Laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų kiekvienais metais pasižymi išaugusiu avaringumu. Tam įtakos turi pasikeitusios eismo sąlygos: išauga automobilių skaičius gatvėse, pirkti dovanų ar lankyti artimųjų į kelią taip pat leidžiasi mažiau patyrę ar įgūdžius praradę, ilgiau prie vairo nesėdėję vairuotojai.

Daug įvykių – aikštelėse

Tarpušvenčiu gatvėse, atrodytų, atsiranda vis daugiau chaoso – žmonės skuba pirkti dovanų ir ilgiau negendančių produktų šventiniam stalui, net savaitgaliais formuojasi eismo spūstys, vykstama aplankyti giminių ir draugų į kitus miestus. Deja, kartais skubėjimą nutraukia patekimas į kamščius, avarijos ir eismo deklaracijų pildymas. Specialistai primena, kokių taisyklių laikytis, kad šiuo šventiniu laikotarpiu pavyktų išvengti tokių rūpesčių.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis gruodžio mėnesį registruojamų eismo įvykių žalų skaičius pastaruosius dvejus metus svyruoja apie 1 550 vnt., o per vieną gruodžio dieną bendrovę pasiekia apie 50 kreipinių dėl eismo įvykiuose patirtų žalų. Vieno tokio eismo įvykio nuostoliams atlyginti skiriama išmokos suma siekia apie 1 300 eurų.

Gruodžio mėnuo ir ypač paskutinė savaitė prieš Naujuosius Metus išsiskiria išaugančiais eismo srautais, prekybos centrų stovėjimo aikštelės tampa perpildytos. Nors dažniausiai jose nutinka tik smulkūs eismo įvykiai, tokios situacijos vis tiek pareikalauja papildomų išlaidų ir gaišina laiką“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

Vis daugiau incidentų šventiniu laikotarpiu įvyksta ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Jose į parduotuves ar link paštomatų keliauja pėstieji, ieškant patogios stovėjimo vietos ratus suka transporto priemonės.

Automobilių stovėjimo aikštelėse nesant pirmumą nurodančių ženklų ir atsidūrus lygiareikšmėje sankryžoje, privalu vadovautis dešinės rankos taisykle. Pajudant iš stovėjimo vietos reikia įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, rodyti įspėjamąjį posūkio signalą ir visada praleisti kitus eismo dalyvius.

Smulkūs eismo įvykiai

Vertinant gruodžio mėnesį padieniui, didžiausias eismo įvykių skaičius registruojamas paskutinėmis dienomis prieš pat Kalėdas ir iškart po jų.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad gruodžio 21–23 ir gruodžio 27–28 yra tos dienos, kuomet fiksuojama daugiausia eismo įvykių ir gatvėse reikia būti ypač budriems. Tomis dienomis gyventojai skuba tvarkyti paskutinių su šventėmis susijusių reikalų, ir vėliau po švenčių bando grįžti į kasdienybės ritmą“, − teigia A.Juodeikis.

Kaip pastebi ekspertas, pagrindinės transporto žalų priežastys – avarijos sankryžose, transporto žieduose, taip pat prekybos ir laisvalaikio centrų, kino teatrų automobilių parkavimo aikštelėse.

Šventiniu laikotarpiu ypatingi traukos centrai būna miestų eglės, todėl šalia jų smulkūs eismo įvykiai nutinka parkuojant automobilius, neatsargiai manevruojant, važiuojant atbulomis, atidarant dureles.

Net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis neužvestas, o atidarant dureles subraižomas ar įlenkiamas kitas automobilis – tai jau yra eismo įvykis. Tokiu atveju pildoma įvykio deklaracija, o padaryta žala atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.

Gresia didelė bauda

Apgadinus svetimą automobilį, jokiu būdu negalima pasišalinti iš įvykio vietos – tai užtraukia rimtas pasekmes. Nukentėjusiam asmeniui paliktas raštelis taip pat ne išeitis, nes tai nesušvelnina pažeidimo ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės.

Reikia nepamiršti, kad net nesmarkiai įbrėžus šalia stovinčio automobilio bamperį, veidrodėlius, transporto priemonę vos matomai apibraižius, vis tiek būtina apie incidentą pranešti ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tas pats galioja kliudant kitą trečiųjų šalių turtą, pavyzdžiui, atitvarus ar sienas. Nusprendus skubėti ir numojus ranka į, atrodytų, menkas žalas, vėliau gali tekti atsakyti kaip už pabėgimą iš įvykio vietos ir sumokėti daugiau nei 600 eurų siekiančią baudą.

Anksčiau šiais metais atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtam šalies vairuotojui arba jų šeimos nariui (28 proc.) per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. 10 proc. apklaustųjų teigė automobilio apgadinimus patyrę dar dažniau, 2−3 kartus per metus. Dažniausiai tai yra šalies didmiesčių gyventojai, rodo tyrimo rezultatai.

Smulkūs automobilių apgadinimai, kai transporto priemonės išorėje lieka pastebimi įbrėžimai ir įlenkimai arba pažeidžiama automobilio dažų danga, visų pirma yra vairuotojų atidumo ir pagarbos kitiems atspindys.

Lemia ir oro sąlygos

„Tai galima vadinti lakmuso popierėliu, parodančiu mūsų vairavimo kultūros lygį. Dažnu atveju tokių incidentų galima išvengti, praleidžiant ir suteikiant pirmenybę kitam vairuotojui, nesistengiant automobilio priparkuoti per arti kitų transporto priemonių. Taip pat svarbu nepalikti tuščių prekių vežimėlių ten, kur parkuojami automobiliai. Smulkių automobilių apgadinimų paprastai padaugėja prieš didžiąsias šventes ir per ilguosius savaitgalius“, − pastebi pašnekovas.

Įtakos turi ir oro sąlygos. Nors Kalėdos asocijuojasi su sniegu, šį gruodį sulaukėme ne tik jo, bet ir lietaus bei šlapdribos. Tokie krituliai, ypač tamsiuoju paros metu, gali gerokai pabloginti matomumą, o arti nulio esanti oro temperatūra – sumažinti sukibimą su kelio danga. Deja, kai dar prisideda nuovargis ir skubėjimas, tai dažnai virsta įvairiais incidentais kelyje.