Jau rytoj į darželius, mokyklas ir aukštojo mokslo įstaigas sugužės jaunimas nuo pačių mažiausių iki pilnametystės slenkstį peržengusių. Automobilių vairuotojų rugsėjį laukia nemažai pokyčių ir išmėginimų – didesniuose miestuose formuojasi spūstys, o patiems vairuotojams reikia suprasti, kad eismas staiga pasikeitė iš „vasariškai atsipalaidavusio“ į „rudeniškai erzinantį“.

Rugsėjo pasiutpolkė

Jeigu būtų matuojamas mėnuo, per kurį vairuotojai patiria daugiausia streso, vienas lyderių, neabejotina, būtų rugsėjis. Tai – metas, kai po nerūpestingos vasaros visi – ir ratuoti, ir pėsti – sugrįžta į eismą. Prie to prisideda ir studentai bei moksleiviai, kuriems prasideda mokymosi sezonas. Vieni patys juda į įstaigas, kitus veža tėvai, treti vyksta viešuoju transportu ar kulniuoja pėsčiomis. To rezultatas – itin intensyvus laikotarpis, kurį galima būtų pavadinti rugsėjo pasiutpolke.

Pavyzdžiui, Vilniuje automobilių gatvėse pirmomis rugsėjo savaitėmis padidėja 30–60 proc., todėl atkarpose, kuriose vasarą galima važiuoti nesustojant, susidaro eismo spūstys, o ten, kur liepą ar rugpjūtį jos trunka keliasdešimt minučių, rugsėjį gali išsitęsti iki poros valandų. Čia vairuotojai išbando savo kantrybę.

Saugaus eismo ekspertai atkreipė dėmesį, kad artėjant rudeniui vairuotojai turėtų pradėti ruoštis eismo suintensyvėjimui.

Olga Židovlenkova, vairavimo instruktorė, sako, kad kasmet rugsėji vairuotojai kartoja tas pačias klaidas – atsipalaidavę po vasaros ir atostogų jie nesugeba tinkamai sureaguoti į intensyvesnio eismo keliamus pavojus.

Vienas tokių pavyzdžių – posūkis į dešinę. Mat problema kyla dėl to, kad rudenį suintensyvėja ne tik automobilių, bet ir kito transporto eismas, todėl šalia kelkraščio, dešinėje automobilio pusėje, gali važiuoti dviratininkai, paspirtukininkai, netgi motociklininkai ar motorolerių vairuotojai, nors toks jų manevravimas yra nesaugus.

„Nepasižiūrėję į dešinį automobilio veidrodėlį, galite juos partrenkti ir sužaloti“, – sako pašnekovė.

O.Židovlenkovos teigimu, rugsėjo pradžioje vairuotojai būna neįpratę prie ypač intensyvaus eismo, stresą ir išsiblaškymą didina tai, kad reikia suspėti vaikus nuvežti į darželį ar mokyklą, o patiems – nevėluoti į darbus.

Prireiks kantrybės

Visiems eismo dalyviams intensyvus rugsėjis tampa nervų ir kantrybės išmėginimu, kurį išlaiko toli gražu ne visi vairuotojai. 

Garso signalo naudojimas, mirksėjimas šviesomis, grūmojimas kumščiu ir kitų gestų rodymas kitiems vairuotojams, chuliganiškas vairavimas – tai savotiškos agresijos kelyje forma.

Eismo saugumo ekspertų ir psichologų teigimu, agresijos rodymas dažnai sukelia atsakomąją reakciją, o konflikto pasekmės gali būti itin skaudžios. Specialistai teigia, kad toks elgesys yra pavojingas ir kad į pyktį nedera atsakyti tuo pačiu.

Psichologė Elžbieta Malūnavičienė teigia, kad išlieti pyktį prie vairo skatina įvairūs veiksniai. Dažnai tai būna skubėjimas, stresas ir prasta impulsų kontrolė.

 „Kartais agresyvius veiksmus lemia paprasčiausias skubėjimas: žmogus nori kuo greičiau nuvažiuoti į darbą, vėluoja pas gydytoją, skuba pasiimti vaikus iš mokyklos ir panašiai. Netinkamai planuojant laiką, imama skubėti, patiriamas stresas, įtampa. Tada gali suerzinti kitų vairuotojų veiksmai, pavyzdžiui, lėtesnis važiavimas, per vėlai atliekami manevrai“, – sako ji.

Mašinoje – lyg tvirtovėje

Vis dėlto, anot psichologės, pavojingas situacijas kelyje sukuria dažniausiai impulsyvūs ir egocentriški žmonės.

„Jie greitai praranda psichologinę pusiausvyrą, yra nekantrūs, negeba tinkamai suvaldyti savo emocijų. Kai situacija eisme klostosi ne taip, kaip toks vairuotojas norėtų, jis susierzina ir ima elgtis agresyviai“, – netinkamo elgesio priežastis aiškina pašnekovė.

Kastytis Povilaitis, vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas, teigia, kad daliai žmonių automobilis sukuria savotišką anonimiškumo iliuziją: „Prie vairo jie jaučiasi neatpažįstami ir saugūs, todėl elgiasi drąsiau nei bendraudami tiesiogiai, todėl natūralu, kad ryškiau atsiskleidžia agresija, pyktis, stresas.“  

Pasak K.Povilaičio, kelyje reiškiama agresija, pyktis, kitos neigiamos emocijos sukelia netinkamas aplinkinių vairuotojų reakcijas.

„Geras pavyzdys galėtų būti važiavimas kelkraščiu piko metu: susidarius eilei kai kurie vairuotojai automobilių koloną nutaria apvažiuoti. Tokioje situacijoje dažnai ištinka grandininė reakcija. Kiti vairuotojai, kurie tvarkingai stovi eilėje, mato, kad pažeidėjai neleistinai apvažiuoja spūstį ir lieka nenubausti. Natūralu, kad žmonės susierzina ir patys paseka negražiu pavyzdžiu. Galiausiai kelkraštyje susidaro dar viena kolona ir tampa itin nesaugu“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Susiformuoja įprotis

Pasak E.Malūnavičienės, norint keisti agresyvius vairavimo įpročius, būtina stebėti ir kritiškai vertinti savo emocijas.

„Jeigu žmogus žino, kad greitai užsiplieskia, labai svarbu laiku atpažinti negatyvius jausmus, emocijas. Slopinamas pyktis dažniausiai vienaip ar kitaip sugrįžta, todėl verta paieškoti naudingų būdų, kaip jį išreikšti. Puikiai tinka aktyvios veiklos, tokios kaip bėgimas ar bokso treniruotės“, – pataria ji.

Psichologė pabrėžia, kad netinkamas elgesys prie vairo yra ne tik emocijų išraiška, bet ir suformuotas įprotis.

„Kelyje leidžiame sau demonstruoti agresiją, nes matome taip elgiantis ir kitus vairuotojus. Šie įpročiai atsiranda ne per dieną, todėl su jais atsisveikinti nelengva“, – įsitikinusi psichologė.

Dėmesys – vaikams

Tėvai, kurie nuo rugsėjo vaikus automobiliais veža į darželius, mokyklas ar kitas ugdymo įstaigas, turėtų daugiau dėmesio skirti savo atžaloms.

Svarbu pasakyti vaikams, kaip saugiai įlipti į automobilį ir iš jo išlipti, kaip iš jo išlipus saugiai pereiti kelią. Daug ką lemia tėvų pavyzdys, todėl tinkamas elgesys ir saugos diržai būtini visuomet.

Vaiką iš automobilio reikėtų išleisti taip, kad šis dureles atsidarytų ne į gatvės, o į šaligatvio pusę. Reikia išmokyti prieš išlipant apsidairyti, kad netyčia nebūtų susidurta su kitu pėsčiuoju, dviratininku ar paspirtukininku.

Ypač svarbu atsiminti ir tai, kad, norint vaiką išleisti netoli pėsčiųjų perėjos, negalima sustoti nei prieš pat ją, nei tuojau už jos. Privaloma palikti mažiausiai 5 m atstumą, kad einantys per perėją būtų saugūs: matytų atvažiuojančius automobilius ir būtų laiku pastebimi vairuotojų.

Nemažai automobilių srauto miestuose sudaro tie, kurie čia atkeliauja pradėti mokslų aukštosiose mokyklose ir gatvių bei eismo dar nepažįsta. Pirmiausia jie turėtų pasitikrinti, kokiais maršrutais teks važiuoti į kolegiją ar universitetą, bendrabučius, ir šiuos maršrutus įveikti, kai eismas mažesnis, pavyzdžiui, vakarais.

Naudingi patarimai

Rudenį atvykus į didžiuosius miestus patariama ne tik skirti kelionėms daugiau laiko, bet nepamiršti, kad greičiausiai nemažai laiko suris stovėjimo vietos paieška.

Tad šie vairuotojai turėtų iš anksto atlikti namų darbus ir sužinoti, kur galima pastatyti automobilį. Juolab kad Vilniuje ir Kaune statyti automobilį centrinėse miestų dalyse yra gana brangu.  

Išvengti streso dėl staiga suintensyvėjusio eismo padės keli specialistų patarimai.

Pirmasis patarimas įmanomas tik turint galimybę pakoreguoti darbo laiką. Jeigu dirbate nuo 8 iki 17 val., pakoreguokite darbo grafiką nuo 7 iki 16 arba nuo 9 iki 18 val. Analogišką taktiką reikėtų pasirinkti ir vežant bei paimant vaikus iš darželių ar mokymo įstaigų. Tai padės išvengti spūsčių ir mažiausiai pusvalandis kasdien bus sutaupytas.

Antras patarimas, tinkamas visiems, yra kiekvienai kelionei mieste skirti daugiau laiko. Jeigu tai piko metas, prie planuojamos kelionės trukmės pridėkite 20 min. ar net pusvalandį; jeigu vidurdienis – bent 10 min. Laiko sutaupyti tai nepadės, tačiau nereikės nervintis vėluojant į susitikimą ar krepšinio rungtynes. O sumažinti stresą – geras bet kurios problemos sprendimas.

Trečias dalykas, kuriuo gali pasinaudoti kiekvienas, yra išmaniosios programėlės, ypač „Google Maps“ ir „Waze“. Jos pateikia eismo situaciją realiu laiku ir įspėja apie eismo spūstis, incidentus kelyje ir vidutinį transporto greitį konkrečioje atkarpoje, taip pat gali pasiūlyti pačius greičiausius maršrutus, kurie tik įmanomi tuo metu.

Ketvirtas patarimas – atidumas. Rugsėjį gatvėse knibžda daugybė žmonių, jie per perėjas dažnai eina žiūrėdami į mobiliuosius telefonus. Galiausiai ilgėja tamsusis paros metas, tad net jeigu ir pavyksta laikytis pirmų trijų patarimų bei išvengti eismo spūsčių, patariame gatvėse neskubėti ir atidžiau žvalgytis į šonus, nes kai kurie eismo dalyviai gali netikėtai atsidurti važiuojamojoje dalyje.