Nuolat iš teigiamos į neigiamą kintanti oro temperatūra, pavasarį tirpstantis ledas keliuose ir gatvėse atveria daugybę naujų, aštrių duobių, kurias ne visuomet įmanoma pamatyti ir jų išvengti. Kas turėtų atlyginti žalą, duobėje pramušus padangą, sulanksčius ratlankį ar kitaip apgadinus automobilį? Ką tokiu atveju pirmiausia turėtų daryti vairuotojas?

Ilgos procedūros

Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl žalą, padarytą dėl gatvių ar kelių trūkumų, privalo atlyginti savivaldybės. Tačiau žalą patyrusiems ir norintiems ją prisiteisti vairuotojams paprastai tenka apsišarvuoti kantrybe – tokie procesai užtrunka labai ilgai.   

Visų pirma, norint gauti atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, kuris įvyko dėl netinkamos kelio būklės, būtina įrodyti, kad valstybės institucija, atsakinga už šio kelio priežiūrą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad toks neveikimas tiesiogiai padarė žalą. 

Tuo pat metu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei policija pripažins vairuotoją kaltu, žalos atlyginimo tikėtis iš savivaldybės neverta. Paprastai tokiuose ginčuose savivaldybių teisininkai stengiasi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl aplaidaus kelininkų darbo, bet dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčinio elgesio arba didelio neatsargumo. 

Advokatas Mindaugas Kukaitis, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, pažymi, kad incidentuose, kuomet dėl kelio būklės nukenčia vairuotojai ar jų turtas, svarbu daug aplinkybių ir toli gražu ne visada vairuotojams atlyginama už patirtą žalą. Jis pataria vairuotojams į įvykio vietą visuomet kviesti policiją ir net draudimo atstovą, kad būtų surinkta kuo daugiau įrodymų apie incidentą ir patirtą žalą, užpildyti įvykio deklaraciją.

Tuo atveju, jeigu savivaldybė atsisakytų patenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, reikėtų kreiptis į teismą. Paprastai, kai yra pateikiami visi reikalingi įrodymai, teismai dažniausiai įpareigoja savivaldybę atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamo gatvės priežiūros. Bet tokie teismų procesai gali užtrukti ne vienus metus.

Daug paprasčiau yra tais atvejais, kai asmuo turi transporto priemonės „Kasko“ draudimą – tokiu atveju patirtą žalą įvertina draudiko ekspertas ir išmoka klientui priklausančią draudimo išmoką. O vėliau jau draudikas kreipiasi į savivaldybę arba į teismą dėl žalos atlyginimo. Apsidraudusiam „Kasko“ tereikia turėti policijos pareigūnų pažymą, kurioje būtų užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir apie eismo įvykį laiku informuoti draudiką.

Būtina fiksuoti įvykį

Tačiau nesvarbu, ar esate apsidraudę „Kasko“ draudimu, ar jo neturite, pirmiausia, norėdami, kad jums būtų atlyginta už patirtą žalą, turėtumėte iškviesti policijos pareigūnus. Pastarieji turi užregistruoti eismo įvykį ir konstatuoti, kokiomis aplinkybėmis įvažiavote į duobę, kokia buvo kelio danga, duobės gylis, matomumas, taip pat ar duobė buvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, ar vairuotojas, įvertinęs eismo sąlygas, galėjo jos išvengti.

Vėliau jau teks kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, t. y. reikės įrodyti patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį – kad ta žala kilo būtent dėl duobės ar kito kelio trūkumo. 

Patirtos žalos dydis turėtų būti nustatytas nepriklausomo eksperto ar turto vertintojo, kuris atliktų sugadintos transporto priemonės apžiūrą, nustatytų padarytos žalos dydį bei surašytų turto apžiūros ataskaitą. Šio dokumento pagrindu nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius bei patirtas išlaidas už turto vertinimo paslaugas. 

Tačiau reikia turėtų mintyje, kad tiek eksperto, tiek juo labiau teisininko paslaugos kainuoja. Ir tos pinigus pirmiausiai turi sumokėti pats automobilio savininkas.

Tuo atveju, jeigu savivaldybė atsisakytų patenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, reikėtų kreiptis į teismą. Paprastai, kai yra pateikiami visi reikalingi įrodymai, teismai dažniausiai įpareigoja savivaldybę atlyginti žalą, susidariusią dėl netinkamo gatvės priežiūros. Bet tokie teismų procesai gali užtrukti ne vienus metus.

Užtruko pustrečių metų

Štai, praėjusią savaitę Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo draudimo bendrovės ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl automobilio apgadinimo, kuris įvyko 2019 m. spalio 2 d. Tad nuo automobilio apgadinimo iki teismo sprendimo praėjo maždaug pustrečių metų.

Draudimo bendrovė nurodė, kad 2019 m. spalį, S.Žukausko gatvėje, Kaune, automobilis „Mercedes-Benz“ įvažiavo į nepažymėtą važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu, o remonto kaina sudarė 661 eurą, kurią draudikai išmokėjo mašinos savininkui.

Tačiau Kauno savivaldybė su draudikų ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Esą nebuvo pateikta įrodymų, besąlygiškai ir vienareikšmiai patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp savivaldybės veiksmų ar neveikimo bei mašinai padarytos žalos.

Anot savivaldybės atstovų, nebuvo pateiktos eismo įvykio schemos, duobės nuotraukos, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, jog vairuotojui įvažiavus į duobę, automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai. Be to, savivaldybė nurodė, kad byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę, buvusią iki eismo įvykio.

Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nustatė, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui, o duobė, į kurią įvažiavo mašina, nebuvo aptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais. Teismas pabrėžė, kad jeigu duobė būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais apie kelio dangos trūkumus ir jų keliamą pavojų, nebūtų buvę prielaidų apgadinti transporto priemonę.

Taigi teismas konstatavo, jog eismo įvykio metu padaryta 661 euro dydžio turtinė žala, kurią atlygino draudimo bendrovė, buvo nulemta savivaldybės neteisėtų veiksmų.