ES priimtas reglamentas, dėl kurio lūžo ne viena ietis. Po ilgų ginčų ir diskusijų pritarta dėl Gamtos atkūrimo reglamento – pirmo istorijoje tokio pobūdžio teisės akto. Juo siekiama įdiegti priemones, kuriomis iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurias reikia atkurti. Aplinkosaugininkai džiūgauja, ūkininkai – santūrūs. Iki šiol nėra žinoma, kaip šis minėtas reglamentas paveiks ūkininkavimą ir ar žemdirbiams bus teisingai atlyginta už tvaresnį žemės dirbimą. Neišvengta ir intrigų – viena iš ES šalių narių žada kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (ETT) dėl esą neteisėto balsavimo.

Kiekviena šalis turės savo planą

Lietuva yra viena iš 11 šalių, kartu su Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Liuksemburgu, Estija, Danija, Slovėnija ir Kipru, kurios prieš 2024 m. birželio 17 d. posėdį išreiškė aktyvų reglamento palaikymą ir iki šios dienos ragino kitas šalis palaikyti šį gamtai labai svarbų teisės aktą. Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms. Numatomas kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus.

Detalesnės reglamento įgyvendinimo priemonės ir joms reikalingos lėšos bus numatytos nacionaliniame gamtos atkūrimo plane, kurį kiekviena valstybė narė, įskaitant ir Lietuvą, turės parengti ir pateikti Europos Komisijai (EK) per 2 metus nuo reglamento įsigaliojimo. Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, tokio plano rengimas turėtų prasidėti jau šių metų rudenį. Prie vieno stalo ruošiamasi pakviesti tiek ūkininkų, žemės savininkų, tiek aplinkosaugininkų atstovus.

Kreipėsi į teismą dėl balsavimo teisėtumo

Nors Gamtos atkūrimo reglamentui pritarta, aistros dėl to negęsta. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis pastebėjo, kad drama dėl Gamtos atkūrimo reglamento persikelia į ETT – nušalinama Austrijos aplinkos ministrė, ji apkaltinta piktnaudžiavimu tarnyba.

„Ši ganėtinai skandalinga situacija rutuliojasi su Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimu. Nes dėl Austrijos žaliosios aplinkos ministrės demaršo (dėl kurio ir buvo galima priimti reglamentą), sprendimas apskųstas. Drama dėl gamtos atkūrimo įstatymo persikelia į ETT. Austrija kreipsis į ETT dėl šio balsavimo teisėtumo, dėl kurio reglamentas buvo priimtas, nors Austrijos vyriausybė prieš balsavimą raštu buvo informavę ES Tarybai pirmininkaujančią Belgiją, kad Austrija nepalaiko Gamtos atkūrimo reglamento, o jų aplinkos apsaugos ministrė neturi teisės balsuoti“, – politinius užkulisius komentuoja A.Gaižutis ir priduria, kad kita šalis – Slovakija, pritarė šiam įstatymui tik po to, kai Lietuvos deleguotas komisaras Virginijus Sinkevičius palaikė jų nacionalinį įstatymą meškų sumedžiojimui šalia gyvenviečių.

3 mlrd. medžių

Europos vadovų tarybos puslapyje skelbiama, kad įgyvendinant Gamtos atkūrimo reglamentą ES šalys turės pagerinti miškų būklę atsižvelgdamos į konkrečius rodiklius, kurie padėtų įvertinti miškų ekosistemos būklę. Tai galėtų būti daroma įvertinant negyvos medienos, kuri suteikia buveinę daugeliui miško organizmų ir prisideda prie dirvožemio formavimosi, kiekį ir paukščių rūšių skaičių. Be to, valstybės narės turės prisidėti prie to, kad iki 2030 m. ES lygmeniu būtų pasodinti bent 3 mlrd. medžių.

Detalesnės reglamento įgyvendinimo priemonės ir joms reikalingos lėšos bus numatytos nacionaliniame gamtos atkūrimo plane, kurį kiekviena valstybė narė, įskaitant ir Lietuvą, turės parengti ir pateikti EK per 2 metus nuo reglamento įsigaliojimo.

Pasak LMSA vadovo, konkrečias priemones kiekviena šalis turės pasirengti per 2 metus po šio reglamento įsigaliojimo Nacionaliniuose gamtos atkūrimo planuose. „Todėl kiek ir ko bus priplanuota, matysime vėliau. Reglamente numatomas privalomas įpareigojimas rengiant šiuos planus konsultuotis su visuomene ir socialiniais partneriais, tad turėtų būti galimybė dalyvauti procese nuo pat jų rengimo pradžios“, – įsitraukti į nacionaliniu lygmeniu rengiamą planą nusiteikęs A.Gaižutis.

Atsakymų nesulaukė

Tiek ūkininkai, tiek žemės savininkai, kurie nebuvo aktyviai įsitraukę į Gamtos atkūrimo reglamento užkulisius, svarstė, kaip tai galės paveikti jų ūkinę veiklą. A.Gaižučio teigimu, jau svarstant reglamentą miškų savininkai ir miškininkai kėlė klausimą, kad EK siūlomi sprendimai dėl miškininkystės pažeidžia subsidiarumo principą bei apribos privačią nuosavybę.

Anot jo, pagal ES steigimo sutartis miškininkystės klausimai yra išskirtinai valstybių narių kompetencijos sritis. Antra, neaišku, kaip šalys narės visa tai susiplanuos nacionaliniuose gamtos atkūrimo planuose. Trečia, įstatymu numatyti įpareigojimai prieštarauja kitiems jau veikiantiems ES įstatymams.

„Pavyzdžiui, yra numatyti įpareigojimai dabartinių miškų plotuose atkurti daugiau pievų. ES numiškinimo ir miškų alinimo vengimo reglamente sakoma, kad produktai, gauti iš plotų, kuriuose prieš tai yra iškirstas (ar pažeistas) miškas, negali būti tiekiami Europos rinkai. Todėl jei vietoje miškų bus atkurtos pievos ir ten bus ganomi gyvuliai, nei jų pieno, nei mėsos nebus galima tiekti ES rinkai. Tokiais atvejais iškirstos medienos irgi nebus galima realizuoti. Kas visa tai apmokės?

Ambicingi reglamente numatyti įpareigojimai uždrausti ūkinę veiklą dideliuose miškų plotuose, paliekant „tvarkytis pačiai gamtai“ bei atkuriant buveines į gerą būklę. Bet kiek kartų įvairiuose oficialiuose susitikimuose teko teirautis EK atsakingų pareigūnų – kas gi yra miško buveinės atkūrimas į gerą būklę? Gal jau yra konkrečių tokių buveinių atkūrimo miškuose pavyzdžių per EK finansuojamą ir jau tris dešimtmečius įgyvendinamą LIFE programą? Nė vieno konkretaus pavyzdžio taip ir neišgirdome. O kur dar „pelkininkystės“ ambicingi užmojai?“ – dėstė LMSA vadovas A.Gaižutis.

Bijo perteklinių suvaržymų

Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms. A.Gaižučio pasiteiravus, ką tai reikš žemės savininkams, kurie šiose teritorijose šeimininkauja iki šiol, jis patikino, kad reglamentas yra tiesiogiai taikomas įstatymas, dėl to jis neabejoja, jog bus bandoma pasinaudoti šiuo pretekstu įvesti dar daugiau suvaržymų bei apribojimų ūkinei veiklai ir nuosavybei.

„Kadangi neaišku, iš kokių lėšų už patiriamus nuostolius dėl įvedamų apribojimų galėtų būti kompensuojama, tai bus bandoma ekokratų siekius įgyvendinti žemės ir miško savininkų, ūkininkų ir miškininkų sąskaita. Kad ir toks pavyzdys. Aplinkosaugininkai iki šiol įtikinėjo politikus paremti reglamentą, neva reglamento įgyvendinimas duos Lietuvai pasakiškos naudos – papildomai kainuos tik apie 20 mln. eurų kasmet, o metinė nauda sieks maždaug 1 mlrd. eurų. Iš kur tokios fantazijos? Jei realiai būtų tokia finansinė grąža, tai pasauliniai finansiniai fondai eilėje stumdytųsi, kad tik gautų progą investuoti į tokį neįtikėtiną dalyką. Dabar gi net pati reglamentą pasiūliusi EK suka uodegą ir nenori skirti būtinų finansų projektuojamiems ambicingiems užmojams įgyvendinti. Todėl tik aktyviai dalyvaudami ir neleisdami aplinkosaugos biurokratams savivaliauti galėsime užtikrinti sąžiningus sprendimus“, – pabrėžė LMSA pirmininkas A.Gaižutis.

Prasilenkiančios strategijos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipia dėmesį, kad minėtame Gamtos atkūrimo reglamente akcentuojamas ekstensyvios žemės ūkio praktikos poreikis. Pasak jo, gyvename laisvoje rinkoje ir iki šiol esame atviri maisto produktams ne tik iš ES, bet ir iš trečiųjų pasaulio šalių. Pigios žemės ūkio produkcijos poreikis niekur nedingo, o augant mūsų ūkininkų įsipareigojimams, ES gaminamo maisto savikaina kils, konkuruoti su įvežtine produkcija taps dar sudėtingiau. Ūkininkai norėtų, kad į ES būtų įvežama tokiais pat standartais užauginta produkcija, tačiau tai užtikrinti kol kas neįmanoma.

Jis įžvelgia ir daugiau pasekmių, kurias gali sukelti žemės ūkio ekstensyvinimas. „Jei ES politika krypsta į tą pusę, kad reikia gaminti mažiau produkcijos, reikia suprasti, kad pasaulinis aruodas mažėja. Tai reiškia, kad ES nevykdo įsipareigojimo Jungtinėms Tautoms, nes būtina spręsti bado problemas pasaulyje. Susidaro įspūdis, kad strategijos prasilenkia vienos su kitomis, nes gaminant mažiau maisto, mažiau eksportuojant, maisto taip pat mažėja“, – svarstė R.Juknevičius.

LŪS lyderis taip pat pabrėžė, kad ūkininkai nėra prieš tvaresnį ūkininkavimą, tačiau, jo manymu, už viešas gėrybes, šiuo atveju švaresnį ūkininkavimą, visuomenė turėtų žemdirbiams sumokėti.

Steigs specialų finansinį instrumentą

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė ramina, kad Gamtos atkūrimo reglamentas nenumato būtinybės nutraukti žemės naudojimo ar apleisti dalį žemės ūkio naudmenų, tačiau numato įpareigojimus valstybėms narėms suplanuoti ir imtis tam tikrų veiksmų, kad žemės naudojimo intensyvumas ir praktikos būtų palankesnės gamtai. Pavyzdžiui, taikyti pagal Buveinių direktyvą saugomų pievų, pelkių, miškų buveinių ir rūšių apsaugos būklę gerinančias priemones. Taip pat dėti pastangas, kad gerėtų agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas ir du iš trijų kitų pasirenkamų rodiklių (pievų drugių indeksas; organinės anglies sankaupos pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose; žemės ūkio paskirties žemės, turinčios didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalis).

Reglamente numatyti kiekybiniai tikslai žemės ūkyje naudojamų durpžemių, nusausintų durpynų, įskaitant jų drėgnumo, atkūrimui. Raginama dėti pastangas, kad būtų pasiektas apdulkintojų populiacijos būklės gerėjimas. Kaip konkrečiai ūkininkai turės dėti pastangas – nėra žinoma, dėl to dar bus tariamasi netolimoje ateityje.

„Žemės ūkyje naudojamų durpžemių, nusausintų durpynų, įskaitant jų drėgnumo, atkūrimas yra svarbi priemonė tiek biologinės įvairovės išsaugojimui, tiek klimato kaitos valdymui, todėl reglamentas numato valstybėms narėms pareigas ir šioje srityje. Reglamente nurodoma, kad durpžemių drėgnumo atkūrimo tikslų nustatymas ES valstybėms narėms nereiškia ūkininkų ir privačių žemės savininkų pareigos atkurti savo žemės drėgnumą, tokios privačių asmenų pastangos galėtų būti savanoriškos“, – tikino L.Čaplikaitė-Denisovienė.

Pasak jos, ES valstybėms narėms leista neperprogramuoti priemonių, numatytų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriams 2020–2027 m. finansiniu laikotarpiu. Nuostatose dėl finansinių išteklių, EK identifikavus finansavimo spragas, numatoma galimybė steigti specialų finansinį instrumentą Gamtos atkūrimo reglamentui įgyvendinti.

Nauda įvairiapusė

Gamtos atkūrimo reglamento nesureikšmina ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės, žemės ūkiui reglamento teikiama nauda bus įvairiapusė, nes žemės ūkis tiesiogiai priklauso nuo gamtos, todėl sveikos, gyvybingos ekosistemos yra būtinos žemės ūkio sektoriaus atsparumui, taip pat ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti.

ŽŪM atsiųstame komentare teigiama, kad reglamente keliamas tikslas gerinti apdulkintojų ir jų buveinių būklę – didelė dalis žemės ūkio kultūrų yra nuo jų priklausomi. Natūralių buveinių atkūrimas taip pat prisidės prie natūralios kenkėjų kontrolės stiprinimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, dirvožemio erozijos ir taršos mažinimo, vandens ciklo ir mikroklimato reguliavimo, kaimiškojo kraštovaizdžio palaikymo ir kitų tiesioginių ir netiesioginių naudų teikimo.

„Svarbu pažymėti, kad reglamente keliami tikslai yra taikomi ES šalims, o ne pavieniams ūkininkams, miško ar kitos žemės savininkams. Gamtos atkūrimo reglamentas nenumato būtinybės nutraukti žemės naudojimo, apleisti dalį žemės ūkio naudmenų ar paversti juos saugomomis teritorijomis, tačiau numato įpareigojimus ES šalims suplanuoti ir imtis tam tikrų veiksmų, kad žemės naudojimo intensyvumas ir praktikos būtų palankesnės gamtai. Reglamentas skatina tolimesnį šių atkurtų plotų ekstensyvų naudojimą“, – dėsto K.Simonaitytė.

Bus galima užsiimti pelkininkyste

Anot ministro patarėjos, jau šiandien Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane yra numatyta įvairių aplinkai ir klimatui skirtų priemonių, laikantis nuostatos, jog už pastangas ūkininkauti tvariau ir draugiškiau gamtai ir aplinkai turi būti tinkamai atlyginta. O Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimas paskatins toliau didinti šių priemonių efektyvumą ir populiarumą, taip toliau gerinant agroekosistemų ir jų rūšių būklę.

Pasak K.Simonaitytės, reglamentas numato tikslus dėl žemės ūkyje naudojamų durpžemių atkūrimo, įskaitant vandens lygio pakėlimą atstatant hidrologinį režimą. Šie plotai juos atkūrus galės toliau būti ekstensyviai naudojami – ekstensyviai ganant, šienaujant, užsiimant pelkininkyste.