Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, būtent gegužę fiksuojama daugiausia pranešimų apie keliuose partrenktus gyvūnus. Lietuvos policijos atstovų teigimu, tokių susidūrimų mastas pavasarį prilygsta rudeniniam pikui, o nelaimės kyla net ir tuomet, kai vairuotojai elgiasi atsargiai.

Gegužė – absoliutus lyderis

Duomenys rodo, kad būtent gegužę per pastaruosius trejus metus užfiksuota daugiausia pranešimų apie partrenktus gyvūnus. Kasmet jų skaičius viršijo tūkstantį, o 2024 m. peržengė net 1,3 tūkst. ribą.

Nors susidūrimų su laukiniais gyvūnais vyksta nuolat, labiausiai tokių atvejų padažnėja pavasarį ir rudenį. Šiais laikotarpiais susidūrimų padidėja net 15–20 proc. Incidentų šuolis tiesiogiai siejamas su rujos laikotarpiu, kai laukiniai gyvūnai tampa kur kas aktyvesni, dažniau migruoja ir išbėga į kelius, todėl gegužę vairuotojams būtina būti ypač budriems.

Pamačius stirną ar šerną kelyje, svarbu išlikti budriam – šie gyvūnai dažnai migruoja būriais, tad didelė tikimybė, kad netrukus kelią kirs ir daugiau jų.

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais gali kainuoti labai brangiai. Draudikai iki šiol keiksnoja atvejį, kai po susidūrimo su šernu naujas automobilis tapo nebetinkamu eksploatuoti. Po susidūrimo su šernu „Mercedes-Benz“ automobilis buvo nurašytas, nes žala viršijo 75 proc. automobilio vertės. Bendra automobilio kaina buvo beveik 90 tūkst. eurų.

Būtina informuoti policiją

Vairuotojai dažnai galvoja, kad laukinis gyvūnas niekam nepriklauso ir po nedidelio susidūrimo su juo tiesiog išvyksta iš įvykio vietos. Visgi laukinis gyvūnas yra valstybės turtas, o kelių eismo taisyklės ir aprašytos vairuotojų pareigos labai aiškiai nurodo, kada būtina informuoti atsakingas institucijas apie susidūrimą su laukiniais gyvūnais.

Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu arba pastebėjus sužeistą gyvūną kelyje, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Pranešus apie sužeistą ar žuvusį gyvūną, skubiosios pagalbos tarnybų specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu ar klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodama pasirūpinti sužeistu ar žuvusiu gyvūnu.

Paimti partrenktą gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio, draudžiama – jei gyvūnas ar jo dalis paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai, o tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Dėmesingumas ir saugus greitis

Pasak ekspertų, artintis prie sužeisto gyvūno nereikėtų ir dėl saugumo priežasčių – sužeistas žvėris gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Saugiausia – pasitraukus į šalikelę ir pastačius avarinio sustojimo ženklą – atvykstančios pagalbos laukti automobilyje.

Neretai susidūrimo su gyvūnu apskritai galima išvengti – svarbiausia stebėti įspėjamuosius kelio ženklus ir pavojinguose kelio ruožuose pasirinkti mažesnį greitį nei maksimalus leistinas. Ypač tamsiuoju paros metu, kai reikia daugiau laiko pastebėti šalia kelio ar ant jo esantį žvėrį.

Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio ar šalia jo, reikėtų sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ar ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys yra visiškai neprognozuojamas – geriau trumpais pliūpsniais spausti garsinį signalą.

Svarbu – važiuoti lėčiau, vairuoti atidžiai ir išlikti budriems, ypač kai važiuojama miškingomis vietomis. Reikėtų pasirinkti tokį greitį, kuriuo važiuojant jaučiamasi saugiai ir yra pakankamai laiko sustoti, jei į kelią netikėtai išbėga gyvūnas.

Daugelis miško gyventojų į kelią išbėga netikėtai, todėl, siekiant išvengti nelaimės, privalu reaguoti žaibiškai, o tam, kad reakcija būtų greita, vairuojant nereiktų užsiimti pašaline veikla, kuri atitraukia dėmesį ir sumažina tikimybę tinkamai sureaguoti pamačius į kelią išbėgusį laukinį gyvūną.

Būkite ypač atidūs iškart po saulėlydžio ar prieš saulėtekį, kai laukiniai gyvūnai yra aktyviausi, o žmogaus akiai sunkiau pastebėti judėjimą šalia kelio.

Gelbsti ir švilpukai?

Policijos atstovai pabrėžia, kad tokių susidūrimų metu dažniausiai nukenčia transporto priemonės ir gyvūnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai sužeidžiami arba žūsta ir žmonės. Jų teigimu, gyvybiškai svarbu laikytis saugaus greičio, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose kelių atkarpose, temstant ar esant blogam matomumui.

Policijos atstovai skatina vairuotojus naudoti ultragarsinius švilpukus. Jie nedideli, montuojami ant automobilio ir skleidžia žmogui negirdimą garsą, tačiau gyvūnai šį signalą gali išgirsti net 400 m atstumu. Šios priemonės veiksmingumas pastebimas, ypač važiuojant ne mažesniu nei 50 km/val. greičiu.

Policijos pareigūnai ragina vairuotojus išlikti budriems – keliuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“, tikimybė susidurti su stirna, šernu ar briedžiu yra gerokai didesnė. Jie tikina, kad dėmesingumas, atsargumas ir prevencinės priemonės iš tiesų gelbsti gyvybes.

Policijos duomenimis, dažniausiai susidūrimai įvyksta su smulkiais gyvūnais (šunimis, kiškiais, bebrais, barsukais, lapėmis) ir su stambesniais (šernais, stirnomis, danieliais, elniais, briedžiais). Pasitaiko ir ganėtinai neįprastų įvykių, pavyzdžiui, susidūrimų su antimis.

Stirnos juda

Vilniaus universiteto profesorius, žinduolių ekologijos ekspertas Alius Ulevičius paaiškina, kad pavasarinį gyvūnų susidūrimų su automobiliais piką labiausiai didina išaugęs stirnų judrumas, kurį lemia du veiksniai.

„Vaikingos stirnų patelės pavasarį renkasi nuošalesnes vietas. Paprastai jos yra jungiamoji stirnų bandų jėga, todėl joms pasitraukus suyra struktūra grupių, prie kurių jungiasi kiti, jaunesni individai. Kai patelės pradeda šalintis, jaunos stirnos ir stirninai patiria stresą, ieško naujų vietų ir neretai patenka po ratais“, – aiškina profesorius.

Kita priežastis – teritorijų persidalinimas tarp patinų. Pavasarį pradeda valytis stirninų ragai, jie dėl teritorijų kovoja tarpusavyje. Kovų pralaimėtojai priversti trauktis ir ieškoti sau naujos vietos, todėl išeina į kelius ir kelia pavojų eismui.

„Vertinant visos šalies mastu, susidūrimai su gyvūnais tikriausiai neturi reikšmingo poveikio gyvūnų populiacijos dydžiui. Tačiau lokalus poveikis tam tikrose vietose, kur susidūrimų daugiausiai, gali būti reikšmingas“, – pasakoja prof. A.Ulevičiaus.

Reikia ir valdžios dėmesio

Prof. A.Ulevičius vairuotojus ragina neignoruoti įspėjamųjų kelio ženklų, nurodančių tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.

„Svarbiausia – saugus greitis ir atidumas. Vairuotojams reikėtų atidžiai stebėti šalikeles, ypač pavakarę, sutemose, tuose ruožuose, kur pastatyti susidūrimo su gyvūnais riziką nurodantys ženklai. Nereikia lėkti didesniu nei 100 km/val. greičiu – 90 km/val. greitis dar leidžia sureaguoti į grėsmes, o stirnos į kelią iššokti gali labai greitai“, – sako žinduolių ekologijos ekspertas.

Pasak ekspertų, susidūrus su smulkiais gyvūnais žmonės nukenčia santykinai retai, dažniausiai apgadinamos transporto priemonės – sudaužomi žibintai, apgadinami buferiai.

Kur kas skaudesni gali būti susidūrimai su stambiaisiais gyvūnais. Be žalos automobiliui (bamperiui, variklio dangčiui, priekiniam stiklui bei stogui), išauga ir žmonių traumų ar net mirtinų eismo įvykių tikimybė. Pavyzdžiui, suaugusio briedžio svoris gali siekti ir 500–700 kg, o tai prilygsta susidūrimui su „Smart“ automobiliu.

Prof. A.Ulevičius viliasi, kad prie gyvūnų ir žmonių gyvybių saugojimo daugiau prisidės ir valdžios institucijos, atsakingos už kelių infrastruktūros sprendimus.

„Kelių atitvėrimai daromi, rekonstruojant kelius atsižvelgiama į policijos duomenis apie vietas, kur dažniausiai susiduriama su gyvūnais. Gyvūnų migracijos tuneliai taip pat daromi, tačiau rečiau. Viskas kainuoja. Tačiau žvelgiant į Europą, į kitų šalių kelių tinklų kokybę, manau, mūsų valdžia turėtų aiškiau įsivertinti, kad infrastruktūra, sauganti nuo susidūrimų su gyvūnais – ne tik gyvūnų apsauga. Tai priemonės, apsaugančios žmonių turtą, jų gyvybes. O žmonių gyvybių praradimas valstybei taip pat kainuoja“, – teigia mokslininkas.

Nukentėjo net 9 žmonės

Iškalbingas gyvūnų keliamo pavojaus pavyzdys įvyko praėjusio sekmadienio naktį Šilalės rajone, kur į kelią išbėgęs gyvūnas sukėlė dviejų mikroautobusų avariją. Jos metu nukentėjo net 9 žmonės.

Kaip pranešė policija, eismo nelaimė įvyko apie 2 val. ties Šaukliškės kaimu. Pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis, siekdamas išvengti susidūrimo su galimai į kelią išbėgusiu gyvūnu, įvažiavo į kelio skiriamąją juostą.

Tuo metu priešinga kryptimi važiavęs mikroautobusas staiga stabdė, o į jo galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs kitas mikroautobusas. Susidūrimo metu nukentėjo 9 mikroautobusų