2025 m. vasario 1 d. duomenimis, Lietuvoje įregistruota 1,852 mln. lengvųjų automobilių. Natūralu, kad tarp beveik 2 mln. vairuojančių yra pačių įvairiausių žmonių, tarp kurių kyla įvairių konfliktų ir stresinių situacijų. Ir nors lietuviai laikomi ramaus būdo, kartais prie automobilio vairo jų temperamentas gali pranokti italų. Tačiau psichologai ir eismo specialistai pabrėžia, kad labiausiai kitus erzinantys vairuotojai nebūtinai tai daro tyčia – elgesį lemia ir įpročiai, ir charakterio bruožai.

„Žinučių rašytojai“

Šios grupės atstovai – išsiblaškę, susimąstę ir kitaip įsijautę į savo vidinį pasaulį, todėl beveik nematantys aplinkos. Jie tikrai nemano, kad reikėtų kas 10–20 sekundžių pažvelgti į galinio vaizdo veidrodėlį.

Jie turi vairavimo patirties, tačiau stokoja dėmesio ir koncentracijos. Šis vairuotojų tipas itin išryškėjo išmaniųjų telefonų amžiuje, kai atitraukti akis nuo įrenginio ekrano tampa ypač sunku.

„Anksčiau tokie išsiblaškę vairuotojai dažniausiai tiesiog kalbėdavo telefonu. Šiandien jiems kalbėti jau nebereikia, jie tiesiog nepaleidžia telefono iš rankų, susirašinėja, tikrina socialinius tinklus ar darosi asmenukes. Maža to, jų nė kiek negąsdina ganėtinai didelės baudos už telefono naudojimą vairuojant“, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Žmonės prie vairo tikrina telefonus, valgo, dažosi, kalba su keleiviais, reguliuoja muziką ar dairosi kažkur pro langą, kai tuo metu visas dėmesys turi būti nukreiptas būtent į kelią. Mažai kas žino, kad mieste automobilis per sekundę gali įveikti 10 m atstumą ar dar daugiau, todėl pakanka tik akimirkos neatidumo ir gali įvykti tragedija.

Greitkeliuose išsiblaškėlius atpažinti nesunku: jie tai pagreitėja, tai sulėtėja – priklausomai nuo pokalbio intensyvumo. Tai parodo, į ką sutelktas tokio vairuotojo dėmesys. Žinoma, tokiems vairuotojams yra ir legalių pagundų. Juk visi kiti įtaisai – liečiami stacionarūs ekranai, GPS prietaisai, vaizdo registratoriai – taip pat nukreipia dėmesį nuo kelio ir pagrindinės vairuotojo funkcijos. Jiems nuolat norisi reguliuoti ekrano mastelį, ryškumą, nustatymus.

Tokio žmogaus manymu, situacija gale, šone ir priekyje keičiasi pernelyg greitai, tad neverta bandyti iškart viską sužiūrėti. Šios grupės vairuotojai mėgsta daryti nesąmones – staiga persirikiuoti į užimtą juostą arba užimti iškart dvi juostas. Kartais tokie vairuotojai staiga startuoja iš šalikelės ir ramia sąžine įsilieja į greitkelį, nerodydami posūkio. Taip pat sėkmingai jie gali per „plytą“ įvažiuoti į vienos krypties eismo gatvę.

Naujokas prie vairo

Nemažai galvosūkių keliuose kelia prie vairo pasimetę vairuotojai, kuriems automobilio valdymas ir suvokimas apie eismą vis dar yra kietas riešutėlis. Tokie vairuotojai įprastai viską daro lėtai, apsunkina eismą, dažnai pasimeta situacijose ir savo sunkiai nuspėjamais veiksmais sukelia problemų kitiems eismo dalyviams.

Dažniausiai tokie vairuotojai ant savo automobilių būna prisiklijavę žalio klevo lapo lipduką. Suprantama, jie dar nėra įgavę patirties – jos atsiras daugiau laiko praleidus gatvėse. Blogiau būna tada, kai tokie išsiblaškę vairuotojai teisę vairuoti turi jau ne dvejus ir ne trejus metus, tačiau jiems vis tiek sunkiai sekasi įsilieti į bendrą eismo kontekstą.

Dažnai „naujokėliais“, „kanadiečiais“ ar „klevo lapais“ pravardžiuojami vairuotojai nors ir turi didesnį vairavimo stažą, prie automobilio vairo sėda retai arba dažnai važinėja tik mažesniuose miestuose, kur eismo intensyvumas nedidelis, nėra žiedinių sankryžų bei šviesoforų. Tuomet atvykus į didmiestį ištinka lengvas šokas ir prasideda problemos.

Dažnai taip nutinka jauniems studentams, kurie iš rajonų atvyksta studijuoti į didmiestį, kur egzistuoja visai kitoks eismo pasaulis.

R.Bieliauskas visiems eismo dalyviams pataria ugdyti toleranciją kitiems keliuose ir, pamačius pasimetusį vairuotoją, jo neskubinti, nepypsėti, o verčiau sustoti ir leisti pabaigti manevrą.

Visada norintys pirmauti

Trečiajai vairuotojų kategorijai galima priskirti tuos, kurie nevengia viršyti greitį ir drąsiai nardo tarp automobilių, kad tik kuo greičiau pasiektų savo tikslą.

Ši vairuotojų kategorija ypač populiari kalbant apie didmiesčius, kur automobilių srautai būna gerokai didesni. Tokie eismo dalyviai nevengia pažeisti ir Kelių eismo taisyklių (KET), ir spustelėti akceleratoriaus pedalą, o kartais ir per sankryžą pralėkti jau mirksint geltonam šviesoforo signalui.

Būtent tokie vairuotojai neretai didina spūstis, nes, bandydami būti greitesni už kitus, jie dažnai nardo tarp eismo juostų, sudaro daugiau kritinių situacijų bei priverčia kitus vairuotojus pristabdyti.

„Spartuolių skubėjimą suprasti sunku. Jų lėkimas keliu gal ir padeda laimėti vieną kitą minutę, tačiau dažniau tai visai neduoda naudos. Čia atrodo, kad jis tave aplenkė ir nulėkė tolyn, o čia jūs vėl susitinkate prie šviesoforo. Ir tos kelios sutaupytos minutės tikrai neatpirks rizikos, kurią toks vairuotojas kelia tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Neretai šis skubėjimas gali pasibaigti bauda, o kartais – ir tragišku įvykiu“, – kalba specialistas ir ragina visus vairuotojus kelyje elgtis kultūringai.

Chuliganas – blogiausias tipas

Viena vairuotojų kategorija, anot psichologų, yra blogiausia iš visų, nes ji kelia daugiausia rizikos. Deja, „kelių gaideliais“ vadinamų chuliganų keliuose vis dar netrūksta.

Tokie vairuotojai piktybiškai nepaiso KET, viršija greitį, jiems negalioja nei eismo ženklai, nei kelio ženklinimas. Tokių vairuotojų pakantumui vietos nėra ir negali būti. Kadangi policijos pareigūnai ne visada būna šalia ir gali pažaboti tokius pažeidėjus, kiti vairuotojai galėtų informuoti pareigūnus apie kelyje sutiktą „gaidelį“.

Jiems pirmumą lemia ne kelio ženklai, o automobilio markė. Neretai chuliganą išduoda nefunkcionalus (sumontuotas tik dėl vaizdo) oro aptakas, sportiškos išvaizdos lengvo lydinio ratlankiai ar šalia sėdinti kramtomą gumą čiaumojanti gražuolė.

O jeigu šalia atsiranda kitas toks pats „greituolis“, prasideda gatvių lenktynės. Šie vairuotojai negali važiuoti ne pirmi. Todėl, vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, spaudžia akceleratorių iki dugno. Kai kuriais atvejais „kelių gaideliai“ kelyje pasitaikiusią kliūtį ima lenkti per dešinę, per šalikelę, dviračių taku ir pan.

„Patiems nuo kelių chuligano derėtų laikytis atokiau, nes jo elgesys gali būti neprognozuojamas. Taip pat patiems nederėtų mėginti jų sustabdyti ar paauklėti, nes tai gali sukelti dar didesnį konfliktą. Geriausia apie tokius vairuotojus pranešti kelių policijai, jei yra galimybė – juos užfiksuoti ir vaizdinę medžiagą perduoti pareigūnams“, – pataria R.Bieliauskas