Tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt“ visada pataiko į dešimtuką: Lietuvai ir visai ES šiuo metu ypač rūpi maisto tiekimo grandinės klausimas, todėl būtent jis ir bus parodos metu rengiamo politinio forumo „Maisto tiekimo grandinė – laikas pokyčiams?“ tema. Tikimasi, kad šis forumas taps permainų pradžia, impulsu visai Europai subalansuoti maisto tiekimo grandinę ir užtikrinti sąžiningą bei veiksmingą konkurenciją.

Šiandien žemės ir maisto ūkio sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo atremiant tokius pasaulinio masto išbandymus, kaip apsirūpinimas maistu ir mitybos gerinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas. Gamtos ištekliai riboti, o pasaulio gyventojų skaičius vis didėja, todėl neabejojama, kad visoje maisto tiekimo grandinėje būtina priimti inovatyvius sprendimus ir diegti naujausias technologijas, siekiant užtikrinti tvarų sektoriaus augimą.

Maisto tiekimo grandinė yra ne tik be galo svarbi kasdieniam gyvenimui, bet ir reikšminga visai ekonomikai. Prieš maisto produktui pasiekiant vartotoją, tiekimo grandinėje prie jo kokybės ir vertės prisideda daugybė įvairių rinkos dalyvių – gamintojų, perdirbėjų, mažmenininkų ir kt. Tačiau maisto tiekimo grandinė yra labai pažeidžiama nesąžiningos prekybos praktikos atžvilgiu – dėl įvairių pokyčių grandinės dalyvių santykiuose jų derybinės galios tampa labai nevienodos. Sudėtinga situacija tam tikruose žemės ūkio sektoriuose, ypač pieno ir mėsos, akivaizdžiai išryškino disbalansą maisto tiekimo grandinėje. Daugeliu atvejų ūkininkai tapo silpniausia grandimi.

Dauguma ES valstybių narių su nesąžiningos prekybos praktika kovoja įvairiai, daugiausia reglamentavimo, o kai kada – rinkos dalyvių savireguliavimo iniciatyvomis grindžiamais metodais. Daugelį metų Lietuvoje nieko nebuvo padaryta, kad padėtis būtų kontroliuojama. Ir tik 2015 m. įsigaliojęs Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas leido pamatyti, kokias iš tikrųjų kainas už pieną gauna tarpininkai, kurie patys nieko negamina. „Tai pirmasis įstatymas, kuris bent iš dalies reguliuoja pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius. Apmaudu, kad Seimo valia šiame įstatyme neliko prekybininkų“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, apgailestaujanti, kad iš pirminio šio įstatymo varianto buvo išbraukta viena svarbiausių pieno grandinės dalių – prekybininkai. Jos įsitikinimu, įstatymas privalo būti vėl tobulinamas, įtraukiant  platesnę perdirbėjų atsakomybę, taip pat ir prekybininkus.

Pasak žemės ūkio ministrės, auginant ateitį, ypatingai svarbu yra ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimas. O tai gali būti pasiekta stiprinant kooperaciją, jungiantis prie gamintojų organizacijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeitus Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, Lietuvoje daugiau nebus leidžiama gyvuoti fiktyviems kooperatyvams.

Kadangi būtina dalytis gerąja patirtimi tarp įvairių šalių apie tai, kaip skatinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, kokiomis priemonėmis kovoti su disbalansu maisto tiekimo grandinėje, tuo pat metu užtikrinant, kad vartotojai gautų sveikus, kokybiškus ir saugius maisto produktus, parodos „AgroBalt“ metu vyksiantis politinis forumas bus tarsi tiltas, bendram tikslui sujungsiantis nacionalines ir tarptautines iniciatyvas. ,,Tikimės, kad šiemetinis „AgroBalt“ įkvėps ES pokyčiams ir paskatins naujų santykių maisto tiekimo grandinėje reglamentavimą, duos idėjų apsvarstyti galimas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis būtų numatytos priemonės ūkininkams apsaugoti“, – teigia ministrė V. Baltraitienė.