Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso pavogti 224 automobiliai, tai perpus mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo pavogta 417 automobilių. Policijos atstovai mano, kad vagysčių tendencijai įtakos turėjo karantinas ir sumažėjęs žmonių mobilumas – žmonės daugiau laiko praleido namuose, suveikė ir savotiškas saugios kaimynystės principas.

Vagystės beveik išnyko

„Be to, dėl aktyvių policijos pastangų daugėjant išaiškintų grupuočių ir dėl sistemų tobulėjimo vagims vis sunkiau pagrobtas mašinas realizuoti – tai taip pat duoda vaisių ir atspindi ilgametę automobilių vagysčių mažėjimo tendenciją“, – aiškina Ramūnas Matonis, Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas.  

Įdomu tai, kad toks reiškinys kaip automobilių vagystės šalyje beveik išnyko. Štai, per beveik dvidešimt metų, nuo 2002-ųjų iki šiol, per metus pavagiamų automobilių kiekis šalyje palaipsniui sumažėjo net keliolika kartų – tuo metu Lietuvoje buvo pavagiama apie 6 500 mašinų per metus.

Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais metais pagal automobilių vagysčių skaičių tūkstančiui gyventojų nemažai Vakarų Europos šalių Lietuvą lenkia net 4–8 kartus.

Kaip rodo 2015–2017 m. apibendrinta „Eurostat“ statistika, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų per metus vidutiniškai užregistruojamos 39 automobilių vagystės. Tuo tarpu Liuksemburge – 328, Graikijoje 269, Italijoje 257, Švedijoje 256, Prancūzijoje 247. Įdomu, kad mažiausiai automobilių per metus pavagiama Švedijos kaimynėje Danijoje – tik 4 automobiliai šimtui tūkstančių gyventojų.

Gliaudo beraktes sistemas

Nors automobilių vagysčių sumažėjo, tačiau pareigūnai pastebi, kad išaugo vagysčių iš automobilių ir jų detalių (žibintų, veidrodžių, saugos oro pagalvių, multimedijos sistemų ir kitų) kiekis – toks grobis vagims lengviau pasiekiamas ir greičiau realizuojamas. Dažniausiai automobilių detalių vagių taikiniu tampa BMW, „Mercedes–Benz“, „Lexus“, „Volvo“, „Porsche“ markės automobiliai.

Kriminalistų ir draudikų sukaupti duomenys patvirtina, kad beraktės automobilio atrakinimo sistemos naujuose automobiliuose yra didelė jų saugumo spraga – pasitelkdami išmaniąsias technologijas, vagys jas nesunkiai „išgliaudo“.

Naujesnės transporto priemonės, kuriose įdiegta beraktė automobilio atrakinimo sistema, kai durys ar bagažinė atidaroma rankos ar kojos gestu arba prisilietus prie rankenos, vis dažniau atsiduria nusikaltėlių akiratyje.

Naujesnės transporto priemonės, kuriose įdiegta beraktė automobilio atrakinimo sistema, kai durys ar bagažinė atidaroma rankos ar kojos gestu arba prisilietus prie rankenos, vis dažniau atsiduria nusikaltėlių akiratyje.

Pasitelkiant kompiuterius, vagišiai apgauna, „nulaužia“ automobilyje įmontuotą sistemą – beraktė atrakinimo sistema neteisingai supranta, kad raktelis yra šalia jos, ir atsirakina.

Svarbu ir tai, kad tokio tipo vagystės vyksta bet kuriuo paros metu, nesukeliant jokio įtarimo, nes laužtis į automobilį nereikia – jis tiesiog užvedamas ir nuvaromas. Todėl renkantis tokį automobilį verta išsamiai pasidomėti transporto priemonėse įdiegtų technologijų saugumu.  

Vokietijos visuomeninio automobilių klubo (ADAC) nariams ir Didžiosios Britanijos vartotojų teisių organizacijai „Which?“ paskelbus automobilių tyrimo rezultatus paaiškėjo įspūdingi skaičiai. Ištyrus 237 automobilius su berakte atrakinimo sistema, patvirtinta, kad tik 3 iš jų yra sunkiai įveikiami.  

Vertėtų nepamiršti, kad šiais laikais neapgaunamų signalizacijų nėra. Jeigu nusikaltėliams nepavyksta pavogti automobilio, lieka rizika netekti žibintų, parkavimo radarų ar kitos brangios ir vagims patrauklios įrangos. Norint pasirūpinti naujuoju automobiliu, vis dėlto patariama apsvarstyti draudimo galimybes, nes tai gali padėti išvengti nuostolių ne tik jeigu automobilis būtų nuvarytas, bet ir tuo atveju, jeigu jis būtų tiesiog apvogtas.

Užtrunka 30 sekundžių

Draudimo bendrovės „If“ atliktas eksperimentas rodo, kad įsilaužti į automobilį, išdaužus šoninį stiklą, ir pasisavinti grobį trunka vos 30 sekundžių.

Bet koks daiktas, paliktas automobilio salone, gali patraukti ilgapirščių akį. Dažniausios nusikaltimų vietos – prekybos centrų, požeminės stovėjimo aikštelės, daugiabučių namų kiemai. Pasak policijos atstovų, jeigu nusikalsti linkęs asmuo pastebės automobilyje paliktą turtą, vieta jam tikrai nebus trukdis. Svarbiausia – palankios aplinkybės.

Specialistai pataria, kad net trumpam palikdami automobilį, visada jį užrakinkite ir įjunkite signalizaciją. Taip pat nepalikite salone vertingų daiktų. Palikdami automobilį vos kelioms minutėms, visada pasiimkite telefoną, piniginę ir kitus vertingus daiktus. Nepalikite navigacijos įrangos matomoje vietoje – įdėkite ją į automobilio dėtuvę arba pakiškite po sėdyne, o didesnius daiktus iš salono perdėkite į bagažinę.

Trumpai tariant, visuomet laikykite automobilio saloną tuščią – net tuščias krepšys ar laisvas telefono kroviklio laidas gali patraukti ilgapirščių akį ir paskatinti išdaužti langą.

Uždarykite automobilio langus, nes temperatūrų skirtumas gali sumažinti automobilio jutiklių jautrumą, o tai suteiks vagims daugiau laiko veikti.

Stenkitės automobilį palikti gerai apšviestoje, judrioje vietoje, o jeigu pastebėjote įtartinus asmenis, praneškite apie tai policijai.

Nepasiduoti emocijoms

Jeigu nutinka taip, kad pamatėte, jos jūsų automobilį mėginama apvogti, svarbu nepasiduoti emocijoms ir neveikti impulsyviai, nemėginti vagies sulaikyti pačiam – tai gali sukelti tiesioginį pavojų sveikatai ar net gyvybei. 

Užtikus vagį prie automobilio pirmiausia reikia paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškviesti policijos pareigūnus, o tik vėliau bandyti imtis kokių nors kitų veiksmų.

Kol vagis yra matomas, geriausia jam sušukti, jį išgąsdinti, atkreipti praeivių dėmesį – kad vagis pasitrauktų nuo automobilio. Taip pat būtina įsiminti to asmens požymius, kaip jis apsirengęs (jeigu tai yra įmanoma), kad atvykę policijos pareigūnai galėtų sekti jo karštomis pėdomis.

„Niekada nerekomenduojame patiems žmonėms bandyti sulaikyti nusikaltėlių, nes visiškai neaišku, kokie tai žmonės. Juk niekas nežino, ar jis veikia vienas, ar už kampo laukia koks bendrininkas ar net keli bendrininkai. Taip pat niekas nežino, ar jis neturi peilio, kuriuo gali sužaloti ar nudurti žmogų. Jei yra, pavyzdžiui, penki kaimynai ir vienas vagis, galima pamėginti jį sulaikyti. Tikrai yra atvejų, kai keletas kaimynų sulaikė vagį užtverdami jam kelią ir sulaukė policijos pareigūnų“, – primena R.Matonis.

Tiriant tokius nusikaltimus, policija orientuojasi ne į vieną atskirą nusikaltimą, o stengiasi surasti bendrų nusikaltimų bruožų ir sulaikyti asmenis, kurie atsakingi už kelias tokio pobūdžio vagystes. Neretai tokius nusikaltimus vykdo ne tik pavieniai asmenys, bet ir nedidelės organizuotos nusikalstamos grupės. Jos veikia kokiame nors rajone arba konkrečiame mieste ir, išsisėmusios vienoje teritorijoje, keliasi į kitą. 

Mašinų detales vagia tiek pavieniai asmenys, tiek grupės. Įdomiausia, kad vagiama tarsi bangomis, matyt, tai lemia antrinėje rinkoje po avarijų atsiradusių modelių poreikis. Štai vienu metu Vilniuje per tris dienas buvo apvogti 5 „Volvo XC 90“ – visi jie liko be priekinių žibintų.

Be to, vieša paslaptis, jog nuo ilgapirščių nukentėję asmenys taip pat kreipiasi į vagis, kad šie „suveiktų“ analogiškas dalis. Taip užsisuka savotiškas ratas.