Psichologai atkreipia dėmesį, kad gera emocinė būsena tiesiogiai susijusi su vairavimo kokybe, todėl gali ją ir pagerinti, ir pabloginti. Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį vairuotojų kelyje geriausiai nuteikia du iš pirmo žvilgsnio skirtingi dalykai – mėgstama muzika ir tyla.

Adomas Grinius

VL žurnalistas

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausią dalį vairuotojų – 38 proc. – vairuojant geriausiai nuteikia mėgstama muzika. Muziką dažniau nurodo 26–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo moterys. Dešimtadaliui vairuotojų geriausią nusiteikimą prie vairo sukuria tyla.

„Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Teigiama savijauta leidžia vairuotojui išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Darganotu ir apniukusiu oru fiksuojame daugiau eismo nelaimių. Esame įpratę sakyti, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičių, tačiau prasta vairuotojų savijauta, be abejo, taip pat yra svarbus saugumo keliuose veiksnys“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pyktis – priešas

„Gera emocinė būsena teigiamai veikia vairavimo kokybę. Būtų idealu vairuoti būnant geros emocinės būsenos – tuomet esame budresni, aktyvesni, gebame susikaupti, nesiblaškome. Tai natūralu, nes neigiamos emocijos neigiamai veikia ne tik vairavimo, bet ir bet kokios kitos veiklos kokybę. Iš visų emocijų galėtume išskirti pyktį. Ne veltui sakoma, kad pyktis apakina. Kai esame pikti, mūsų mąstymas susiaurėja, susitelkiame tik į mus supykdžiusį žmogų ar įvykį, vairuojame staigiau, agresyviau. Kai esame prislėgti, mūsų judesiai ir reakcijos sulėtėja, esame ne tokie dėmesingi“, – kalba psichologė Inga Budvytytė.

Pasak I.Būdvytytės, nenuostabu, kad muzika gerai nuteikia vairuojant. „Tyrimais įrodyta, kad muzika teigiamai veikia mūsų emocijas, praskaidrina mintis, net padeda susikaupti. Šiais laikais muzika jau neatsiejama nuo vairavimo. Retai kada rasime automobilį, kuriame nebūtų galimybės klausytis muzikos“, – sako psichologė.

I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad ne tik malonūs garsai, bet ir tyla gali teigiamai veikti vairavimą. „Tyloje niekas mūsų neblaško ir neišbalansuoja. Kai kuriems žmonėms ji padeda susikaupti, o ypač tyla pravarti pradedantiems vairuotojams, kurių įgūdžiai nėra tokie tvirti. Žinių klausymasis taip pat gerina emocinę būseną. Šiais laikais mums visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. O akiračio plėtimas ir nauja informacija padeda labiau pasitikėti savimi ir geriau jaustis“, – pabrėžia specialistė.

Kvapai susikoncentruoti

Tyrimo duomenys rodo, kad 6 proc. vairuotojų vairuojant geriausiai nuteikia žinių klausymas, 4 proc. – pokalbis su automobilio keleiviais.

I.Būdvytytės teigimu, automobilyje kartu važiuojantys bendrakeleiviai dažnai tampa ypatingais pašnekovais, pašnekesys su jais išties gali padėti jaustis geriau. „Bendravimas visuomet veikia teigiamai. Žinoma, jei nesipykstate. Bet dalijimasis informacija, diskusijos, naujienų aptarimas leidžia jausti bendrystę, o ryšiai su kitais skatina jaustis geriau“, – sako I.Būdvytytė.

Tyrimas rodo, kad nuotaiką gerinti gali ir tiksliai veikianti navigacija, ir rūkymas. Mažiausiai vairuojančių žmonių gerai nusiteikia užkandžiaudami ar uosdami mėgstamą automobilio kvapą.

„Pasaulį suvokiame ne tik protu, bet patiriame ir per pojūčius. Todėl malonūs kvapai, tekstūros, skoniai visuomet gerina emocinę būseną. Kaip bebūtų liūdna, rūkymas taip pat nuteikia teigiamai. Rūkydami giliai įkvepiame ir lėtai iškvepiame, gilus kvėpavimas ramina, o tai sukuria iliuziją, kad rūkymas padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Gardūs užkandžiai irgi nuteikia maloniai. Potyriai, ateinantys per penkis žmogaus pojūčius, yra labai svarbūs, o jei jie malonūs – negali būti geriau“, – pabrėžia psichologė.

V.Katilienė ragina vairuotojus neprarasti budrumo. „Malonūs pojūčiai neturėtų per daug atpalaiduoti. Nubyrėję cigaretės pelenai ar iš rankų išslydusi elektroninė cigaretė kaip mat nukreips vairuotojo dėmesį, o nuo eismo nelaimės dažnai mus skiria vos akimirka“, – atkreipia dėmesį draudikė.

Nekeičia įpročių

Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad net 73 proc. šalies vairuotojų kasdienė vairavimo rutina prasidėjus rudeniui nepasikeitė. Nuo rugsėjo važinėti automobiliu daugiau pradėjo 15 proc. Lietuvos žmonių.

Apklausos duomenimis, vyrai (78 proc.) dažniau negu moterys (68 proc.) teigia, kad jų vairavimo rutina nuo rugsėjo nesikeitė. Tuo tarpu moterys (19,5 proc.) dažniau už vyrus (10 proc.) nurodo, jog nuo rudens vairuoja daugiau.

„Nors gatvėse šį mėnesį matome daugiau transporto priemonių ir pėsčiųjų, didžioji dalis vairuotojų tvirtina, kad jų kasdienė vairavimo rutina nepasikeitė. Mūsų duomenys rodo, kad rugsėjį eismo įvykių skaičius išauga penktadaliu, tačiau tik didžiuosiuose šalies miestuose. Kitur padėtis nesikeičia, o kurortiniuose miestuose eismo įvykių net sumažėja“, – kalba draudimo bendrovės departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, kalbant apie eismo rutinos pokyčius rudenį, svarbu atkreipti dėmesį, kaip pasikeičia eismo intensyvumas skirtingose šalies dalyse.

„Rugsėjį kinta judėjimo vieta. Vasarą šalies vairuotojų maršrutai driekiasi po visą Lietuvą – į kaimus, sodybas, sodus, ežerus, o rudenį daugiau žmonių lieka miestuose, todėl srautas išauga tam tikrose vietose – pavyzdžiui, didmiesčiuose, o užmiesčio keliuose didžiųjų miestų gyventojų lieka gerokai mažiau. Rugsėjį automobilių koncentracija tam tikrose vietose lemia ir avarijų skaičių, ir kitų eismo dalyvių nuostabą dėl netikėtai atsiradusių didelio kiekio transporto priemonių“, – komentuoja sociologas I.Zokas.

Jo teigimu, iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad vaikus auginantys tėvai vežios atžalas į ugdymo įstaigas ir būrelius, dažniau keliaus darbo reikalais, todėl vairuos daugiau. Čia išsiskiria 36–45 m. amžiaus vairuotojai – 22 proc. jų teigia vairuojantys daugiau.

Dalis Lietuvos vairuotojų – 8 proc. – nuo rudens vairuoja mažiau. Taip savo vairavimo rutiną dažniausiai pakeitė vyresni nei 56 metų amžiaus vairuotojai.

„Pastarieji rudenį turi net kelias priežastis sumažinti vairavimo atstumus. Pirmiausia, prastėjant oro sąlygoms mažėja ir senjorų bei kitų vyresnio amžiaus žmonių poreikis vairuoti – retinamos išvykos į gamtą. Tikėtina, kad prie šio pokyčio prisideda ir artėjančiai žiemai prognozuojamos neapibrėžtos ekonominės sąlygos, todėl vyresnio amžiaus vairuotojai pasveria kiekvienos kelionės automobiliu poreikį“, – sako V.Katilienė.

Apklausos duomenys rodo, kad 4 proc. Lietuvos vairuotojų nuo rugsėjo iš nuosavo automobilio persėdo į visuomeninį transportą, 1 proc. pradėjo naudotis pavėžėjimo paslaugomis. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. 18–75 amžiaus mūsų šalies gyventojų.