Nuo seno Žolinės atlaidai – visuotinio viešėjimo, giminių susitikimų diena. Artėjant šiai šventei, kuomet daug keliaujama ir lankomasi vieniems pas kitus, kai kurie vairuojantys gali pamąstyti, kad viena taurė vyno ar bokalas alaus yra nieko tokio. Tačiau pasivaišinus alkoholiu – ne pats geriausias laikas užsiimti matematika ir skaičiuoti, ar leistina riba bus viršyta.

Riba – tik kompromisas

Net ir menkas svaigiųjų gėrimų kiekis paveikia gebėjimą vairuoti, o svilinant karščiams – rizika dar didesnė.

Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytojo psichiatro Pavelo Osipovo, daugelio žmonių reakcija sulėtėja jau nuo 0,2 promilių. Nuo 0,5 promilių šis sulėtėjimas tampa dar didesnis. Avarinio stabdymo laikas, kai reikia sureaguoti per 0,3–0,5 sekundės, gali padidėti dvigubai ar net trigubai.

„Įstatymuose įtvirtinta 0,4 promilės riba yra veikiau socialinis kompromisas. Net ir menkiausias alkoholio kiekis turi įtakos mūsų gebėjimams ir didina avaringumą. Juk profesionalūs vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs“, – pastebi P.Osipovas.

Alkoholio įtaka vairuotojų veiksmams nagrinėjama jau daugybę metų. Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų teigia, kad alkoholis sulėtina reakcijos laiką, pablogina dėmesio koncentraciją, gebėjimą apdoroti informaciją, priimti tinkamus sprendimus.

„Alkoholis taip pat pablogina galimybę tiksliai orientuotis erdvėje, įvertinti atstumą, nes siaurėja periferinis regėjimas. Šis svaigiųjų gėrimų poveikis yra universalus visiems žmonėms ir nepriklauso nei nuo vairavimo stažo, nei įsitikinimų apie save“, – pabrėžia P.Osipovas.

Per karštį – pavojingiau

Gydytojas psichiatras paaiškina, kad alkoholis vidutiniškai pasišalina iš organizmo 0,1 promilės per valandą greičiu. Tačiau tai priklauso nuo įvairių veiksnių: amžiaus, kūno masės, mitybos, gretutinių ligų, vartojamų medikamentų ir pan. Taip pat svarbu nepamiršti, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore pasikeičia ne iš karto, o tik praėjus 20–30 min. po paskutinio išgėrimo.

Kai tvyro kaitra, svaigieji gėrimai „muša į galvą“ dar stipriau, nes alkoholio poveikis labai priklauso nuo vandens kiekio organizme.

„Kai karšta, dėl nuolatinio prakaitavimo sumažėja kūno skysčių kiekis. Taip pat dažnėja širdies susitraukimo dažnis ir intensyvėja kraujotaka. Dėl šių priežasčių alkoholis veikia žymiai greičiau ir stipriau nei įprastai“, – sako gydytojas psichiatras.

Nesupranta pavojaus

Nuolat kalbama apie išgėrusių vairuotojų sukeltas nelaimes, bet net šiurpios kitų patirtys atbaido ne visus. P.Osipovas sako, kad dalis žmonių nesuvokia, kaip rizikuoja.

„Kai kurių žmonių psichika suvokia ir apdoroja tikimybę. Bet kokią riziką traktuoja kaip arba 100 proc. neišvengiamą arba atvirkščiai – visiškai nuvertina. Nėra jokių tarpinių variantų. Tik šie du kraštutinumai. Toks žmogus ramiai sės prie vairo be saugos diržo, be šalmo lėks gatvėmis motociklu, nes „smulkios avarijos metu tai nereikalinga, o rimto incidento atveju vis tiek neišgelbės“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, ironiška, bet tuo pačiu žmogus gali paniškai bijoti skristi lėktuvu arba atlikti kokius nors reikalingus medicininius tyrimus, nes tai „mirtinai pavojinga“. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama tikimybės nepaisymu. Tai mąstymo klaida.

Negali paaiškinti

Jis priduria, kad psichika sunkiai pakelia neapibrėžtumo jausmą. Todėl matyti „tik juoda arba tik balta“ paprasčiau. Nereikia apkrauti galvos rizikos vertinimu, susikuriamos aiškios taisyklės. Žymiai paprasčiau negalvoti apie pasekmes.

„Taip pat dažnai žmonėms sunku patiems kritiškai įvertinti savo apsvaigimo laipsnį, nes išgėrę jaučiasi blaivesni nei yra iš tikrųjų. Jei neblaivus asmuo dar pasižymi ir specifinėmis būdo savybėmis: silpna impulsų kontrole, polinkiu nepaisyti taisyklių ir ribų, negebėjimu planuoti, – prie vairo atsisės vos ne savaime“, – pasakoja gydytojas psichiatras.

Jis priduria, kad su žmonėmis, kurie girti sėdo prie vairo, susiduria kasdieniame darbe. Savo veiksmų jie negali paaiškinti.

„Paklausus, ką jie galvojo tuo metu, dažniausi atsakymai būna „nieko“ arba „man atrodė, kad aš negirtas“, – patirtimi dalijasi P.Osipovas.