Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai: dalį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdytų funkcijų perima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI); valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.

Šiais pokyčiais siekiama, kad valstybinės žemės valdymo ir administravimo procesai būtų efektyvesni, mažėtų administracinė našta, o valstybinės žemės valdymas būtų kuo skaidresnis.  

VTPSI perduodamos dvi NŽT funkcijos

2024 m. sausio 1 d. VTPSI pradės vykdyti dvi papildomas funkcijas, kurias iki šiol vykdė NŽT – žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją ir teritorijų planavimo dokumentų – žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinės priežiūros funkciją.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė – tai žemės savininkų ar naudotojų veiklos kontrolė, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų numatytas sankcijas.

Kita funkcija – teritorijų planavimo dokumentų – žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinė priežiūra yra atliekama vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais.

Į VTPSI turės kreiptis žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų organizatoriai, teritorijos planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, projektų rengėjai, projektus derinančios ir tvirtinančios institucijos, kiti asmenys, dalyvaujantys minėtų projektų rengimo procese. Žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliks VTPSI.

Teritorijų planavimo dokumentų (žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų) valstybinė priežiūra apima:

• teritorijų planavimo proceso procedūrų ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, įskaitant sprendimus, kuriais nevykdant teritorijų planavimo proceso nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą;

• teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą;

• privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą;

• asmenų prašymų, skundų, susijusių su teritorijų planavimo procesu, nagrinėjimą;

•  kitus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su teritorijų planavimo valstybine priežiūra susijusius teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų veiksmus.

Savivaldybėms perduodamos funkcijos

Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestuose ir miesteliuose savivaldybėms patikėjimo teise bus perduota valstybinė žemė, kuri nėra suplanuota valstybės reikmėms. Savivaldybėm perduodama beveik 110 tūkst. ha valstybinės žemės.

Savivaldybėms perduodamos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat savivaldybėms bus perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.

Nuo ateinančių metų gyventojai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti savivaldybėms. Taip pat savivaldybėms prašymus dėl valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymo ar tokių sutarčių keitimo turės teikti ir valstybės institucijos bei kitos įstaigos.

Į savivaldybes reikės kreiptis dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl valstybinėje žemėje planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų vietos arba ploto suderinimo. Be to, į savivaldybes reikės kreiptis ir dėl teisės suteikimo be aukciono arba aukciono būdu naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Savivaldybės išduos šiuos sutikimus:

• sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius;

•  sutikimus statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

• sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

•  sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu;

• sutikimus statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

• sutikimus statyti įvairius statinius valstybinėje žemėje (pvz., hidrotechnikos statinius, kitus inžinerinius statinius ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos sutikimus savivaldybės išduos tik dėl žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijose.

Savivaldybės išduos leidimus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai.

NŽT struktūros ir asmenų aptarnavimo pokyčiai

Nuo ateinančių metų keičiasi ir NŽT struktūra. Didžiausias struktūrinis pokytis yra susijęs su 50 teritorinių skyrių jungimu į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio).