LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ūkininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai alpakų ūkį Augalų kaime (Klausučių sen., Vilkaviškio r.) įkūrė prieš 7 metus. Per pirmuosius 5 metus ūkio šeimininkai jį išplėtė keletą kartų. Dabar jie yra vieni didžiausių šių egzotinių gyvūnų augintojų Lietuvoje. Šeima savo ūkio ateitį sieja su gražuolėmis alpakomis. Padidėjusią šių gyvūnų paklausą Lietuvoje stebi ir kiti alpakų augintojai. Išvaizdžių alpakų sodybose vis daugėja – sugrįžimas gyventi į kaimus žmones paskatino dėl grožio ir vilnos įsigyti alpakų, kurios šeimininkams atsidėkoja nušienaudamos žolę.
Pradžia buvo kukli
Alpakų ūkio šeimininkės G.Vitkauskienės teigimu, nors jie gyvena Vilkaviškio mieste, kaimas jų šeimai niekada nebuvo svetimas. Ji pati nuo vaikystės savaitgalius ir vasaras praleisdavo kaime pas savo senelius. Jos vyro Kęstučio gimtinė taip pat kaime. Tad ūkio darbai jiems abiem buvo gerai pažįstami. Gal todėl ir begalinė meilė gyvūnams juos atvedė prie šio pasirinkimo auginti egzotiškas alpakas.
„Viskas prasidėjo 2013 metais, kai pirmosios 8 alpakos atkeliavo į mūsų ūkį. Tada didelių planų ūkininkauti dar neturėjome. Tiesiog įsigijome jas dėl malonumo. Be galo pamilome šiuos gyvūnus, pradėjome jais domėtis, sėmėmės vis daugiau žinių apie jų auginimą, užmezgėme ryšius su kitų šalių augintojais. Mums tai buvo nauja patirtis“, – pasakojo ūkio savininkė.
Pasak Gritos, supratę, kad alpakos labiausiai vertinamos dėl kokybiškos vilnos, jie išsikėlė tikslą veisti tik geros kokybės gyvūnus ir nusprendė plėsti ūkį. Atsakingai rinkosi, kur juos pirkti, o suradę patyrusius augintojus Čilėje, netrukus iš šios šalies atsigabeno dar 20 alpakų patelių ir vieną patiną. Jų vilnos tyrimų rezultatai buvo puikūs.
Dirba visa šeima
Šį pavasarį Vitkauskai turi 47 alpakas, bet kiekvienais metais šis skaičius kinta. Kaip sako patys šeimininkai, vienos alpakos išvažiuoja į naujus ūkius, kitos patelės atsiveda jauniklių – taip ir sukasi ratas. Jie prisimena, kad buvo laikas, kai pievomis lakstė apie 80 augintinių. Grita ir Kęstutis artimiausiu metu neplanuoja sumažinti bandos.
Ūkio savininkė sakė, kad alpakų veisimas nėra greitas procesas. Jaunos patelės subręsta ir pradeda poruotis būdamos nuo 1,5 iki 2 metų amžiaus, nėštumas trunka apie 11,5 mėnesio. Alpakos atsiveda po vieną jauniklį. Nors šie gyvūnai gerai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų, didžiausia alpakų populiacija yra jų gimtinėje – Peru, Andų kalnuose. Čia gyvena daugiau nei pusė visų pasaulio alpakų.
„Kiekvienas darbas, ypač su gyvūnais, reikalauja daug laiko, žinių ir atsakomybės. Buvome vieni iš pirmųjų augintojų Lietuvoje. Tas etapas ir buvo sunkiausias, juk geriausias mokytojas yra patirtis, o mes jos neturėjome. Jei augintume keletą gyvūnų, pavadinčiau tai tikru malonumu, bet kai ūkyje jų auga keliasdešimt, darbo ir rūpesčių pakanka visai šeimai. Džiaugiamės, kad sūnūs neišsilakstė į užsienius, vasarą visi sušokę prisišienaujame, pasistatome šienines ir jas aptveriame. Jau ir anūkai po glėbelį šieno alpakoms padalija“, – šeimos ūkio rūpesčius pasakojo Grita.
Įkvepia eiti pirmyn
Rūpintis alpakomis Vitkauskams padeda ir specialistai. Pasak G.Vitkauskienės, alpakos yra žolėdžiai gyvūnai. Be žolės, pagrindinis jų pašaras yra smulkus kokybiškas šienas ir švarus vanduo. Tam, kad alpakos būtų sveikos, gautų reikiamą kiekį mineralų ir vitaminų, kiekvieną dieną Vitkauskai savo augintiniams papildomai duoda alpakoms skirtų koncentruotų pašarų, kuriuos atsisiunčia iš Belgijos. Alpakų augintojai iš Vilkaviškio rajono dėkingi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos gydytojai Jurgitai Autukaitei, kuri rūpinasi jų ūkyje auginamų alpakų veterinarine priežiūra.
Tačiau pastarieji metai, kai šalį ir pasaulį sukaustė pandemija, neaplenkė ir alpakų auginimo ūkių. G.Vitkauskienės teigimu, tikriausiai kiekvieną iš mūsų palietė visą pasaulį apėmęs dabartinis dvasios nerimas, tačiau ūkininkai džiaugiasi, kad turi įdomią ir prasmingą veiklą.
„Ūkyje galime save realizuoti, neturime laiko dejuoti. Mums šie gyvūnai – įkvėpimas eiti pirmyn. Vien jų žvilgsnis kiekvieną dieną priverčia šypsotis iš naujo. Džiaugiamės, kad per pastaruosius 7 metus mūsų šeima turėjo galimybę prisiliesti ir pažinti įdomų šių išskirtinų augintinių vidinį pasaulį“, – tikino Suvalkijos krašto alpakų augintoja.
Nauda akivaizdi
Paklausti, kokias alpakų auginimo perspektyvas Lietuvoje ir savo ūkio ateitį mato, Vitkauskai atviri. Nors Lietuvoje alpakos auginamos jau apie dešimtmetį, jie tai pavadintų dar tik geru startu, nes iš pradžių buvo didesnis susidomėjimas alpakomis kaip naminiais gyvūnais sodybai papuošti. Tačiau šiandien dažnas pirkėjas jomis domisi kaip verslo subjektais, jiems rūpi alpakų vilnos kokybė.
„Atsiranda vis daugiau norinčių kurti didesnius ūkius, dažniau sulaukiame užsakymų iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos. Su kiekvienais metais paklausesnė tampa ir produkcija – tiek alpakų siūlai, tiek gaminiai iš jų. Lietuviai nuo seno vertino vilną, o alpakų vilna – itin švelni, „nesikandžioja“, todėl ji greitai atrado savo vietą rinkoje“, – sakė G.Vitkauskienė.
Kaip teigė pati ūkio šeimininkė, pusšimčio alpakų mielu hobiu tikriausiai jau negalėtų pavadinti, bet jų šeimai alpakos yra ir hobis, ir verslas. „Turbūt natūralu, kad investuodami į šiuos puikius gyvūnus savo laiką, pinigus ir darbą turime sulaukti atlygio. Mes mylime savo veiklą, ateityje planuojame ją tęsti. Tuo labiau, kad alpakų paklausa yra, o pasiūla Lietuvoje palyginti nedidelė“, – verslo perspektyvomis dalijosi ūkininkė.
Vitkauskų ūkis priklauso Lietuvos alpakų augintojų asociacijai. Grita pabrėžė, kad į asociaciją susitelkę augintojai kartu augo, dalinosi patirtimi ir to proceso metu užmezgė daug gražių draugysčių su alpakų augintojais visoje Lietuvoje.
Jeigu šiandien Vitkauskų ūkis liktų be alpakų, jame gyventų šuo Hadas ir pilnas akvariumas žuvyčių. „Žinoma, juokauju. Jeigu ne alpakos, tikriausiai nebūtume ūkininkai“, – linksmai pokalbį užbaigė Vilkaviškio rajono alpakų augintoja.
Alpakų pardavimai ūgtelėjo
Mindaugas Pranckūnas, Alpakų ir lamų augintojų asociacijos pirmininkas
Alpakų laikytojų gretos didėja, nes žmonėms šie gyvūnai patinka, jais domimasi. Pasaulį apėmusi pandemija vietiniams alpakų augintojams, sakyčiau, net išėjo į naudą. Gyvūnų iš kitų šalių niekas neįveža, importas iš Čilės, visi tarptautiniai vežimai užsidarė. Tad pagyvėjo vietinė rinka – suaktyvėjo prekyba gyvūnais.
Anksčiau sunkiai galėdavome konkuruoti su urmu įvežamais importiniais gyvūnais. Pats augini, įdedi daug darbo, tai ir kainos norisi atitinkamos. Importuojami gyvūnai visą laiką numušdavo mums kainas. Dabar to pasirinkimo žmonėms nebeliko. Jei kas nori, dairosi vietinių. Kiek šiuo metu kainuotų nusipirkti alpakų jauniklį? Čia panašiai, jei klaustų, kiek kainuotų mašina, nes pirmiausia reikia žinoti, ko pirkėjas ieško.
Mūsų asociacijos ūkiuose daugiausia auginamos alpakos, bet kai kuriuose – ir po kelias lamas. Alpakų kur kas daugiau negu lamų, nes lama – kitos paskirties gyvūnas. Alpakos auginamos vilnai ir terapijai, kai žmonės nori bendrauti su gyvūnais. Lamos Lietuvoje irgi bendrauja su žmonėmis, bet šiaip jos yra daugiau krovininiai gyvūnai, kaip lietuviškas asilas. Jos dvigubai didesnės už alpakas ir žmonės, ypač vaikai, kartais jų prisibijo ir ne su visomis iš karto susidraugauja. Alpaka – gyvūnas su charakteriu. Viskas priklauso nuo to, kaip jį užauginsi. Gyvūnai būna skirtingo charakterio, kaip ir žmonės. Nuo mažiuko stebi ir atsirenki.
Mano duomenimis, alpakų augintojų yra daugiau nei oficialiai skelbiama. Alpakos kartais priregistruojamos prie kitokių gyvūnų bandos. Ūkininkas, laikantis karves ir kelias alpakas, neregistruoja atskiros alpakų bandos, prie karvių bandos prideda dvi alpakas. Tiesiog matome, kokie yra pardavimai, kas kur parduoda, kur nukeliauja. Dauguma pradedančių ūkininkų pasibandymui perka 3–4 patinukus, kad aplink namus vaikščiotų ir akį džiugintų.
