Vos tik pavasario saulė ima šildyti stipriau, Lietuvos keliuose pasirodo automobiliai, kurie visą žiemą kantriai laukė savo sezono. Nors jų skaičius mūsų šalyje nėra didelis, kiekvieną vasarą jie traukia praeivių žvilgsnius ir sukelia tą pačią mintį: turbūt nėra geresnio būdo mėgautis saulėta diena, nei važiuoti po atviru dangumi.

Emocijos ar racionalumas

Kabrioletas visuomet buvo daugiau nei transporto priemonė. Tai gyvenimo būdo simbolis, emocijų šaltinis ir tam tikra laisvės išraiška. Jis kviečia neskubėti, rinktis vaizdingesnį kelią, sustoti prie ežero ar pajūryje vien tam, kad dar kelias minutes pasimėgautum vasaros vakaru.

Kita vertus, Lietuva nėra Viduržemio jūros regionas. Mūsų klimatas permainingas, vasara trumpa, o lietus kartais užklumpa net karščiausią liepos dieną. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar kabrioletas Lietuvoje yra racionalus pasirinkimas, ar vis dėlto tai daugiau širdies, o ne proto sprendimas? Atsakymas, kaip dažnai nutinka automobilių pasaulyje, nėra vienareikšmis.

Automobilizmo pradžia

Šiandien gali pasirodyti paradoksalu, tačiau pirmieji automobiliai apskritai neturėjo stogo. XIX amžiaus pabaigos transporto priemonės labiau priminė arklių tempiamus vežimus nei šiuolaikinius automobilius. Vairuotojas ir keleiviai sėdėjo po atviru dangumi, o nuo lietaus ar saulės saugodavo tik skrybėlės ir apsiaustai.

Tik XX amžiaus pradžioje automobilių gamintojai pradėjo siūlyti uždarus kėbulus, kurie greitai tapo populiaresni dėl didesnio komforto ir apsaugos nuo oro sąlygų. Tačiau atviri automobiliai neišnyko, priešingai – jie tapo prestižo ir laisvalaikio simboliu. Tarpukariu kabrioletais važinėjo kino žvaigždės, politikai ir pramonininkai, o po Antrojo pasaulinio karo jie tapo neatsiejama saulėtos Kalifornijos ir Prancūzijos Rivjeros gyvenimo dalimi.

Kodėl kabrioletas vis dar žavi?

Net ir šiandien, kai automobiliai tampa vis tylesni, saugesni ir labiau automatizuoti, kabrioletas išlieka viena emocingiausių transporto priemonių.

Važiuojant nuleistu stogu kelionė pasikeičia iš esmės. Vairuotojas ne tik mato aplinką, bet ir ją jaučia. Girdisi paukščių balsai, miško ošimas, jūros bangos, miesto fontanai ar net tolumoje aidintis traukinio signalas. Automobilyje atsiranda kvapai – žydinčių liepų, ką tik nupjautos žolės, pušyno ar jūros druskos. Tokia patirtis neatsiejama nuo pojūčių, kurių negali suteikti net prabangiausias uždaras sedanas.

Neatsitiktinai daugelis kabrioletų savininkų prisipažįsta, kad tokiais automobiliais dažnai važiuoja ne iš reikalo, o todėl, kad norisi. Net trumpa kelionė į parduotuvę ar pasivažinėjimas vakare tampa mažyte švente.

Iššūkis nėra šaltis

Didžiausias argumentas prieš kabrioletus Lietuvoje dažniausiai skamba labai paprastai – mūsų klimatas tam netinkamas. Kalendorinė vasara trunka vos tris mėnesius, tačiau realiai orai, tinkami važiuoti atviru automobiliu, dažnai prasideda jau gegužės pradžioje ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio, o šiltesniais metais – net iki spalio pradžios.

Automobilių entuziastai dažnai juokauja, kad važiuoti nuleistu stogu galima ne tik tada, kai termometro stulpelis rodo 30 laipsnių. Daugeliui visiškai pakanka 18–20 laipsnių šilumos ir saulėtos dienos.

Jei automobilyje veikia efektyvi salono šildymo sistema ir šilto oro pūtimas į kaklo sritį, komfortiškai galima važiuoti net ir esant gerokai žemesnei temperatūrai. Kaip tik esant 30 laipsnių kabrioletu važiuoti, ypač mieste, yra tikra kankynė.

Todėl pagrindinis Lietuvos iššūkis nėra šaltis. Kur kas didesnė problema – nenuspėjami orai.

Lietus – išbandymas

Lietuviška vasara garsėja tuo, kad saulę ir lietų kartais skiria vos kelios minutės. Tai reiškia, kad kabrioleto vairuotojas visada turi būti pasirengęs greitai reaguoti.

Laimei, šiuolaikiniai automobiliai šią problemą beveik išsprendė. Daugelio naujų modelių medžiaginis arba metalinis stogas pakeliamas vos per 15–20 sekundžių. Kai kuriuose automobiliuose tai galima padaryti net važiuojant nedideliu greičiu. Vis dėlto staigi liūtis išlieka situacija, kai vairuotojas turi veikti greitai.

Medžiaginis ar metalinis stogas?

Vienas dažniausių klausimų renkantis kabrioletą – kokio tipo stogas geresnis. Ilgą laiką buvo manoma, kad metalinis sulankstomas stogas yra akivaizdžiai pranašesnis. Jis suteikia daugiau saugumo, geresnę garso izoliaciją ir žiemą leidžia automobiliui jaustis beveik kaip kupė.

Per pastarąjį dešimtmetį situacija pasikeitė. Šiuolaikiniai daugiasluoksniai medžiaginiai stogai tapo gerokai tylesni, šiltesni ir ilgaamžiškesni. Jie lengvesni, užima mažiau vietos bagažinėje ir leidžia išlaikyti elegantiškesnes automobilio linijas.

Neatsitiktinai net tokie gamintojai kaip „Porsche“, „Bentley“, „Mercedes-Benz“ ar „Aston Martin“ daugelyje modelių vėl pasirinko būtent medžiaginius stogus.

Ar kabrioletas tinkamas kasdienai?

Dar visai neseniai daugelis atvirų automobilių buvo laikomi savaitgalio pramoga. Šiandien situacija kiek kitokia – modernūs kabrioletai siūlo klimato kontrolę, adaptyvią pakabą, šildomas sėdynes, vairo šildymą, pažangias saugumo sistemas ir visas technologijas, kurių tikimės iš kasdienio automobilio.

Žinoma, kompromisų išvengti nepavyksta. Dažniausiai mažesnė bagažinė tampa pirmuoju apribojimu. Sulankstytas stogas užima nemažai vietos, todėl ilgesnėms šeimos atostogoms gali prireikti kruopščiau planuoti bagažą. Kita vertus, porai ar vienam žmogui šiuolaikinio kabrioleto praktiškumo dažniausiai visiškai pakanka.

Triukšmas – mitas ar realybė?

Vyresni kabrioletai dažnai garsėjo prasta garso izoliacija. Važiuojant greitkeliu salone tekdavo gerokai pakelti balsą, o stipresnis vėjas tapdavo nuolatiniu kelionės palydovu.

Naujos kartos automobiliai šį stereotipą beveik paneigė. Daugelis jų turi papildomą garso izoliaciją, storesnius stiklus, efektyvius vėjo nukreipimo ekranus ir aerodinaminius sprendimus, leidžiančius net važiuojant 100–120 km/val. greičiu gana ramiai kalbėtis.

Vis dėlto visiškai prilygti verslo klasės sedanui kabrioletas negali. Tai tiesiog kitoks automobilis, kurio pagrindinis tikslas – ne absoliuti tyla, o emocija. Didžiausias malonumas atsiveria važiuojant ne magistralėmis, o vaizdingais regioniniais keliais. Aukštaitijos ežerų kraštas, Dzūkijos pušynai, vingiuoti Žemaitijos keliai ar Kuršių nerijos panorama – vietos, kuriose atviras automobilis leidžia kelionę patirti visiškai kitaip.

Žiema – ilgas poilsio sezonas

Didžioji dalis kabrioletų lietuvišką žiemą praleidžia garažuose. Tai ne tiek techninė būtinybė, kiek savininkų noras apsaugoti automobilį nuo druskų, drėgmės ir korozijos.

Vis dėlto šiuolaikiniai modeliai gali būti eksploatuojami ištisus metus. Kokybiškas medžiaginis stogas puikiai sulaiko šilumą, o efektyvus šildymas leidžia komfortiškai važiuoti net spaudžiant žiemos šalčiui.

Nepaisant to, daugelis vairuotojų renkasi kitą automobilį kasdienėms žiemos kelionėms, o kabrioletą pasilieka šiltajam sezonui. Taip ne tik išsaugoma jo būklė, bet ir kiekvienas pavasaris tampa maža automobilių entuziastų švente.

Eksploatacijos išlaidos

Kabrioleto priežiūra dažniausiai kainuoja šiek tiek daugiau nei analogiško sedano ar kupė. Daugiau dėmesio reikia skirti stogo mechanizmams, sandarikliams ir vandens nutekėjimo kanalams. Užsikimšus drenažo angoms, lietaus vanduo gali patekti į saloną ar elektronikos mazgus.

Medžiaginį stogą verta reguliariai plauti specialiomis priemonėmis ir periodiškai impregnuoti, kad jis neprarastų atsparumo drėgmei bei ultravioletiniams spinduliams. Metalinio stogo mechanizmai taip pat reikalauja priežiūros – būtina stebėti jų reguliavimą ir tepimą.

Tai nėra didelės išlaidos, tačiau jos primena, kad kabrioletas mėgsta rūpestingą šeimininką.

Ar kabrioletai iš tiesų mažiau saugūs?

Dar vienas gajus mitas, esą atviri automobiliai yra nesaugūs. Šiuolaikiniai modeliai šį stereotipą seniai paneigė.

Kėbulo konstrukcijos projektuojamos taip, kad kompensuotų stogo nebuvimą, o už galinių sėdynių dažnai įrengiami automatiškai iššokantys apsauginiai lankai. Jie per akimirką pakyla, jei automobilio elektronika nustato virtimo pavojų. Prie to prisideda itin tvirtas priekinio stiklo rėmas, sustiprintos slenksčių konstrukcijos ir pažangios oro pagalvių sistemos.

Žinoma, fizikos dėsnių niekas nepanaikino, tačiau šiuolaikiniai kabrioletai saugumo požiūriu gerokai priartėjo prie uždarų modelių.

Emocijos, kurių neįmanoma išmatuoti

Automobilių pasaulyje įprasta lyginti galią, degalų sąnaudas, įsibėgėjimą ar bagažinės tūrį. Tačiau yra dalykų, kurių neįmanoma įrašyti į techninių duomenų lentelę. Kabrioletas priklauso būtent šiai kategorijai. Jis leidžia ne tik nuvažiuoti iš vieno taško į kitą, bet ir kitaip išgyventi pačią kelionę.

Kartais pakanka saulėlydžio virš Nemuno kilpų, vingiuoto kelio palei ežerą ar ankstyvo sekmadienio ryto, kai aplink dar tylu, o virš laukų kyla rūkas, kad suprastum, kodėl žmonės renkasi tokius automobilius. Tai nėra racionalus sprendimas. Ir niekada toks nebuvo.

Už ir prieš

Vertinant vien skaičius, kabrioletas retai laimėtų prieš universalą ar miesto visureigį. Jis dažnai turi mažesnę bagažinę, kainuoja daugiau, reikalauja kruopštesnės priežiūros ir mūsų klimato sąlygomis aktyviausiai naudojamas tik dalį metų.

Lietuvos klimatas, nors ir permainingas, tikrai nėra kliūtis turėti kabrioletą, priešingai – trumpa vasara dažnai priverčia dar labiau vertinti kiekvieną saulėtą dieną. Kai oras leidžia nuleisti stogą, net įprastas maršrutas į darbą ar išvyka į sodybą įgauna kitą prasmę.

Todėl atsakymas į klausimą, ar kabrioletas tinka Lietuvai, priklauso ne nuo termometro ar kritulių statistikos, o nuo paties vairuotojo. Jei automobilis suvokiamas tik kaip priemonė pasiekti tikslą, uždaras sedanas ar universalas tikriausiai bus praktiškesnis pasirinkimas. Tačiau jei vairavimas yra malonumas, o kelionė – ne mažiau svarbi už jos tikslą, vasara be stogo gali tapti viena gražiausių automobiliškų patirčių, kurias galima išgyventi mūsų krašte.

Kokį kabrioletą verta pirkti Lietuvoje?

Jeigu dar prieš dešimtmetį kabrioletas daugeliui atrodė kaip prabangos prekė ar savaitgalio pramoga, šiandien naudotų automobilių rinkoje galima rasti labai įvairių atvirų automobilių. Nuo nedidelių ir žaismingų rodsterių iki prabangių GT klasės modelių – pasirinkimas didesnis nei bet kada anksčiau. Lietuvoje šie automobiliai tebėra nišiniai, tačiau kiekvieną vasarą jų keliuose vis daugiau. Tam yra paprasta priežastis – net trumpa kelionė nuleistu stogu suteikia visai kitokių emocijų nei važiuojant įprastu automobiliu.

Tačiau renkantis kabrioletą vien emocijų neužtenka. Skirtingai nei daugelis sedanų ar universalų, atviri automobiliai turi papildomų mazgų – stogo mechanizmus, hidrauliką, sudėtingesnius sandariklius ir drenažo sistemas. Todėl svarbiausias patarimas perkant naudotą kabrioletą skamba paprastai – geriau įsigyti brangesnį, bet prižiūrėtą automobilį, nei pigų, kuriam netrukus prireiks brangaus remonto.

Pirmasis žingsnis į kabrioletų pasaulį (iki 10 tūkst. eurų)

Tai kategorija, kurioje galima rasti nemažai smagių automobilių už palyginti nedidelius pinigus. Dauguma jų jau bus vyresni nei 15 metų, tačiau tinkamai prižiūrėti jie gali dar ilgai džiuginti savo savininkus.

Beveik kiekvieno automobilių eksperto rekomendacijų viršuje atsiduria „Mazda“ MX-5. Jis ne veltui laikomas vienu geriausių visų laikų rodsterių. Lengvas kėbulas, galiniai varantieji ratai, atmosferiniai benzininiai varikliai ir itin tikslus valdymas leidžia mėgautis kiekvienu posūkiu.

Šis automobilis nėra galingiausias, tačiau jo žavesys slypi ne arklio galių skaičiuje, o vairavimo pojūčiuose. Lietuvoje už tokią sumą dažniausiai galima rasti antrosios arba trečiosios kartos modelius.

Geras pasirinkimas – BMW Z4 (E85). Iki šiol moderniai atrodantis dizainas, puikiai subalansuota važiuoklė ir klasikinė BMW galinių varančiųjų ratų schema leidžia šį automobilį laikyti vienu įdomiausių pasirinkimų savo klasėje. Specialistai dažniausiai rekomenduoja šešių cilindrų benzininius variklius, kurie pasižymi puikiu patikimumo ir dinamikos santykiu.

Komforto mėgėjams verta atkreipti dėmesį į „Mercedes-Benz“ SLK (R171). Tai vienas pirmųjų kompaktiškų kabrioletų su metaliniu sulankstomu stogu. Žiemą toks automobilis praktiškai tampa kupė, o vasarą leidžia mėgautis važiavimu po atviru dangumi. Tai itin racionalus pasirinkimas tiems, kurie automobilį planuoja naudoti ne tik savaitgaliais.

SAAB kabrioletai yra vieni labiausiai neįvertintų pasirinkimų naudotų kabrioletų rinkoje. SAAB 9-3 Cabrio labiau primena mažą „Gran Turismo“ automobilį nei klasikinį rodsterį. Jo pakaba minkštesnė nei BMW Z4 ar „Mazda“ MX-5, sėdynės vienos patogiausių savo klasėje, o ergonomika iki šiol vertinama labai gerai.

Šioje kainų kategorijoje dažnai sutinkami ir „Volkswagen Eos“. Penkių dalių metalinis stogas, erdvesnis salonas ir pakankamai didelė bagažinė leidžia jį laikyti vienu praktiškiausių kabrioletų rinkoje.

Norintiems keturviečio automobilio verta pasižvalgyti ir į „Peugeot“ 307 CC arba 308 CC. Jie paprastai kainuoja mažiau nei analogiški vokiški modeliai. Tiesa, prieš perkant būtina kruopščiai patikrinti stogo mechanizmo būklę.

Aukso vidurys (iki 20 tūkst. eurų)

Šiandien būtent ši kainų kategorija atrodo racionaliausia. Už tokią sumą galima įsigyti santykinai naują, gerai sukomplektuotą automobilį, kuris dar ilgus metus nereikalaus didesnių investicijų.

Vienas geriausių pasirinkimų išlieka ketvirtosios kartos „Mazda“ MX-5 (ND). Tai automobilis, kuris iki šiol laikomas vienu geriausiai valdomų savo klasėje. Nedidelis svoris, puikus balansas ir patikimi atmosferiniai varikliai leidžia mėgautis vairavimu kiekvieną dieną.

Puikus pasirinkimas ir „Audi“ A5. Tai vienas universaliausių keturviečių kabrioletų rinkoje. Kokybiškas salonas, gera garso izoliacija, komfortiška pakaba ir elegantiškas dizainas leidžia šį automobilį naudoti tiek kasdien, tiek ilgesnėms kelionėms po Europą.

Ne mažiau įdomus ir BMW Z4 (E89). Sulankstomas metalinis stogas, puikiai subalansuota važiuoklė ir galingesni benzininiai varikliai suteikia sportiškesnį charakterį. Šis automobilis skirtas tiems, kurie pageidauja daugiau dinamikos, tačiau nenori atsisakyti komforto.

Klasika ir tikros vairavimo emocijos (iki 30 tūkst. eurų)

Šioje kainų kategorijoje prasideda automobiliai, kurie dar prieš keletą metų buvo laikomi prabanga. Kai kurie jau dabar tampa kolekcinėmis vertybėmis.

Jeigu kalbėtume vien apie vairavimo malonumą, vienu geriausių pasirinkimų išlieka „Porsche Boxster“ (981). Viduryje sumontuotas variklis, puikus svorio paskirstymas ir itin tiksli važiuoklė leidžia šį automobilį laikyti vienu geriausiai valdomų kabrioletų pasaulyje.

Ieškantiems daugiau komforto puikiai tiks naujesni „Mercedes-Benz“ E klasės kabrioletas arba BMW Z4 (G29). Abu modeliai pasižymi moderniomis technologijomis, aukštu komforto lygiu ir puikia dinamika.

„Mercedes-Benz“ R129 – klasika, verta kiekvieno euro

Kalbant apie naudotus kabrioletus, būtų didelė klaida nepaminėti vieno svarbiausių visų laikų modelių – „Mercedes-Benz“ SL (R129). Nors jo gamyba baigėsi dar 2001 metais, šiandien jis laikomas vienu geriausių klasikinių kabrioletų, kuriuos galima įsigyti už palyginti protingą kainą.

1989 metais pristatytas R129 buvo tikras technologijų demonstratorius. Automatiškai iššokantis apsauginis lankas, elektrinis stogas, pažangios saugumo sistemos, aukščiausios kokybės surinkimas ir nepriekaištinga važiavimo kultūra leido šiam modeliui gerokai aplenkti savo laiką.

Net ir šiandien R129 atrodo solidžiai. Griežtos dizainerio Bruno Sacco sukurtos linijos nesensta, o ilgas variklio dangtis ir klasikinės proporcijos leidžia automobiliui išlikti vienu elegantiškiausių visų laikų „Mercedes-Benz“.

Lietuvoje gerai prižiūrėtų egzempliorių kainos dažniausiai svyruoja nuo 15 iki 25 tūkst. eurų, priklausomai nuo komplektacijos, variklio ir būklės. Žinoma, skelbimuose galima rasti ir gerokai pigesnių R129, ypač atgabentų iš JAV. Tokie automobiliai dažnai reikalauja rimtų investicijų, todėl verta ieškoti ne pigesnių, o kuo geriau išlaikytų egzempliorių.

Vienas racionaliausių pasirinkimų yra SL 320 su 3,2 litro šešių cilindrų benzininiu varikliu. Jis pasižymi puikiu patikimumu, pakankama dinamika ir santykinai nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis. Ieškantiems daugiau emocijų puikus variantas – SL 500 su legendiniu penkių litrų V8. Šis variklis pasižymi sodriu skambesiu, dideliu sukimo momentu ir puikia dinamika, tačiau išlaiko būdingą „Mercedes-Benz“ komfortą.

Viršūnėje stovi SL 600 su V12 varikliu. Tai retas ir prestižinis modelis, tačiau jo eksploatacija gerokai brangesnė, todėl jis labiau tinka kolekcininkams nei kasdieniam naudojimui.

Perkant R129 ypatingą dėmesį reikėtų skirti hidraulinio stogo cilindrams, stogo mechanizmui, automatinės pavarų dėžės darbui ir ankstyvųjų modelių (1993–1996) elektros instaliacijai. Tvarkingas automobilis dažniausiai nereikalauja didelių investicijų, tačiau pigiai nupirktas, apleistas egzempliorius gali tapti labai brangiu projektu.

Jeigu reikėtų rinktis vieną automobilį, kuris vienodai tiktų savaitgalio kelionėms, klasikinių automobilių renginiams ir kartu turėtų realų vertės augimo potencialą ateityje, R129 būtų vienas stipriausių kandidatų visame šiame sąraše.

Į ką būtina atkreipti dėmesį prieš perkant?

Nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, svarbiausia kruopščiai įvertinti automobilio techninę būklę. Kabrioleto stogas turi veikti sklandžiai ir tyliai, be trūkčiojimų ar pašalinių garsų. Reikėtų patikrinti sandariklių būklę, ar nėra drėgmės salone, ar neužsikimšę vandens nutekėjimo kanalai. Medžiaginis stogas neturėtų būti suplyšęs, stipriai išblukęs ar padengtas samanomis.

Ne mažiau svarbu įvertinti kėbulo būklę, korozijos požymius, važiuoklę, variklį ir transmisiją. Geriausia automobilį apžiūrėti specializuotame servise, kuris turi patirties su konkrečios markės modeliais.