Kiekvienas automobilio savininkas turi savitą supratimą apie geras ir geriausias mašinas, nes skiriasi automobilių savybės, kurios konkrečiam žmogui yra svarbiausios – vieniems svarbu, kad automobilis turėtų kuo daugiau arklio galių, kitiems svarbiausias yra talpus kėbulas ar bagažinė. Tačiau tokių argumentų vis mažėja renkant Lietuvos metų automobilį – čia vis dažniausi remiamasi bandymais, kuriuose naudojama profesionali diagnostinė įranga bei mokslininkų sukurtos vertinimo metodikos.

Nebevažiuoja į bekelę

Beveik tris dešimtmečius konkursą organizuojantis Lietuvos žurnalistų autoklubas (LŽA) praskleidė paslapties šydą ir papasakojo, kokie dalykai lemia atskirų nominacijų laimėtojus.

„Tikri“ rėminę konstrukciją turintys visureigiai, tokie kaip „Toyota Land Cruiser“, „Mitsubishi Pajero“ ar „Ford Ranger“, visais laikais atrodė tarsi ateiviai iš kito pasaulio, nes jie, sukonstruoti specifinėms užduotims spręsti, privalėjo būti vertinami jų stichijoje, o ne ant asfalto. Tuo tarpu pastaruoju metu rinką užplūdo vadinamieji parketiniai visureigiai, kurie pritaikyti važinėjimui mieste, ir bandyti jų galimybių rimtoje bekelėje ar net kariniuose poligonuose nebeliko prasmės.

Tačiau net tais laikais, kai bandymai vykdavo kariniuose poligonuose, „Metų visureigio“ ieškantiems žurnalistams likdavo neatsakytų klausimų. Tiesiog nevienodi bandytojų įgūdžiai lemdavo skirtingus kliūčių ruožo įveikimo rezultatus, o kartu ir vertintojų įspūdžius.

Pripažinus šiuos dalykus, „Metų automobilio“ vertinimo komisijos talkininkais tapo tokie bekelės žinovai kaip Merkys Saukevičius ar Audrius Sutkus, galiausiai perkėlę egzaminus visureigiams ant specialių bandymų platformų.

Ypač įspūdingai atrodė A.Sutkaus sukonstruota „Peak Point“ konstrukcija, leidusi įvertinti automobilių įkalnės ir nuokalnės įveikimo galimybes, kėbulo standumą, galinio ir tarpašinio diferencialų darbo efektyvumą, šoninio posvyrio automobilio galimybes ir kitus dalykus automobilių net neišpurvinant. Ši platforma leido pamatuoti bei palyginti net aštuonis skirtingus visureigių parametrus ir įvertinti jų elgesį tokiose vietose, į kurias jokie normaliai veikiantys navigacijos prietaisai paprastai nenuveda.

„Pradėję projektą „1000 pasaulio stebuklų“, pardavėme „Peak Point“ platformą, tačiau netrukus sukonstravome kitą – gerokai kompaktiškesnę ir vizualiai ne tokią įspūdingą, tačiau padedančią surinkti netgi daugiau informacijos apie automobilio elgseną sudėtingose situacijose, nei anksčiau“, – atvirauja A.Sutkus.

Spąstai elektromobiliams

Specifiniai bandymai rengiami ir vis dažniau automobilių gamintojų atstovų pateikiamuose elektra varomiems automobiliams. Debatai apie deklaruojamą ir realų viena įkrova įveikiamą atstumą bei energijos sąnaudas jų atveju ypač svarbūs.

Keliaujant vidaus degimo variklį turinčia mašina, įsižiebęs „raudonas“ degalų bako indikatorius leidžia išlikti visiškai ramiam (Lietuvoje yra apie 600 degalinių), nes papildyti benzino ar dyzelino atsargas galima net bažnytkaimiuose. Štai 10 proc. elektromobilio baterijos talpos likutis pusiaukelėje tarp, pavyzdžiui, Kauno ir Jurbarko, yra rimtos problemos ar bent jau didelės gaišaties sinonimas.

Todėl prieš įvardinant geriausią metų elektromobilį, visi pretendentai į šią nominaciją vaikomi maksimaliu automagistralėse šiltuoju sezonu leidžiamu 130 km/val. greičiu. Taip įvertinama, kiek energijos lieka tokiu tempu sukorus 200 km, ir kaip tokio bandymo rezultatai atspindi informaciją, apskaičiuota pagal WLTP metodiką.

„Patirtis rodo, kad tokiu režimu elektromobiliai sugebėtų įveikti apytiksliai trečdaliu mažesnį atstumą, nei žada jų gamintojai“, – sako „Lietuvos metų automobilio 2024“ konkurso komisijos narys Renaldas Gabartas.

Siurprizai laukia ir atidžiai išnagrinėjus tokias smulkmenas, kaip maksimalus įkrovimo greitis. Vienodos talpos baterijas turintys ir panašų atstumą viena įkrova nuvažiuoti galintys elektromobiliai gali visiškai skirtingai elgtis greitos įkrovos stotelėse: vieni gali baterijas pildyti 200 kW galia, kiti – viso labo 50 kW. Todėl vieni energijos atsargas 100 km kelio papildys per 6, kiti – per 36 minutes.

Saugiausio paieškos

Pastaraisiais metais ypač aukštai iškelta kartelė pretendentams į „Metų saugiausio“ automobilio titulą. Efektyviausią stabdžių sistemą turinti transporto priemonė išrenkama identiškomis sąlygomis – vienodomis „Continental“ žieminėmis padangomis, važiuojant tiksliai tokiu pat greičiu ir tokia pat kelio danga – akcelerometru pamatavus lėtėjimo pagreitį.

Šis testas atliekamas drauge su „Vilnius TECH“ universiteto Automobilių inžinerijos katedros mokslininkų komanda. Tas pats prietaisas naudojamas ir vertinant, kaip sklandžiai veikia važiavimo eismo juostoje asistentas.

Nedidelį vingį turinčioje kelio atkarpoje aparatūra fiksuoja, kaip aštriai automobilio elektronika koreguoja važiavimo kryptį priartėjus prie horizontaliojo ženklinimo juostos vienoje ar kitoje pusėje.

Centimetrų bei sekundės dalių tikslumu išmatuojamas ir automatinio stabdymo sistemos efektyvumas: kada elektroninės automobilio smegenys užfiksuoja priešais esančią kliūtį, kaip perspėja vairuotoją ir, galiausiai, kada pradeda stabdyti.

Bandymų patirtis liudija, kad žmogaus atidumas ir adekvatus eismo sąlygų vertinimas vis dar yra svarbiausi net ir moderniausiomis sistemomis aprūpintuose automobiliuose.

Itin svarbia saugių kelionių dedamąja inžinieriai laiko ir automobilio gebėjimą slopinti vibraciją, nuo kelio paviršiaus nelygumų perduodamą vairuotojui. Žmogaus jaučiami tam tikrų dažnių (nuo maždaug 0,5 iki 80 Hz) virpesiai ilgainiui gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių, nervų, vestibiuliarinio aparato funkcionavimą. Virpesiai vargina ir sąlyginai trumpų kelionių metu, taip pat jie didina mieguistumą, neigiamai veikia gebėjimą išlaikyti dėmesį.

Kaip šias problemas pavyksta išspręsti atskirų automobilių markių ir modelių konstruktoriams, „Vilnius TECH“ mokslininkai išmatuoja ant vairuotojo sėdynės padėję lanksčią 25 cm skersmens plokštę, kurios centre esančioje standžioje dalyje montuojamas akcelerometras, fiksuojantis vertikalius pagreičius.