Pirmasis šių metų pusmetis buvo tikrai išskirtinis tiek naudotų automobilių pardavėjams, tiek pirkėjams. Mat rasti gerų naudotų mašinų už priimtiną kainą Europoje darosi vis sudėtingiau. Tuo tarpu Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lėmė tai, kad ukrainiečiai ėmė šluote šluoti automobilius pas mus – vien per pirmąjį pusmetį šios šalies gyventojai Lietuvoje įsigijo apie 15 tūkstančių automobilių. Mat Ukraina, norėdama papildyti karui reikalingų visureigių ir pikapų kiekį, keletą mėnesių netaikė muito mokesčių.

Naudojosi lengvata

Ukraina balandžio pradžioje panaikino automobilių įvežimo į savo šalį muitus. Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgaus direktorius, sakė, kad ukrainiečius turguje pastebėjęs balandžio pradžioje.

„Prasidėjus karui į Lietuvą atvykdavo specialūs agentai ir pirkdavo automobilius karui – visureigius, pikapus ir panašiai. Paskui turguje atsirado nemažai ukrainiečių, kurie automobilius pirkosi sau – ieško sau labiausiai tinkančių automobilių ir gyvena toliau“, – sakė jis.

Pasak jo, populiariausi tarp ukrainiečių yra keturių varomų ratų visureigiai su rėmine važiuokle, pikapai, kurių kainos siekia 3–15 tūkst. eurų, taip pat paklausūs pigesni automobiliai, kainuojantys iki 4 tūkst. eurų.

Pasak jo, vienu metu turguje kažkodėl buvo labai ieškomi „Volkswagen Touran“, o kalbant apie pinigus, ukrainiečiai linkę išleisti 4–5 tūkst. eurų.  

V.Naujanio teigimu, dalį automobilių pirkėjų iš Ukrainos sudarė jau į Lietuvą gyventi atvykę žmonės, o kiti iš Ukrainos pirkti automobilių į Lietuvą vykdavo organizuotai, specialiai tam suburtomis grupėmis.

„Prie turgaus mačiau autobusiukus, kurie juos atveždavo. Jie atvykdavo tik su kuprinėmis – išsirenka mašiną, nusiperka ir važiuoja namo“, – sakė jis.

Ukrainiečių antplūdis tapo nemenku išbandymu ir „Regitrai“ –  į jos padalinius kreipėsi tūkstančiai ukrainiečių, norėdami Lietuvoje įsigytus automobilius įregistruoti laikinai ir jiems gauti vadinamuosius tranzitinius numerio ženklus, su kuriais galima išvežti transporto priemonę iš šalies.

„Ukrainai pradėjus taikyti muitų lengvatą, žymiai išaugo laikinos registracijos paslaugų poreikis. Štai pernai balandžio–birželio mėn. jų suteikėme apie 12 tūkst., o šiemet tuo pačiu laikotarpiu – apie 33 tūkst., o tai yra beveik 3 kartus daugiau. Savaitė, kuomet dėl Joninių turėjome ir nedarbo dieną, buvo rekordinė – laikinos registracijos paslaugų suteikėme per 3,7 tūkst., kai įprastomis aplinkybėmis šis skaičius siekia iki tūkstančio“, – sakė Saulius Šuminas, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Kilo mašinų kainos

Vėluojantys naujų automobilių pristatymai, mikroschemų trūkumas ir kitos priežastys lėmė tai, kad bendrovės ir privatūs asmenys susilaikė nuo apynaujų (3–5 metų) automobilių pardavimų, todėl antrinėje rinkoje susidarė tikras trūkumas.

Tai lėmė, kad gerokai išaugo tiek naujų, tiek naudotų automobilių kainos. Štai naujo automobilio vidutinė rinkos vertė per metus pakilo 9 proc., o naudoto – net 33 proc., arba 1,9 tūkst. eurų, ir dabar jau siekia 7,6 tūkst. eurų. Toks kainų šuolis tiesiog stebina – juk dar nesenai vidutinė Lietuvoje parduodamo naudoto automobilio vertė siekė apie 5 tūkst. eurų. Tai didžiausias kainos augimas per pastarus penkerius metus.

Dėl naudotų automobilių apyvartos visų automobilių rinka Lietuvoje ūgtelėjo 2 proc.. Ji per tą patį laikotarpį augo nuo 436 mln. iki 535 mln. eurų, arba 23 proc.

Naujų automobilių rinkos susitraukimą lėmė praktiškai išnykęs reeksportas, ilgi naujų automobilių laukimo terminai ir tiekimo problemos.

Labiausia brango apynauji

Kainų augimas toliau tęsėsi visose automobilių amžiaus grupėse. Augimas daugiausia svyruoja nuo 29 iki 34 proc. Dabartinis, tolygus kainų augimas leidžia daryti prielaidą, kad vidutinę transporto priemonių kainą lėmė ne didesnis nupirktų naujesnių automobilių kiekis, bet paprasčiausiai bendras kainų kilimas.

Vienintelė amžiaus grupė, kurioje kainų augimas siekia vos 3 proc. – automobiliai iki 1 metų. Tačiau šių transporto priemonių pirkėjai renkasi tarp naujo ir truputį naudoto, tad natūralu, jog kainų augimą šiame segmente riboja naujų automobilių kainos.

Finansine išraiška kaina labiausiai augo 1–5 metų amžiaus automobilių grupėje. Jei prieš metus vidutinė tokio amžiaus sulaukusio automobilio kaina siekė 15,5 tūkst. eurų, tai per dvylika mėnesių ji išaugo iki 20,3 tūkst. eurų.

Įvežami naujesni

Į Lietuvą įvežtų automobilių statistikoje galima pastebėti ir pozityvų pokytį: nors ir po truputį, į mūsų šalį kasmet įvežami vis naujesni automobiliai. 2020 metais vidutinis į Lietuvą įvežtų transporto priemonių amžius siekė 11 m. ir 10 mėn., o šiemet – 11 m. ir 1 mėn.

Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje ir toliau išlieka „Toyota RAV4“. Šis modelis ne tik be konkurencijos išsilaikė pirmoje lentelės vietoje, daugiau nei dvigubai atsiplėšęs nuo antrosios, tačiau ir parduota jų buvo 15 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Didžiausią nuosmukį pademonstravo šių metų pirmą ketvirtį garbingoje trečioje vietoje buvęs ir per 3 mėnesius į devintą vietą nukritęs „Toyota C-HR“. Tačiau tikėtina, kad būtent šį modelį į lentelės apačią nustūmė naujasis to paties gamintojo kūrinys „Toyota Yaris Cross“. Tai tokią pačią hibridinę sistemą turintis, tik truputi mažesnis ir naujesnis modelis. Jo populiarumas per 3 mėnesius išaugo 87 proc.

Trečioji vieta taip pat priklauso „Toyota“. Šį kartą tai modelis „Corolla“, kuris, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, nukrito žemyn vos per vieną vietą.

Nebus greitų pokyčių

Panašu, kad, kaip ir buvo prognozuota, tam tikra stagnacija automobilių rinkoje išlieka. Greitų pokyčių neverta tikėtis nei naujų automobilių gamybos tempuose, nei naudotų pasiūloje Europos rinkose. Ir toliau tikimasi didesnio rinkos atsigavimo 2023 metų antroje pusėje. Jei, žinoma, prognozuojama ekonominė krizė nesukels papildomų iššūkių. Kainų kritimo tikėtis taip pat nereikėtų.

Europos Parlamentui pritarus įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą, tikėtina, kad lėtai ir sistemingai auganti mažataršio transporto paklausa įgaus dar didesnį pagreitį.

Per ateinančius keletą metų gerėjant infrastruktūrai, didėjant elektromobilių pasiūlai, o valstybei toliau skiriant subsidijas, tikėtina, kad stipriai augs ne tik hibridinių, bet ir vien elektra varomų automobilių kiekiai.

Kuro kainoms kylant į aukštumas, galimas didelio litražo, daug degalų naudojančių automobilių „išmetimas“ į rinką. Tuo pat metu litro degalų kainai siekiant kone 2 eurus ir netylant kalboms apie galimą krizę, automobilių savininkai greičiausiai norės susimažinti savo mėnesines išlaidas, keisdami automobilį į taupesnį. Tai gali padidinti dyzelinu varomų automobilių paklausą.