LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Po pernykščio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje, dioksinais užteršti Alytaus rajono ūkininkų gyvuliai jau utilizuoti. Dabar Miklusėnų, Jasunskų, Vytautiškių, Genių ir Butrimiškių kaimų ūkininkai nekantraudami laukia dirvožemio, dumblo, paviršinio vandens, želmenų tyrimų rezultatų – nuo jų priklausys tolimesnis ūkininkų gyvenimas.
Abejonės dar neišsklaidytos
Šį pavasarį dėl gyvulių ir naminių paukščių užterštumo dioksinais Alytaus r. Genių, Jasunskų, Karklynų, Miklusėnų, Paplanskų, Raudonikių, Rutkos, Vytautiškių kaimuose buvo užmigdyta iš viso 12 pieninių karvių, 29 mėsinės karvės, telyčios ir buliai, 64 avys, ožka, 435 vištos ir 25 triušiai. 33 gyventojai iš minėtų kaimų savivaldybei pateikė prašymus sunaikintiems gyvūnams, kurių vertė siekia 64 957 eurus, kompensuoti.
„Vienas gyventojas atidavė utilizuoti 18 gyvulių ir 7 vištas, bendra jų vertė – 23 706 Eur. Kita ūkininkė – 7 gyvulius, kurių vertė 9 400 Eur. Iš 33 prašymų 14 pateikta tik už vištų utilizavimą. Mažiausia paprašyta kompensuoti suma – 56 eurai už 7 sunaikintas vištas“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius.
Prieš dvi savaites nuo gaisro nukentėjusiuose kaimuose buvo atlikti dirvožemio, dumblo, paviršinio vandens, želmenų tyrimai. Iš viso jiems paimta 12 mėginių: septyni Miklusėnuose, du Genių kaime, po vieną Jasunskų, Vytautiškių ir Butrimiškių kaimuose.
Maisto ir veterinarijos specialistams stebint, mėginius paėmė konkursą laimėjusi UAB „Sekargas Hamilton“. Tyrimai bus atlikti akredituotose užsienio laboratorijose. Jų rezultatai paaiškės šio mėnesio pabaigoje.
„Už utilizuotus gyvulius bus atlyginta. Savivaldybės atsakingi specialistai jau kreipėsi į Finansų ministeriją. Pinigai pasieks žmones, bet klausimas kitas – kada jie vėl galės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą: ramiai arti žemę, sodinti ir sėti, toliau ūkininkauti?“, – nerimo neslėpė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.
[caption id="attachment_104735" align="alignnone" width="1024"]
Balandžio 10 dieną, Alytaus rajono savivaldybės iniciatyva, nuo gaisro nukentėjusiuose kaimuose buvo paimti dirvožemio, dumblo, paviršinio vandens, želmenų tyrimai.[/caption] Liko tuščias tvartas
„Valstiečių laikraščio“ pakalbintas Miklusėnų kaimo (Alytaus seniūnija) ūkininkas Zenius Kuzmickas neslėpė, kad šiųmetės šv. Velykos jiems su žmona buvo ypač liūdnos. Ūkininko šeima kaip niekad patyrė daug nemalonių permainų – kovo mėn. pabaigoje jų tvartas liko tuščias. Dėl pernykščio padangų gaisro Alytuje ir jo metu sklidusių teršalų, šį pavasarį Kuzmickų ūkyje teko sunaikinti visus gyvulius. Išvežė pieno davusią karvę bei tris nupenėtus bulius, kartu utilizuotos ir 22 ūkininko vištidėje kudakavusios dedeklės. Šeima liko ir be pieno, ir be kiaušinių.
„Pinigų kol kas neturime – dar nedavė. Toks ir atsigavimas, tokios ir šventės“, – kalbėjo Z.Kuzmickas.
Daug nesiskųsdamas ūkininkas Zenius sakė, kad jo ūkis mažas, todėl ir jam padaryta žala, palyginus su stambiais ūkiais, ne tokia didelė. Vyras pasakojo, kad du tvarte šertus jaučius, ištyrus ir gavus atsakymą, kad šie yra sveiki, pavyko parduoti Utenos gyvulių supirkėjams. Tačiau trečio tvarte šerto sveiko jaučio iš ūkininko jie nepirko – jam pasakė, jog, neva, neapsimoka dėl vieno terliotis ir patarė verčiau utilizuoti, todėl ir šis iškeliavo kartu su karve, buliais bei vištomis.
Z.Kuzmickas pasakojo, kad po gaisro jų karvės pienas buvo netinkamas naudojimui, o kiaušinių niekas netyrė. Tą galėjo padaryti nebent „iš savo kišenės“. Ūkininkas norėjo juos išsitirti, nes valgė ir patys, ir anūkai, tačiau toks noras žlugo, kai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus skyriuje sužinojo, kad tokie tyrimai jam kainuos 500 eurų. Aplinkiniai jį paprotino, kad už tokią sumą kiaušinių galės nusipirkti kiek tik panorėjęs.
„Neseniai tyrėsi kitas Miklusėnų gyvenvietės ūkininkas, laikantis apie 50 vištų, iš kurio paėmė 2 vištas, abi papjovė, ištyrė kepenis, kitus organus ir nustatė, kad jos yra sveikos. Esą anksčiau jos buvo palaidos lauke už tvarto, kur nebuvo žolės, kuri po gaisro buvo kenksminga gyvuliams. Todėl jos nelesusios vištos yra sveikos“, – teigė dzūkas, vis prisimindamas savo 22 utilizuoti išvežtas dedekles.
Aplinkiniai žino, kad Kuzmickams gyvuliai buvo papildomas pragyvenimo šaltinis – juos augino, kad prisidurtų prie kuklios lietuviškos pensijos. Nors kitų akimis ūkis gal ir kuklus, pasak šeimininko, „gyvenvietėje būdamas daug ir neišsiplėsi“.
Žemės nejudina, kol neištirs
„Gyvuliai lieka gyvuliais – augini juos tam, kad parduotum, kažkiek uždirbtum. Dabar svarbiausia žemė. Nežinome, ką daryti. Negalime nei akėti, nei pasėti, belieka toliau laukti“, – pakalbintas guodėsi 20 ha žemės dirbantis Miklusėnų kaimo ūkininkas.
Kai jis teiravosi, valdžios atstovai paaiškino, kad pirmiausia surinks gyvulius, o tada ištirs ir ūkininko žemę. Bet tada dar niekas nežinojo, kad dėl koronaviruso bus paskelbtas karantinas ir visos įstaigos dirbs nuotoliniu būdu. Miklusėnų seniūnijoje dar prieš šv. Velykas ūkininkai į laukus išvairavo žemės ūkio techniką ir pradėjo sėją, o Zenius juos stebėjo ir vis tebelaukė.
„Neaišku, kada mūsų žemę ištirs, kad būtų aišku, ar joje galime pasisodinti daržovių, bulvių. Norėjau aplinkui sodybą (ten turiu laisvos žemės) pasėti miežių, bet nežinau, ką daryti. Kur buvau numatęs miežius, gal jau paliksiu pūdymą ir rudenį pasėsiu kviečių. Svarbiausia, kad ši nežinomybė nesitęstų dar neaišku kiek“, – pagrindinį rūpestį kartojo Z.Kuzmickas.
Ūkininkas kol kas nėra nusprendęs, ar gavęs kompensaciją už prarastus gyvulius vėl atkurs ūkelį ir augins gyvulius. Be to, net ir valdžios atstovai per gaisrą nukentėjusiems Alytaus rajono ūkininkams patarė nesužinojus žemės tyrimų rezultatų jokių gyvulių nepirkti, bet vištų įsigyti leido. Mat jos gyvens ir les po stogu. Tad Kuzmickai taip ir daro – tvartas tuščias, o vištidėje jau apgyvendino jaunų vištaičių, kurių iš savo santaupų nusipirko Nemunaityje. Pirmuosius kiaušinius gūžtose rado jau prieš Velykas, bet dar teks palaukti, kol jos duos norimą kiekį kiaušinių.
„Čia bėda ant bėdos: ne tik gaisras mus išbandė, bet dar ir koronavirusas kasdien artėja. Jau nežinau, ar ateityje dar bus noro atkurti ūkį. Pieno parduoti neapsimoka, o ir jo pirkti iš mūsų niekas nenori. Jautis per kelias dienas neužauga, jį reikia beveik dvejus metus šerti“, – darbą ir galimybes skaičiavo nukentėjęs ūkininkas.
Tačiau turimos 20 ha žemės jis nežada palikti dirvonuoti: turi du traktorius (trūksta tik kombaino), bet kai reikia kulti javus – samdo. Kitus ūkio darbus, anot Z.Kuzmicko, nudirba patys. Šį pavasarį jis jau salietra patręšė kviečius, kuriais rudenį apsėjo 8 ha žemės, dar nežinodamas, ar dirvožemyje neras taršos. Bet Zenius sako esąs ramus, nes žemės ūkio ministras, Alytaus rajono žemdirbių paklaustas, tręšti žiemkenčius ar ne, patikino tręšti, o jeigu kas nors bus blogai – pažadėjo jiems sumokėti už trąšas.
Zenius prisipažino, kad šiųmetės šv. Velykos jiems buvo kaip niekada liūdnos. Negana to, kad ūkis nukentėjo ir savo gero neturėjo – Velykoms 10 kiaušinių nusipirko iš kitų ir prie stalo sėdo tik dviese su žmona. Dėl karantino vaikai į namus neparvažiavo. „Viskas dabar „čiudniau“. Tokių švenčių dar neturėjome – visada vaikai parvažiuodavo. Šiemet su kaimynu galėjau tik iš tolo pasišnekėti. Tokių metų, kad viskas supultų – ir gaisrai, ir virusai, ir dar visokie netekimai – dar nebuvę. Prastai mums. Ateitis parodys, ar atsigausime, kaip čia bus“, – mąstė Z.Kuzmickas.
Vieni sėja, kiti – laukia
Alytaus seniūnijos seniūno Kęstučio Tumyno teigimu, labiausiai nuo gaisro nukentėjo jų seniūnijos žmonės. Iš ūkininkų jau surinkti ir utilizavimui išvežti gyvuliai. Procesas buvo nelengvas, bet vyko sklandžiai.
Kaip žemdirbiai gyvens toliau, anot seniūno, paaiškės po dirvožemių tyrimų, kai bus nuspręsta, galima laukuose ką nors auginti, ar ne. Patys ūkininkai dirvožemio nesitiria, nes tai brangu – 600 eurų. Todėl savo ruožtu dirvožemį, želmenis ir dirbtinių vandens telkinių vandenį tiria Alytaus rajono savivaldybė. Seniūno duomenimis, žolę ir pasėlius tirs veterinarijos specialistai su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
K.Tumyno teigimu, jų seniūnijos ūkininkai dar nepraradę vilties – turi noro viską pradėti „nuo nulio“. „Jeigu atsakymai bus geri, tuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiems, kurių gyvuliai buvo sunaikinti, duos leidimus gyvuliams įsigyti. Tad galės jų pirkti ir auginti“, – aiškino seniūnas.
Anot jo, ūkininkams iš tiesų buvo nelengva, kuomet gyvulius reikėjo išvežti utilizavimui. „Buvo sunku morališkai. Žmonės daugelį metų juos augino. Pavyzdžiui, išvežėm vieno ūkininko avis, kurias jis augino 20 metų: du dešimtmečius puoselėjo jų bandą, stengėsi, kad ji būtų kuo geresnė, bet per vieną dieną su jomis teko atsisveikinti. Finansiškai ūkininkai neturėtų būti nuskriausti, nes buvo patvirtinti padorūs įkainiai už utilizuojamus gyvulius. Dabar lauksime Finansų ministerijos pavedimo, kad žmonės tuos pinigus iš tiesų gautų“, – kalbėjo Miklusėnų seniūnijos seniūnas K.Tumynas.
Jo tikinimu, nors gaisras užgrūdino jų krašto žemdirbius, dabar plintantis koronavirusas kelia didesnę baimę, nei pernykštis gaisras Alytuje. „Gaisras atėjo ir praėjo – buvo užgesintas, o po koronaviruso dirvožemio tyrimų kiti gali ir nesulaukti“, – neslėpė seniūnas, aiškindamas, jog neturintys tokių problemų jau „juda“ laukuose – Dzūkijoje sėja „įsivažiavo“.
