Lygiai pusė Lietuvos savivaldybių (30 iš 60) yra nustačiusios afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje arba naminėje faunoje. Tai liga, su kuria kovojama nuo pat 2014 metų. Šiais metais (2017 m.) skaičiai taip pat nedžiugina: užregistruota 30 naujų AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir 1121 nauji ligos atvejai laukinėje faunoje. Gera žinia ta, kad sėkmės pavyzdžai rodo, jog liga įveikiama.

AKM gali būti pernešamas net ant drabužių

AKM yra ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ši liga yra visiškai nepavojinga žmogaus sveikatai.

AKM židiniu paskelbtas ūkis taip pat nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Visgi žmonės, dirbantys, netoli gyvenantys ar besilankantys tokiuose ūkiuose, gali tapti šios ligos pernešėjais. Norint to išvengti privaloma laikytis biologinio saugumo reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Vilija Grigaliūnienė, komentuodama apie AKM ligos plitimą, teigia, kad AKM netiesioginio kontakto būdu gali būti perduodamas per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, žaliavas ir pan.

Tiesioginio kontakto būdu liga yra perduodama per ekskretus, sekretus, kraują ar spermą. Ligos pernešėju gali būti Ornithodoros rūšies erkės, kurių mūsų gyvenamoje platumoje nėra. Šių erkių organizme AKM gali daugintis, be to, ten virusas gali išsilaikyti nuo kelių mėnesių iki 5 metų.

Kovai su AKM – biologinio saugumo priemonės

Populiacijos dydžio reguliavimas, biologinio saugumo priemonių taikymas, dezinfekcija - tai priemonės, padedančios sustabdyti AKM plitimą.

Kaip pažymi V. Grigaliūnienė, didžiausia AKM viruso platinimo rizika yra per gyvas kiaules ir gyvus šernus, virusu užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, užkrėstas transporto priemones, maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas, medžiagas, užkrėstas AKM, bei judant šernams, platinantiems AKM. Kad būtų to išvengta, reikia laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų, ypač kiaulių ūkių savininkams. Kiaulių laikymo vieta, kurioje yra įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimai sumažina galimybę patekti AKM virusui.

Pagrindiniai reikalavimai: tvartas aptveriamas tvora, prie įėjimo įrengiamas nuo kritulių apsaugotas dezinfekcinis kilimėlis, reguliariai naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai. Taip pat svarbu neleisti pašalinių žmonių į tvartą, o patys darbui tvarte turėkite atskirus, tam skirtus drabužius ir avalynę. Griežtai draudžiama kiaules šerti virtuvės atliekomis.

AKM įveikiamas – vienos fermos istorija

Lemtingą žinią apie AKM virusą 2014 metų liepos mėnesį išgirdo didžiausia Lietuvoje kiaulininkystės įmonė „Idavang“. Buvo nustatyta, kad Ignalinos rajone, Rupinskų padalinyje esančioje „Idavang“fermoje, užfiksuotas AKM. Net 36 iš 40 mėginėlių buvo infekuoti AKM virusu.

„Mes turėjome sunaikinti beveik 20 tūkst. kiaulių“, - sako „Idavang” generalinis direktorius Saulius Leonavičius, prisimindamas AKM nuostolius Rupinskų padaliniui. Ferma buvo paskelbta AKM židiniu.

Tuo metu buvo paskelbti dar du AKM ligos židiniai, iš, kurių vienas – Latvijoje, pasienyje su Lietuva, o kitas – pietrytinėje šalies dalyje. Rupinskų kompleksas atsidūrė tarp dviejų kiaulių maro židinių.

Dar 2014-ųjų metų pradžioje „Idavang“ ėmėsi sugriežtintų prevencinių apsaugos priemonių. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus, darbuotojai privalėjo nusiprausti tam skirtose patalpose ir persirengti specialiais rūbais, dezinfekuoti rankas. Vengiant sąlyčio su aplinka, iš administracinio pastato į ūkinį buvo galima patekti tik per specialų koridorių.

Kiaulių transportavimui buvo naudojamos trijų dalių rampos - taip buvo vengiama sąlyčio tarp išorėje esančių vairuotojų ir fermos vidaus darbuotojų. Taip pat į ūkius buvo uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai buvo maitinami bendrovės tiekiamu maistu.

2015 metų pradžioje AKM židinys „Idavang“ fermoje buvo likviduotas. Saugodamiesi AKM viruso, „Idavang” dar labiau sustiprino biosaugos priemones, nors ir prieš AKM buvo laikytasi itin griežtų saugos reikalavimų. Taip pat saugos reikalavimai buvo sugriežtinti ir kituose įmonės padaliniuose.

Šiltuoju metų laiku ant ventiliacijos angų buvo dedami nuo vabzdžių saugantys tinkeliai. Iš komplekso kiaules gabenančiam transportui buvo uždrausta įvažiuoti į įmonės teritoriją; kiaulės prie išorinės komplekso tvoros buvo perkraunamos per buferinę rampą.

Kompleksai buvo aptverti dviguba tvora. Taip pat buvo sustiprinta apsauga patenkant į teritoriją - patekti galima tik perėjus specialų konteinerį, kuriame privaloma pasikeisti batus, dezinfekuoti visus į teritoriją patenkančius drabužius ir daiktus. Taip pat buvo įvestos ir kitos papildomos biosaugos priemonės.

2015 metų balandžio mėnesį buvo atvežta kontrolinė 300 kiaulių banda. S.Leonavičius sako, kad šiuo metu ferma jau veikia pilnu pajėgumu, o jai atsitiesti prireikė apie 18 mėnesių. Komplekso tvarkymas ir gyvūnų utilizacija kainavo apie 435 tūkst. eurų.

„Idavang” Lietuvoje valdo 12 kiaulininkystės kompleksų.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.