Noras pabūti gamtoje ar sode, pavasarį prasidedantys sodinimo, kiti žemės darbai lemia tai, kad keliuose ir gatvėse daugėja garbaus amžiaus vairuotojų. Todėl saugaus eismo specialistai primena, kad kelyje sutiksime daugiau senjorų, kurie prasčiau mato, jų orientacija bei reakcija yra lėtesnės, todėl reikia būti atidesniems. Patiems senjorams rekomenduojama vengti piko ir spūsčių, rinktis ramesnį laiką ir mažiau apkrautus maršrutus.

Sukelia daug įvykių

Nors Lietuvoje dėl nesaugaus vairavimo dažniausiai minimi jauno amžiaus vairuotojai, tačiau nesenai draudimo bendrovės BTA paskelbti duomenys rodo ir kitą medalio pusę – nors vyresni nei 75 metų senjorai sudaro vos 3 proc. vairuotojų, tačiau jų avaringumas ne ką mažesnis nei 18–25 metų jaunuolių. Toks nedidelis vyresnio amžiaus vairuotojų skaičius statistiškai sukelia 13,5 proc. eismo įvykių.

Saugumas kelyje su amžiumi mažėja. Nors vyresnių nei 80 metų žmonių kelyje jau tėra vos 1 proc., jie tampa 7 proc. eismo įvykių kaltininkais. Tuo tarpu jaunuoliai sukelia apie 12 proc. eismo įvykių.

Labai panašius skaičius pateikia ir Transporto kompetencijų agentūra (TKA), kuri atliko išsamią 2017–2020 m. eismo įvykių analizę. Pasak šio tyrimo, 13 proc. visų įskaitinių eismo įvykių sukėlė nepatyrę, mažiau nei 2 metų vairavimo stažą turintys vairuotojai. Tuo tarpu vyresni vairuotojai, turintys 40 metų ar didesnį vairavimo stažą, sukėlė apie 7 proc. avarijų.

Priežastys – kitos

Senjorai vairuodami dažniausiai neskuba, retai viršija greitį ar pažeidžia Kelių eismo taisykles, tačiau su amžiumi jų keliama rizika keliuose vis tik išauga. Vyresni žmonės žino ne visas Kelių eismo taisyklių naujoves, nepastebi pasikeitusio eismo reguliavimo įprastuose maršrutuose, lėtėja jų reakcija, trinka orientacija, jie gerokai silpniau mato sutemus. 

Lietuvoje vairuotojams nėra nustatyta viršutinė amžiaus riba, tačiau garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms būtų pravartu dažniau pasitikrinti sveikatą.

„Atkreipkite dėmesį, ar žmogus pastebi kelio ženklus, nepamiršta detalių, atkreipia dėmesį į aiškiai matomus eismo reguliavimo pakeitimus. Abejojant, ar žmogus gali saugiai vairuoti, reiktų pasistengti jį nuo to atkalbėti ir šiuo metu tai vienintelis dalykas, ką galima padaryti. Patys senjorai atsisakyti vairavimo parastai ryžtasi tik kai fiziškai nebepajėgia ar po rimto eismo įvykio, tačiau labai norėtųsi išvengti tokių ribinių situacijų“, – sako Andrius Žiukelis, BTA ekspertizių skyriaus vadovas.

Vyresni vairuotojai dažniau vairuoja senesnius automobilius, kuriems techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus. Tačiau senesniam automobiliui toks laikotarpis gali būti per ilgas, ypač jei važiuojama rečiau: gumos sensta, kietėja, metalines dalis veikia korozija, genda vairo mechanizmas, stabdžiai, pakaba, nelaiko rankinis stabdys.

Vyriausias – 99 metų

Niekas nepaneigs, kad kiekvieno žmogaus fizinė ir protinė būklė su amžiumi prastėja, o vairavimas reikalauja fizinių ir protinių gebėjimų. Tačiau vyresni žmonės dažniausiai jau nedirba, todėl vairuoja gerokai rečiau, ypač piko valandomis.

Vyresniems žmonėms neabejotinai yra sunkiau vairuoti didmiesčiuose, tačiau mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse jie jaučiasi geriau, nes ten gyvenimo tempas yra lėtesnis. Be to, dauguma važinėja tais pačiais maršrutais.

„Regitros“ statistika rodo, kad Lietuvoje žmonės iki 70 metų sudaro apie 94 proc. visų šalies vairuotojų. Tuo metu 70–79 metų amžiaus vairuotojų mūsų šalyje yra apie 5 proc., 80–89 metų – kiek daugiau nei 1 proc., o vyresni nei 90 proc. nesudaro nė pusės procento.

Įdomu tai, kad vyriausias žmogus Lietuvoje, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą, yra 99 metų amžiaus. Tai nebūtinai reiškia, kad jis vairuoja automobilį, tačiau pastarąjį dešimtmetį jis pasirūpino, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų pratęstas.

Išduodant naują ar pratęsiant vairuotojo pažymėjimo galiojimą, „Regitra“ iš asmens reikalauja galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kuri patvirtintų, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama valdyti tam tikros kategorijos transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali prastėti, nuo 55 metų amžiau vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai yra dažnesni.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše apibrėžiama, kad asmenims iki 55 metų sveikata tikrinama kas dešimt metų, nuo 56 iki 69-erių – kartą per penkerius metus, 70–79 metų asmenims sveikatą pasitikrinti reikia kas dvejus metus, o sulaukusiems 80 metų ir vis dar vairuojantiems – kasmet.

Ar reikėtų žymėti?

Prieš ketverius metus vienas Alytaus miesto politikas iškėlė idėją, kad senjorai vairuotojai savo automobilius turėtų paženklinti rudos spalvos klevo lapo ženklu. Tai esą atkreiptų kitų eismo dalyvių dėmesį, kad prie vairo sėdi vyresnio amžiaus žmogus. Tačiau jis kaip mat buvo aktyvių visuomenininkų ir lygių galimybių kontrolierių „pastatytas į vietą“, teigiant, kad amžius savaime negali būti kriterijus tokiai idėjai pagrįsti.

Tačiau specialus senjorų automobilius žymintis ženklas nėra nei naujiena, nei juos diskriminuojanti idėja. Štai Japonijoje, kuri garsėja didžiausiu pasaulyje ilgaamžių gyventojų skaičiumi, vyresnių nei 70 metų amžiaus asmenų vairuojami automobiliai specialiu ženklu žymimi jau 25 metus.

Toks ženklas (japonų k. Kōreisha) įsigaliojo dar 1997 metais. Tiesa, iki 2011 m. sausio tai buvo lašo formos, oranžinės ir geltonos spalvos ženklas, kuris simbolizavo medžio lapą rudenį. Nuo 2011 m. vasario šis ženklas buvo pakeistas keturių spalvų ženklu.

Sprendimai dėl ilgaamžių

Šalyse, kuriose gyvenimo trukmė ilga ir yra daug ilgaamžių, garbaus amžiaus vairuotojams bandoma padėti įvairiais būdais. Štai Japonijos vyriausybė planuoja 75-erių metų ir vyresniems vairuotojams išduoti specialius pažymėjimus, leidžiančius vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose būtų įrengti elektroniniai pagalbininkai, pavyzdžiui, ekstremalaus stabdymo ar automatinio parkavimo sistemos.

Paaiškėjo, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių sumaišo pedalus arba per vėlai reaguoja į situaciją kelyje. Japonijos valdžia planuoja susitikti su vienos automobilių įmonės gamintojais ir aptarti galimybes, kaip jų gaminamuose modeliuose būtų galima įdiegti daugiau pagalbinių sistemų ir jas atpiginti, nes kol kas jos yra gana brangios.

Tuo tarpu daugiau nei 73 tūkstančiai vyresnių kaip 65 metų amžiaus Pietų Korėjos piliečių pernai savo noru atitinkamoms institucijoms grąžino vairuotojų pažymėjimus, atsisakydami galimybės vairuoti automobilius. Tokius duomenis paskelbė Pietų Korėjos policijos agentūra.

Pasak jos atstovų, šitaip pagyvenę žmonės parėmė kai kurių Pietų Korėjos miestų ir provincijų valdžios iniciatyvą, kuria siekiama mažinti ne tik automobilių kiekį šalies keliuose, bet ir garbaus amžiaus vairuotojų sukeliamų avarijų skaičių. Visiems senjorams, savo noru atsisakiusiems teisės vairuoti, iš vietos biudžetų kas mėnesį mokama 100 tūkstančių vonų (apie 60 eurų) kompensacija už naudojimąsi visuomeniniu transportu.

Skelbiama, kad pernai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys sudarė 14,3 procento Pietų Korėjos gyventojų, bet dalyvavo 44,5 procento eismo įvykių.