Klaipėdos apygardos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes keturiems vyrams (22–41 m.) už Plungės ir Kretingos rajonuose įvykdytus apiplėšimus, turto pagrobimus, žmonių sužalojimą. Kadangi nuteistieji pripažino savo kaltę, jiems sankcijos sumažintos trečdaliu ir skirtos galutinės bausmės nuo 4 iki 6 metų nelaisvės.

Valdė Telšius

Visi nuteistieji jau teisti po keletą kartų, tad sugauti suprato, kad geriau prisipažinti ir tokiu būdu susimažinti bausmes. Štai Vladas Šimkus (41 m.) iki šio teismo buvo teistas net 10 kartų. Ir nors Palangos, Klaipėdos, Kretingos, Telšių teismai už vagystes, plėšimus jam yra skyrę nedideles bausmes, tačiau 2004 metais Šiaulių apygardos teisme jis buvo teisiamas su tuo metu garsia Šilinių gauja.

Prireikė net 10 metų, kol policija surinko pakankamai įrodymų apie nuo 1990-ųjų Telšius šiurpinusios Šilinių gaujos nusikaltimus. Beveik dvejus metus trukusio teismo proceso metu teisėjų kolegija išsiaiškino, kad tuo metu vienvaldžiu Telšių nusikalstamo pasaulio lyderiu tapęs Vincas Šilys išvystė plačią legalią ir nelegalią veiklą. Legaliai V. Šilys bei jo patikėtiniai supirkinėjo nekilnojamąjį turtą, įsteigė kelias prekybos įmones, net buvo nusipirkęs pirmosios savo darbovietės – Telšių „Masčio“ fabriko – akcijų paketą.

Tačiau legali gamyba V. Šiliui atrodė per sunkus ir per ilgai atsiperkantis verslas. Išpardavęs fabriko turtą, ištaškęs Vyriausybės padovanotą 1,7 milijono litų kreditą, V. Šilys netrukus atsikratė „Masčio“ akcijomis ir ėmėsi žymiai pelningesnio nelegalaus verslo. Niekam ne paslaptis, kad V. Šilio gauja buvo „apmokestinusi“ beveik visus Telšių verslininkus ir įmones. Banditų pasiuntiniai veikė labai primityviai. Jie lankė verslininkus ir prašydavo neva atiduoti skolą arba sumokėti pinigus už tariamą apsaugą. Daug bandžiusiųjų nepaklusti buvo sumušti, keletas dingo be žinios, kiti – išsikėlė iš Telšių ir net iš Lietuvos.

Priklausė reketininkams

Reketui mėgino nepaklusti automobilių prekybos saloną „Taigetė“ įkūręs verslininkas A. T., iš kurio Šiliniai pareikalavo 15 000 dolerių mokesčio už ramybę. Kol verslininkas mąstė, jo salone sprogo kelios granatos, skeveldromis suvarpiusios sienas bei automobilius.

Iš verslininko Arūno R. buvo paprašyta grąžinti 10 000 JAV dolerių „skolą“. Kadangi verslininkas jokių dolerių nebuvo pasiskolinęs, mokėti neskubėjo. Netrukus užsukę banditai atėmė Arūno automobilį bei iš namų išnešė visus brangesnius daiktus.

Paskutiniaisiais paskutiniojo dešimtmečio metais Lietuvos policija labai sustiprėjo ir ėmė rinkti žinias apie V. Šilio gaujos veiklą. Reketuojami verslininkai duodavo parodymus tik su sąlyga, jog nereikės liudyti teisme. Tyrimas iš aklavietės pajudėjo, kai policijos teikimu Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį sutikęs bendradarbiauti su policija gaujos narys, jei nėra asmeniškai ko nors nužudęs, atleidžiamas nuo atsakomybės. Pareigūnai rado kalbą su 4-5 Šilinių gaujos banditais, o vertingiausiu liudytoju tapo Svajūnas L. Šis 6 kartus teistas vyrukas buvo V. Šilio gaujos „torpeda“ – duoklių išmušėjas. Svajūnas teisme paliudijo, jog V. Šilio gauja vogė automobilius, kontroliavo prostitucijos verslą, rinko duokles, mušė, sprogdino ir žudė nepaklusniuosius. Negana to, pogrindinėse laboratorijose buvo gaminami lengvieji narkotikai – amfetaminas bei netikri JAV doleriai. Už tas kalbas Svajūnas buvo nubaustas. Į koloniją, kurioje jis atlikinėjo bausmę už kitus nusikaltimus, jam buvo atsiųsta žinia išsižadėti parodymų. Kad su juo nebus juokaujama, parodė ir tolimesni įvykiai – vežamas etapu į teismą Svajūnas buvo įmestas į kamerą su nusikaltėliais, žinojusiais, kad jis policijos informatorius ir buvo žiauriai sumuštas. Tad artimiausiame teismo posėdyje jis pareiškė iš viso nepažįstąs jokio... V. Šilio.

Gailėjosi sutikęs liudyti prieš gaują ir klaipėdietis Arūnas L. Bendradarbiauti su pareigūnais Arūnas sutiko 1999 metais atlikdamas bausmę kolonijoje. Nusikaltėliui buvo pažadėta, jog jis dvejais metais anksčiau išeis į laisvę, joje bus saugomas, apie jį niekas iš Šilinių nesužinos. Gavęs tokias garantijas jis davė parodymus, kad kartu su kitais gaujos nariais vykdęs V. Šilio nurodymus – prievartauti turtą bei „išmušinėti“ skolas. Arūnas teigė su keliais gaujos nariais, tarp kurių buvo ir dabar nuteistas Vladas Šimkus, jie apiplėšė mobiliaisiais telefonais prekiavusią parduotuvę „Strategas“. Arūno suteikta informacija leido atskleisti vieną įspūdingiausių gaujos užsiėmimų – netikrų JAV dolerių gamybą bei platinimą.

Deja, policininkai pažadų Arūnui netesėjo. Šiliniai sužinojo, kas prieš juos liudija, ir Arūnui buvo pagrasinta, jog nuvykęs į teismą jis iš jo gyvas negrįšiąs. Puikiai pažinodamas gaujos narių būdą bei matydamas, kad dalis jų vaikšto laisvėje ir dresuoja neparankius liudytojus, Arūnas nejuokais išsigando ir dingo užsienyje.

Teisiami gaujos nariai kaltės nepripažino, neigė buvę V. Šilio valdomi, teismą vadino farsu, liudytojus – policijos papirktais bepročiais ar alkoholikais. Tačiau teismui pakako įrodymų, kad Šiliniai reketavo bei apiplėšinėjo verslininkus, sprogdino jų turtą, gamino narkotikus ir netikrus JAV dolerius. 14 gaujos narių buvo nuteisti kalėti 9-14 metų. Buvo įrodyta, kad V. Šimkus dalyvavo plėšimuose, prievartavo ir naikino turtą, gąsdino nukentėjusiuosius ir už tai Šiaulių apygardos teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vėliau Lietuvos apeliacinis teismas sumažino iki 10 metų.

Grįžęs iš pataisos namų V. Šimkus dar buvo teisiamas už vagystes, jis buvo ir Žemaitijoje įvykdytų vagysčių ir plėšimų vienas iš inciatorių, taip pat buvo įkliuvęs Vokietijoje ir Lenkijoje.

Pagamino durklus

Įspūdinga ir V. Šimkaus brolio Sauliaus Jonaičio (37 m.) biografija. Bedarbis, menko išsilavinimo S. Jonaitis anksčiau teistas 7 kartus: už nužudymą, vagystes, plėšimą ir sukčiavimą. Atlikdamas 5 metų laisvės atėmimo bausmę už plėšimus tuometinėje Pravieniškių pirmojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje jis prisidėjo prie kito kalinio nužudymo ir, galima sakyti, savo noru prasitęsė nelaisvę ir net buvo perkeltas į Lukiškių kalėjimą.

Keletas kalinių sugalvojo sumušti Romą R., kuris jų nuomone, „varė bezpredielą“ (nesilaikė kalinių nustatytų taisyklių). Tas „bezpredielas“ pasireiškė tuo, kad Romas paliudijo, jog du kaliniai yra žiauriai sumušę trečiojo būrio nuteistuosius. Žinant, kad kolonijoje įskundimas ar liudijimas kito nenaudai priskiriamas didžiulei išdavystei ir už tai baudžiama pačiomis žiauriausiomis bausmėmis, tampa suprantama, koks tas „auklėjimas“ turėjo būti.

Kauno apygardos teisme teisiami kaliniai visi kaip vienas tvirtino, kad jie nužudyti Romo nesiruošė, o tik norėjo, kad nepriimtinas jiems nuteistasis būtų išvežtas į ligoninę Vilniuje. Buvo tikimasi, kad per muštynes bus daug kraujo, todėl baudėjai nenorėjo susitepti savo kasdieninių rūbų ir pasirūpino kitais. Kad baudžiamoji operacija atrodytų rimtai, sėbrai nutarė apsiginkluoti ylomis – durklais. Šiuos šaltuosius ginklus ir buvo patikėta pagaminti S. Jonaičiui. Teisme buvo įrodyta, kad šis vyras žinojo, jog durklai ruošiami Romui „auklėti“. Teismas jam skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas šią bausmę sumažino iki 9 metų.

Grįžęs iš pataisos namų Romas ėmėsi „inteligentiškesnio“ amato – sukčiavimo.

Mėgo vagiliauti

Jaunesniųjų, dabar Klaipėdoje nuteistų, vagišių ir plėšikų biografijos ne tokios įspūdingos.  Kartu su V. Šimkumi grupuotę sukūręs Aurimas Gaudutis (30 m.) teistas 8 kartus, tačiau jo teistumai – dažniausiai už vagystes. Didžiausią – 4 metų laisvės atėmimo bausmę – subendrinęs kelias bausmes jam buvo skyręs Plungės rajono apylinkės teismas. Kaip tik atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose Aurimas ir susipažino su V. Šimkumi.

Tik 4 kartus teistas Povilas Palčikas (28 m.) – už vagiliavimą, viešosios tvarkos pažeidimą, narkotikų laikymą. Jis vienintelis  teismo nuosprendžio atvyko išklausyti iš namų. Kiti trys į teismo salę buvo atvesti ginkluotos palydos.

Apiplėšė parduotuvę

Taigi, kai jau žinome kokie vyrai susijungė į grupuotę, panagrinėkime, už ką gi jie nuteisti dabar. Užbėgant visiems įvykiams už akių reikia tik pasidžiaugti, kad grupuotė viso labo veikė tik keletą dienų. Spalio 8-ąją jie įvykdė pirmąjį apiplėšimą, o spalio 15-ąją jau buvo sulaikyti. Per tą laiką suspėjo „pasidarbuoti“ 5 kartus. Buvę kaliniai veikė kaip gerai organizuota grupuotė. Jie pasiskirstydavo vaidmenimis: vienas likdavo automobilyje stebėti aplinką, kiti, maskuodami veidą kaukėmis, įsibraudavo į parduotuves, namų patalpas. Nuteistieji ne tik pagrobė ten buvusį turtą, bet ir apiplėšė nukentėjusiuosius, prieš juos smurtavo, grasino šaunamaisiais ginklais.

Užpernai, spalio 8-ąją, trys kaukėmis ir skarelėmis veidus prisidengę vyrai užėjo į Plungės rajone Gliaudžių kaime esančią nedidelę parduotuvę. Kaip vėliau teisme pasakojo A. Gaudutis, kadangi tą dieną lijo ir jam nereikėjo eiti į darbą, nes jis dirbo stogdengiu, tai jis užsuko į bendrabutį, kuriame gyveno broliai V. Šimkus ir S. Jonaitis. Vyrai nutarė prasimanyti pinigų. Žinojo, kad netoliese yra, jų manymu, turtingas butas. Deja, į tą butą įlisti nepavyko, nes sutrukdė šarvuotos durys. Vyrai žinojo, kad buto šeimininkė dirba parduotuvėje, tad sugalvojo buto raktus pavogti. Nuvyko į parduotuvę raktų ir... apiplėšė parduoduvę.

Pasakoja parduotuvės savininkė B. V. : „Vienu momentu nuėjau į šalia prekybos salės esantį sandėlį. Buvau nusisukusi nuo durų, kai pajutau, kad kažkas stovi už nugaros. Atsigręžusi pamačiau vyriškį su juoda kauke ant veido, jis buvo užsimovęs juodas pirštines, aukštas. Vyras nieko nesakė, bet rankoje laikė į mane nukreiptą daiktą, panašų į pistoletą. Ar pistoletas buvo tikras, ar ne, negaliu pasakyti. Vyras trenkė man į akį ir aš pargriuvau. Jis užkrito ant manęs, o aš ėmiau spardytis ir šaukti: „Gelbėkit“. Vyras ant burnos užklijavo lipnią juostą, tačiau aš ją nusiplėšiau. Girdėjau, kad kažkas sakė „žiedą, žiedą“, ir tada supratau, kad sandėlyje yra dar vienas vyriškis. Tas, kuris buvo užgulęs, nuo piršto numovė auksinį žiedą, iš ausies iškabino auksinį auskarą ir išbėgo“.

Plėšikams pabėgus, moteris išsikvietė greitąją pagalbą, nes iš žaizdos bėgo kraujas, ir policiją. Atvykus pareigūnams moteris suskaičiavo nuostolius. Auksinis žiedas ir auskarai kainavo apie 90 eurų, iš kasos aparato irgi buvo paimta 50 eurų, tiek pat ištraukta ir iš moters piniginės. Parduotuvės savininkė pasigedo ir parduotuvės, o taip pat ir namų raktų. Jie buvo sukabinti ant vieno pakabuko. Tuomet moteris paskambino seseriai ir paprašė, kad ši nueitų pas ją į namus ir atneštų atsarginius parduotuvės raktus.

Po kurio laiko paskambinusi sesuo pranešė nelinksmą žinią: buto durys atrakintos, namuose pabuvota plėšikų. Tuomet operatyvininkų komandai dar teko keliauti ir į parduotuvės savininkės namus. Tačiau plėšikai namuose nieko labai vertingo nerado, tad išsinešė tik auksinę grandinėlę ir laikrodį.

Vėliau buvo išsiaiškinta, kad pardavėją plėšė V. Šimkus, pinigus iš kasos paėmė A. Gaudutis, S. Jonaitis saugojo, kad kas nors neužkluptų, o P. Palčikas – „dirbo“ vairuotoju.

Ėmė viską, ką rado

Spalio 10-ąją plėšikai siautėjo Plungės rajono Jėrubaičių kaime. Iš karto buvo sutarę, kad važiuos į kokią nors gyvenvietę ir pasiieškoję namą, kuriame nėra gyventojų, jį apiplėš.

Įvažiavę į Jėrubaičius plėšikai buvo pasukę į keleto namų kiemus, tačiau pastebėję, kad ten yra žmonių, išvažiuodavo. Pagaliau, įsukus į vieną iš kiemų, pamatė, kad jame nieko nėra. Tuomet A. Gaudutis ir V. Šimkus nuėjo prie durų. Kadangi niekas durų neatidarė, tai jie su savimi atsivežtu laužtuvu-kirviu išlaužė plastikinį langą ir sulipo į namo vidų. Namas buvo neįrengtas, todėl ėmė tai, ką rado vertingo: akumuliatorinį suktuką, žoliapjovę, orapūtę, lietaus sistemos jungtis. Visa tai susidėję į automobilio bagažinę išvyko atgal į Plungę.

Pirštų nenukapojo

Dar po keletos dienų gauja jau siautėjo Kretingos rajono Kretingsodžio kaime. A. Gaudutis kažkada buvo dirbęs Kretingoje ir nuklausęs, jog tame kaime gyvena kažkokios „amerikonės“, kurios gali turėti daug pinigų. Važiuojant per kaimą prie vieno namo jie pamatė stovintį katerį, tad nusprendė, kad čia ir bus tų „amerikonių“ namas.

„Apie 11 valandą suskambo durų skambutis, todėl nuėjau pažiūrėti, kas skambina ir pamačiau stovint vieną vyriškį, – teisme pasakojo B. V. – Kai atidariau duris, už durų stovėjęs vyriškis sučiupo mane už plaukų ir stipriai trenkė į sieną, smarkiai sutrenkdamas pakaušį. Tuomet įėjo ir kitas vyriškis. Jie papurškė dujų ir pareikalavo atiduoti pinigus ir visus turimus papuošalus. Aukštesnysis vyriškis sakė, jei neatiduosiu žiedų, tai nukirs pirštus su visais žiedais.Tuomet man nuo pirštų numovė 300 eurų vertės vestuvinį auksinį žiedą ir 500 eurų vertės auksinį žiedą su akute. Mačiau, kaip žemesnis vyriškis tuo metu su kėde mušė mano seserį S. G.“.

„Aukštesnis“ vyriškis buvo V. Šimkus, o nukentėjusios seserį su kėde mušė A. Gaudutis. S. G. buvo praskelta galva, sukrėstos smegenys, apibrozdintas veidas, sulaužyta dešinė ranka ir koja. Bylos nagrinėjimo metu moteris sakė, kad ji vis dar jaučia liekamuosius reiškinius – turi problemų dėl sužalotos rankos, jaučia psichologinę įtampą, stresą. Per grumtynes A. Gaudutis nuplėšė jai nuo piršto 1000 eurų kainavusį auksinį žiedą. Gal vyrai būtų namuose siautėję ir ilgiau, tačiau trečiajai seseriai pavyko pasprukti iš namo ir ji nuskubėjo pas kaimynus šauktis pagalbos. Plėšikai išsigando ir ragindami vienas kitą: „greičiau einam iš čia, nes viena paspruko“ išbėgo iš namo.

Netoli nuvažiavo

Spalio 15-ąją, tuoj po pietų, į Stanelių kaimo parduotuvę įėjo trys kaukėti vyrai. Įeinant į parduotuvę V. Šimkus sušuko: „Gult, apiplėšimas“. Moterys, matydamos ginkluotus vyrus, pakluso ir nesipriešino. Vladas peršoko per prekystalį ir ėmė ieškoti pinigų. Tuo metu A. Gaudutis paėmė vieną pardavėją už rankos, nusivedė prie kasos ir liepė parodyti, kur pinigai. Moteris parodė po prekystaliu esančius pinigus, kurie buvo supakuoti maiše ir maišiukuose su parduotuvės kvitais. Kasos aparato atidaryti nepavyko, tad vyrai iš po prekystalio traukė cigarečių blokus, paėmė du butelius brendžio. Aurimas, išeidamas iš parduotuvės, paėmė ten buvusį peilį, kuriuo pradūrė prie parduotuvės stovėjusio pardavėjos automobilio padangą.

Plėšikams pasprukus, persigandusios moterys puolė skambinti bendrosios pagalbos numeriu 112. Šio skambučio jau laukė Plungės rajono policininkai. Jie jau įtarė, kas siaučia Žemaitijos kaimuose. Dar iki nusikaltimo Staneliuose kriminalistai žinojo, kokiu legaliai išsinuomotu automobiliu įtariamieji važinėja, kokias ir kur įsigijo priemones nusikaltimams vykdyti.

Nors po parduotuvės apiplėšimo buvo blokuoti keliai, tačiau vyrai suspėjo išvažiuoti iš rajono teritorijos. Apie įvykį buvo informuoti aplinkinių rajonų teisėsaugininkai. Po pusantros valandos Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelyje vietos apylinkės inspektorius sustabdė nurodytą „Toyota“, kuria ir važiavo keturi įtariamieji. Teigdamas, kad eina patikrinti dokumentų, policininkas informavo kolegas. Šie operatyviai atvyko ir sulaikė plėšikus.

Pastarieji jau buvo spėję paslėpti kai kuriuos pavogtus daiktus. P. Palčikas, o vėliau ir kiti, parodė, kur paslėptos iš parduotuvės pavogtos cigaretės, pirštinės, skarelės, kombinezonai, kuriuos vilkėjo plėšimo metu, automobilio numeris, kurį buvo uždėję ant išnuomuotos mašinios.

Bausmės sumažėjo

Šimkus dar buvo kaltinams ir už valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą. Ta pati grupuotė atvažiavo į Plungės rajono Pūčkorių kaimą. Čia V. Šimkus, apsivilkęs ugniagesio uniforma su švarke įsegtu ženkleliu „L. P.“ užėjo pas R. D. ir, prisistatęs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu, pasakė, jog gautas skundas dėl turimo dyzelinio kuro ir elektros vagystės. „Pareigūnas“ pareikalavo parodyti kuro talpyklas, kuriose laikomas dyzelinis kuras.

D., manydamas, kad bendrauja su tikrais pareigūnais, parodė kuro talpyklas – jos buvo tuščios. Po to V. Šimkus pareikalavo, kad R. D. įleistų į gyvenamojo namo vidų dėl elektros skaitiklių rodmenų patikrinimo, tačiau šeimininkas jau suprato, kad turi reikalų su sukčiais ir į namą neįleido, sakydamas, kad iškvietė policijos pareigūnus.

Nieko nepešęs V. Šimkus, sprukdamas iš sodybos, dar pagrasino, kad „ugniagesiai čia dar pasirodys ir išvers visus namus“.

Klaipėdos apygardos teismas už visus šiuos nusikaltimus A. Gaudučiui skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją sumažino trečdaliu, nes šis vyras kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi. Kadangi ir likusieji elgėsi taip pat, tai ir jiems bausmės buvo sumažintos trečdaliu. Galutinai jos liko tokios: V. Šimkui – 6 metai, bausmę atliekant pataisos namuose, S. Jonaičiui ir P. Palčikui – po 4 metus laisvės atėmimo.

Žilvinas VIZGIRDA