Prasidėjus pavasariui, dažnas vairuotojas džiaugiasi pagaliau nusiplovęs automobilį – saulėtomis dienomis prie plovyklų neretai nusidriekia ilgiausios eilės. Tiesa, dažnai džiaugsmas trunka neilgai. Ankstyvam pavasariui būdinga nekintanti tendencija – 30 proc. išaugęs žalų, užfiksuotų išvažiavus iš plovyklų, skaičius. Visgi skubėti kaltinti plovyklos nereikėtų – neretai nuplovus automobilį tiesiog geriau matomi įvairūs anksčiau nepastebėti smulkūs apgadinimai.

Pavasarį – žalų pikas

„Įvairūs įbrėžimai ant automobilio kėbulo, stiklo įdaužos – tai tik keli iš dažniausiai pastebimų apgadinimų. Pasitaiko ir nulaužtų valytuvų, veidrodėlių. Kiekvieną ankstyvą pavasarį fiksuojame žalų nusiplovus automobilį piką, ši tendencija nesikeičia jau daugybę metų“, – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė ir priduria, kad nuostoliai tokiais atvejais siekia vidutiniškai 400 eurų.

Pasak G.Jasaitės, net plaunant automobilį specializuotose plovyklose būna įvairių gedimų ar kitų aplinkybių, dėl kurių atsiranda smulkių defektų. Pasitaiko atvejų, kai į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižo ir apdaužo visą automobilį, kartais transporto priemonę apgadina ne vietoje pastatytos kopėtėlės.

„Dažniausiai fiksuojamos žalos – nulaužti valytuvai, veidrodėliai, šepečių apibraižytos durelės ar kapotas. Tokiais atvejais atsakomybę už apgadintus automobilius turėtų prisiimti plovykla, tačiau svarbu surinkti tai įrodančius faktus. Tai padaryti vairuotojui gali padėti plovykloje įrengtos vaizdo kameros“, – pataria žalų specialistė.

Paprastai plovyklos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, todėl esant abipusiam sutarimui pasirašoma pretenzija, o žala – atlyginama. Sudėtingesni atvejai fiksuojami, kai abipusio susitarimo pasiekti nepavyksta.

Jeigu žala buvo padaryta dėl plovyklos kaltės, o plovykla nėra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu ir dėl savo kaltės nesutinka, gelbsti automobilių Kasko draudimas. Jeigu ir šios apsaugos vairuotojas neturi, vienintelis būdas išieškoti žalą – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Žiemos palikimas?

Anot pašnekovės, pasitaiko ir tokių situacijų, kai vairuotojai būna įsitikinę, jog žalą sukėlė plovyklos šepetys, tačiau ekspertų vertinimas parodo, jog kaltas visai ne jis. Neretai vairuotojai dėl įbrėžimų pirmiausia kaltina plovyklą, nors iš tikrųjų automobilis buvo apgadintas anksčiau, o žiema, purvas, prastos oro sąlygos šiuos įbrėžimus užmaskavo.

„Žiemą lauke laikomas automobilis pasidengia smėliu, akmenukais, kurie plaunant gali pažeisti kėbulą. Taip pat neretas atvejis, kai automobilis apibraižomas stovėjimo aikštelėse, tačiau per sniego, ledo ir purvo sluoksnį vairuotojai to nepastebi, o trūkumai išryškėja tik visa tai nuplovus“, – sako transporto žalų grupės vadovė.

Rekomendacija vairuotojams – nufotografuoti automobilį prieš plaunant. „Jei yra galimybė, visada pravers nufotografuoti automobilį prieš plovimą – ginčui kilus, turėsite aiškų įrodymą“, – sako G.Jasaitė.

Pasak ekspertės, norint išvengti nemalonių incidentų, rekomenduojama prieš vykstant į plovyklą apžiūrėti visas detales, patikrinti, ar veidrodėliai yra užlenkti, degalų bako dangtelis – uždarytas, ar detalės saugiai pritvirtintos, nuimtos antenos, kurios gali nulūžti.

Taip pat rekomenduotina dažniau atidžiai apžiūrėti savo transporto priemonę ir reguliariai ją plauti – ilgesnį laiką nusėdęs purvas, dulkės ar druska gali pakenkti paviršiui ar net sukelti eroziją, be to, taip lengviau galėsite surasti žalą padariusį kaltininką.

Poveikis – ir kišenei

Pasak specialistų, geros automobilio priežiūros pagrindu turėtų tapti reguliarus jo išorės plovimas ir salono valymas. Tinklinės plovyklos vadovo Tautvydo Žiobos teigimu, būtent reguliarumas yra vienas pagrindinių tinkamos priežiūros kriterijų. Labai svarbu neužleisti automobilio, kad vėliau netektų problemų spręsti brangesniais būdais.

„Reguliarus plovimas padeda išlaikyti gerą išvaizdą. Šaltuoju metų laiku ant automobilio paviršiaus gali kauptis kelių druska, sumišusi su purvu. Dėl to ji sunkiau pastebima. Laikui bėgant šie teršalai gali sukelti koroziją, ypač tokiose vietose kaip važiuoklė, kur plika akimi pažeidimų nepamatysime. Paviršiams kenkia ir kelio teršalai: alyva, dervos, stabdžių sistemos dulkės. Reguliarus plovimas padeda viso to išvengti ir apsaugo nuo ilgalaikės žalos“, – vardija pašnekovas.

Jis priduria, kad ultravioletiniai saulės spinduliai, medžių sakai ir paukščių išmatos gali pažeisti automobilio dažus bei laką, o nuolatinis plovimas su tam skirtomis švaros priemonėmis užkerta kelią dažų pažeidimui ir blukimui. Švarūs, sistemingai plaunami langai lemia gerą matomumą, o kartu ir didesnį saugumą.

Anot T.Žiobos, taip pat svarbu reguliariai išsivalyti saloną. Jame atsirandantys nešvarumai paviršiams tiek žalos kaip kėbulo nešvarumai nepridaro, tačiau gali sukelti kitų rūpesčių. Užleistos gėrimų dėmės, maisto likučiai ar nuolatinė drėgmė yra puiki terpė daugintis kenksmingiems mikroorganizmams. Jie kelia pavojų sveikatai ar tiesiog tampa nemalonių kvapų priežastimi.

„Jei ateityje planuojate savo transporto priemonę parduoti, reguliarus jos plovimas ir tinkama priežiūra prisidės prie didesnės vertės išsaugojimo. Pirkėjai visuomet pirmenybę teikia gerai prižiūrimiems automobiliams“, – pažymi pašnekovas.

Kaip prižiūrėti?

Tarp vairuotojų dar gajus mitas, kad transporto priemonę pakanka nuplauti kartą per keletą mėnesių, o saloną išsivalyti užtenka prieš šiltąjį kelionių sezoną ir rengiantis žiemai. Vis dėlto tą reikėtų daryti dažniau – po pusmečio dalies dėmių iš salono nepavyks pašalinti be specialių brangesnių priemonių. O kėbulo paviršiai aplinkos poveikį patiria kasdien, tad jiems būtinas atitinkamas dėmesys.

Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sako savo automobilį nusiplaunantis bent kartą ar du per savaitę, išskyrus tuos tarpsnius, kai lauke vyrauja neigiama temperatūra. Jis tikina nesąs apsėstas švaros manijos, tik turįs nusistatęs priežiūros sistemą.

„Nesu iš tų žmonių, kurie bagažinėje vežiojasi automobilio priežiūros priemonių rinkinį. Man norisi, kad kasdienis automobilis būtų įrankis, tad ir jo švarai palaikyti renkuosi variantą, leidžiantį tai atlikti greitai ir be didesnių pastangų – tunelinių plovyklų prenumeratą. Taip galiu bet kada išsiblizginti automobilį didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ten pat yra galimybė išsisiurbti saloną ir nusivalyti paviršius servetėlėmis“, – pasakoja žurnalistas.

T.Žiobos tvirtinimu, pavyzdingai automobilį prižiūrinčiam jo savininkui tunelinės plovyklos abonementas padeda sutaupyti ne tik marias laiko, nes švarinimo procesas trunka vos 2 minutes, bet ir pinigų.

Tarkime, jeigu vienkartinis plovimas joje kainuoja nuo 9,5 eurų, tai nuo maždaug 24 eurų per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos trukmės ir paslaugų krepšelio, atsieinantis abonementas atsiperka jau sulig trečiuoju plovimu.

Reguliariai – geriau

Specialistų manymu, greitos ir paprastos transporto priemonės priežiūros pakaks tik tuomet, jeigu ji bus atliekama reguliariai. Pavyzdžiui, abonementų paslauga iš esmės ir buvo sukurta orientuojantis į tuos vairuotojus, kuriems automobilio priežiūra yra lyg natūrali higiena. Tam gerai pritaikyta ir laiką taupyti leidžianti tunelinė konvejerio technologija.

„Juk ir į sporto klubą abonementus perkame tada, kai ruošiamės nuosekliai sportuoti, kad išlaikytume sveiką kūną. Taip ir reguliarus automobilio valymas leidžia palaikyti tinkamą jo būklę“, – paaiškina T.Žioba.

Vis dėlto specialistas pažymi, kad jeigu automobilis neprižiūrėtas ilgesnį laiką arba jo salone jau yra įsisenėjusių dėmių, vyrauja nemalonūs kvapai ir pan., o galbūt ir kėbulo dažai jau nebeblizga kaip naujo modelio – visa tai gali rodyti, kad vien paprasto kassavaitinio vizito į greitųjų paslaugų centrus nepakaks. Tuomet rekomenduotina automobilį atvežti į švaros centrus, kuriuose galima atlikti sudėtingesnes valymo paslaugas.

Tokiuose centruose konkrečios paslaugos parenkamos pagal problemos pobūdį. Nedidelius paviršinius kėbulo subraižymus galima panaikinti ir kėbulo spalvą vėl pagyvinti jį nupoliravus, ratlankius nuo prikepusių apnašų taip pat pavyks išvaduoti tik profesionalams skirtomis cheminėmis priemonėmis. Norint ilgesnio efekto, po plovimo kėbulą galima padengti specialiu vašku ar teflono danga, priekinį stiklą papildomai galima apsaugoti hidrofobine nanodanga.

Taip pat ir salone – dalį plastikų ar audinių įmanoma išvalyti ir atnaujinti tik specialiomis cheminėmis priemonėmis, o prastus kvapus pavyks išnaikinti tik suradus ir eliminavus jų šaltinį.

Dažnai juos skleisti gali net ir į kėbulo kanalus po sėdynėmis pritekėję skysčiai (juos namų sąlygomis pasiekti bus sudėtinga) arba salono kondicionavimo sistemose įsiveisę mikroorganizmai. Šią problemą galima išspręsti tik išvalius ir papildomai išdezinfekavus saloną.