Tauragietis Giedrius (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad viešėdamas Vokietijoje išsinuomojo automobilį ir važiavo magistralėje, kur greitis nėra ribojamas. Jis prisimena, kad važiuodamas visiškai nepastebėjo ženklų, rodančių, kad įvažiavo į gyvenvietę.

Grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pranešimų apie 3 baudas už greičio viršijimą Vokietijoje, dvi iš jų – už greičio viršijimą gyvenvietėse. Jis jų laiku nesumokėjo, tad bendra skolos suma per mažiau nei metus išaugo net iki 14 tūkst. eurų skolos. „Vienas mano pažįstamas taip pat gavo vieną 200 eurų baudą Vokietijoje. Per pusmetį ji išaugo net iki 3 tūkst. eurų. Nesuprantu, kodėl ten taip greitai auga tokių palyginti nedidelių nusižengimų baudos. Manau, kad verta perspėti kitus – važinėjant Vokietijoje, ypač autobane, neatsipalaiduokit, nes tada teks vykti atgal į Vokietiją ir keletą metų atidirbinėti. Lietuvoje su tokiais atlyginimais tokios skolos grąžinti būtų neįmanoma“, – kalbėjo Giedrius. 

Kaip kas vyksta nežino nė viena institucija

Vis tik, kaip ir dėl ko baudos už greičio viršijimą Vokietijoje gali šitiek išaugti, niekas tiksliai atsakyti negalėjo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Vokietijos ambasada Lietuvoje nukreipė į Lietuvos ambasadą Vokietijoje, o ši nukreipė atgal į Vokietijos ambasadą Lietuvoje, tad komentaro nepateikė nė viena. Į klausimus, kaip ir per kiek laiko lietuvius pasiekia pranešimai apie baudas užsienyje ir ką daryti, jeigu pranešimas pasimeta, o bauda per tą laiką spėja išaugti kelis kartus, neatsakė nei Teisingumo ministerija (į ją pasiūlė kreiptis antstoliai), nei Vidaus reikalų ministerija, nei policija (į ją pasiūlė kreiptis Vidaus reikalų ministerija), nei teisininkai, nei institucijos toje pačioje Vokietijoje.

Kas lemia baudų dydžius Vokietijoje? 

Vis tik bendrai šia tema pakomentuoti sutiko tik viena iš daugelio tv3.lt kalbintų Vokietijos institucijų – Federalinė skaitmeninių technologijų ir transporto ministerija, trumpai – BMDV (vok. Bundesministerium für Digitales und Verkehr). Jos atstovė spaudai Simone Nieke priminė, kad Vokietija yra federacinė valstybė, į ją įeina žemės, kurios ir vykdo baudų skyrimo procedūras. Kadangi Vyriausybė neturi teisės kištis ar nurodinėti federalinėms žemėms, yra neįmanoma pateikti visos informacijos apie tai, kaip kiekvienoje federalinėje žemėje yra skiriamos ir skaičiuojamos baudos.

 Anot S. Nieke, paprastai kelių eismo taisyklių pažeidimai yra traktuojami kaip administraciniai nusižengimai, už kuriuos gali būti skirta bauda iki 2 tūkst. eurų. Vis tik baudų dydžius lemia paties nusižengimo pobūdis ir pavojus, kurį tas nusižengimas gali sukelti. Pvz., baudos paskyrimas priklauso ir nuo transporto priemonės dydžio: kuo didesnė transporto priemonė, tuo didesnis yra jos greičio viršijimo keliamas pavojus, tuo didesnė ir bauda, komentavo BMDV atstovė. Taip pat, pasak jos, bauda priklauso ir nuo vietos: gyvenvietėse greičio limitai yra mažesni, nei užmiestyje, kadangi yra keliamas didesnis pavojus (yra daugiau pėščiųjų, dviratininkų, automobilių ir pan.). Tad ir baudos ten už tuos pačius pažeidimus yra didesnės nei už gyvenviečių ribų. „Pvz., jei automobiliai iki 3,5 t viršija leistiną greitį iki 10 km/val., gyvenvietėse skiriama 30 eurų bauda, o už jų ribų – 20 eurų bauda. Jei leistinas greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/val., mieste taip pat bus mokama didesnė bauda – 115 eurų, o užmiestyje – 100 eurų. Didžiausia numatyta bauda už greičio viršijimą – 800 eurų – yra skiriama, kai greitis gyvenvietėse yra viršijimas daugiau kaip 60 km/val. O užmiestyje žymiai mažesnė – 700 eurų – bauda yra mokama, kai greitis viršijamas daugiau kaip 70 km/val.“ – dėstė pašnekovė.

Mokesčiai šalia baudų gali siekti tūkstančius eurų

 S. Nieke paminėjo, kad, neskaitant baudų, už kiekvieną baudos skyrimo procedūrą yra imamas papildomas mokestis. Taip pat pranešime apie baudą institucija dar gali nustatyti ir kitus mokesčius, pvz., apmokėti pranešimo įteikimo išlaidas. „Be to, jeigu administracinės ir teisinės pagalbos sandoriai vyko su užsienio šalimis, šias išlaidas pažeidėjas taip pat turi kompensuoti“, – pridūrė BMDV atstovė. 

Anot jos, mokestis skaičiuojamas pagal baudos dydį, t. y. 5 proc. baudos. Mažiausia mokesčio suma gali būti 20 eurų, o didžiausia – 7,5 tūkst. eurų. O, jeigu tame pačiame pranešime yra nurodytos kelios baudos, išlaidų dydis nustatomas pagal bendrą jų sumą. 

Tad vien mokesčiai prie baudos gali siekti tūkstančius eurų. Pašnekovė pridūrė, kad asmeniui, kuris atsisako sumokėti baudą ir visus gautame pranešime nurodytus mokesčius, gali tekti mokėti dar ir delspinigius. Taigi Vokietijoje, atstovės teigimu, nėra kažkokios sistemos, pagal kurią kas tam tikrą laiką baudos laipsniškai didėtų. „Nukentėjusiems asmenims visada rekomenduojama kreiptis į teisininkus, kad būtų galima patikrinti sprendimą ir prireikus imtis veiksmų prieš jį. Taip pat reikia įsitikinti, kad gautas laiškas iš tikrųjų yra oficialus dokumentas, o ne bandymas apgauti“, – pažymėjo S. Nieke.