2014–2022 m. laikotarpiui yra 5 mln. Eur.

Tikslinami projektų atrankos kriterijai:

·         ypatingas dėmesys skiriamas kooperacijos vystymui;

·         prioritetas teikiamas perdirbantiems ekologiškus ir pagal NKP reikalavimus pagamintus žemės ūkio produktus;

·         vidutinėms įmonėms bei sektoriams nebebus teikiamas prioritetas;

·         atsisakoma atrankos balų už intensyvumo susimažinimą.

Birželio mėnesio kvietimui teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ numatyta skirti 22,3 mln. Eur. Iš jų 10 mln. Eur – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui, 12,3 mln. Eur – kitų žemės ūkio produktų perdirbimui.

Rugsėjo mėnesį, perskirsčius KPP lėšas, vyksiančiam kvietimui teikti paraiškas planuojama skirti 24 mln. Eur.

Parengta pagal ŽŪM

+ foto zirniukai

Grūdų supirkimo kainos auga

Grūdų supirkimo kainos per metus padidėjo apie 40 proc. Labiausiai (71 proc.) brango rapsų supirkimas. Tai rodo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atlikta praėjusių ir šių metų vasario mėnesių grūdų supirkimo kainų analizė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos – naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis.

Todėl augintojai, įvertinę galimas rizikas, šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis. Viešai skelbiamoje informacijoje supirkėjai už I ir II klasės kviečius, pristatytus į Klaipėdos jūrų uostą, įsipareigoja mokėti apie 370 Eur/t. Kaina be pristatymo į uostą būtų mažesnė 15–20 Eur/t, priklausomai nuo augintojo sandėlių iki pristatymo vietos esančio atstumo ir kitų sąlygų.

Kad grūdų supirkimo kainos nekris, rodo ir MATIF biržoje prognozuojami maistinių kviečių ir rapsų ateities sandoriai. Labai tikėtina, kad dėl karo vienoje didžiausių grūdų eksportuotojų – Ukrainoje, grūdų supirkimo kainos ir toliau augs.

„Toks kainų lygis, net ir gaunant mažesnius derlius, augintojams turėtų tapti neblogu garantu užsitikrinti stabilų pelningą ūkininkavimą. Tiesa, derlius dar priklausys nuo daugybės kitų faktorių, kol paskutinis grūdas po javapjūtės pasieks aruodus“, – teigia ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Grūdų supirkėjų sandėliuose saugomas bendras grūdų, ankštinių bei aliejinių augalų sėklų kiekis 2021 m. ir 2022 m. vasarį skyrėsi nedaug (+4,2 proc.). Šios atsargos – tai grūdai bei rapsai, kurie jau nupirkti iš augintojų ir bus pateikti vidaus bei užsienio rinkose.

„Nėra oficialių duomenų, kiek grūdų atsargų savo talpyklose dar saugo patys augintojai, tačiau, sprendžiant iš supirkimo kiekio dinamikos kiekvieną mėnesį nuo javapjūtės, grūdų atsargos pardavimui jau neturėtų būti ženklios, o rapsų – artėti prie pabaigos. Vasarį iš rapsų augintojų supirkta tik 4 tūkst. t rapsų, tačiau senojo derliaus kviečių supirkimas dar solidus – 120 tūkst. t, o kaina rekordinė – 277 Eur/t“, – teigia ŽŪM atstovas.