Dėl žaliavų ir logistikos problemų šiais metais piką pasiekusios padangų kainos nebeturėtų kilti, o gal net ir sumažėti artėjantį pavasarį. Mat gamintojai sustygavo per COVID-19 pandemiją sutrūkinėjusias žaliavų tiekimo grandines, o kaina už iš Kinijos plukdomą jūrinį konteinerį per metus sumažėjo nuo maždaug 14 iki 4 tūkstančių eurų. Viename jūriniame konteineryje telpa apie 1 tūkstantį padangų, tad transportavimo kaštų sumažėjimas tikrai turi įtakos galutinei padangų kainai.

Sezonas kiek vėlesnis

Visi Lietuvoje registruoti automobiliai iki lapkričio 10 d. privalo būti „apauti“ žieminėmis padangomis. Jos yra minkštesnės ir tinkamesnės slidžiai kelio dangai. Tačiau per ilgesnį nei kelių sezonų naudojimo laiką šios padangos sudyla, susidėvi, o vis daugiau vairuotojų jomis važinėja visus metus.

Žiemoms tampant vis šiltesnėms, vis daugiau vairuotojų renkasi universalias padangas, kurios teoriškai tinka bet kuriam metų laikui.

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti padangų gamintojų atstovai ir pardavėjai teigė, kad šiemet dėl itin šilto spalio ir lapkričio padangų keitimo laikas nusikėlė bent dviem savaitėmis. Tačiau padangų keitimo lapkričio pradžioje netapo tik „istoriniu įvykiu“ – veiksmas vykta.

Tiesa, padangų gamintojų atstovai pripažįsta, kad daugėja žmonių, kurie ištisus metus važinėja žieminėmis padangomis ir jų nekeičia. Taip pat – kad universalių padangų pardavimai išaugo net ne procentais, o kartais. Tai reiškia, kad tokias padangas įsigiję vairuotojai keletą metų nekeis jų nei rudenį, nei pavasarį.

Augo montavimo kainos

Anot padangų pardavėjų, vairuotojus nuo kasmetinio padangų keitimo atbaido ne tik maždaug 15 proc. per metus išaugusios padangų kainos, bet ir išaugusios montavimo kainos. Tai ypač jautru mažesniuose šalies miestuose ir kaimuose.

Štai, jeigu anksčiau vieno 16 colių rato montavimas kainavo apie 5 eurus, tai dabar gali siekti ir 7–8 eurus. Pridėjus padidėjusią padangų kainą, darosi aišku, kodėl vis mažiau vairuotojų sezonų metu keičia padangas ir stengiasi važinėti kiek įmanoma ilgiau su senomis. Tai ypač jautri tema biudžetinių – pačių pigiausių – padangų vartotojams.

Tačiau šiemet padangų prekybos atstovai daro išvadą, kad jų gaminiai pavasarį nebrangs, bet, keičiantis sezonui, padangas keis vis mažiau žmonių, nes jau bus pasirinkę universalias arba tiesiog ištisus metu važinės su žieminėmis.

Brango iki 25 proc.

Gediminas Kriaučiūnas, Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius, ragina nesistebėti, kad šiemet, keičiant padangas, gali tekti labiau atverti piniginę. Kainodarą, anot jo, privertė peržiūrėti išaugusios energijos kainos.

„Kainos servisuose yra nevienodos, tačiau vidutiniškai ši paslauga pabrango apie 20–25 procentus. Visgi reikia pažymėti, kad servisai yra stabilesni nei elektros kainos, kurios per mėnesį keičiasi ne vieną kartą“, – pažymi pašnekovas.

VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis akcentuoja, kad mūsų geografinė padėtis lemia įvairius meteorologinius veiksnius, kuriems reikia tinkamai pasiruošti. Anot jo, vasarinių padangų efektyvumas ryškiai sumažėja jau esant 5–7 laipsnių šilumos. Dėl silpnai teigiamos temperatūros ir nuo medžių krintančių lapų apie padangų keitimą į žiemines vertėtų susimąstyti anksčiau, nei to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Rudenį kelio danga būna drėgnesnė, žemėja temperatūra, ir vasarinės padangos tinkamai nebeatlieka savo funkcijos. Mišinys, iš kurių gaminamos žieminės padangos, yra atsparesnis žemesnėms temperatūroms, taip pat jos turi grubesnį raštą. Minimali žieminių padangų protektoriaus riba siekia 3 mm.

„Gilesnis protektoriaus raštas leidžia geriau sukibti su kelio danga, ant kurios yra kritulių. Tokios padangos taip pat padeda geriau išstumti iš po kontakto zonos purvą, vandenį, sniegą. Grubesnis protektorius, kuriuo pasižymi žieminės padangos, pagelbėtų ir vėlyvą rudenį, kai keliuose būna daug prikritusių šlapių lapų“, – sako V.Žuraulis.

Reikia pasikeisti

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pažymi, kad vasarinės padangos į žiemines turi būti pakeistos iki lapkričio 10 dienos. Priešingu atveju vairuotojai rizikuoja ne tik savo ir aplinkinių sveikata, bet ir automobilio techninės apžiūros galiojimo nutraukimu.

„Draudimo taisyklėse nurodoma, kokiais atvejais eismo įvykio dalyvis negali pretenduoti į žalos atlyginimą. Būtent padangų netinkamumas eismui yra įvardijamas kaip techninių reikalavimų neatitikimas. Įvykus avarijai atliekama ekspertizė, kurios metu išsiaiškinama, ar eismo įvykį lėmė netinkama transporto priemonės techninė būklė“, – pažymi BTA ekspertas.

Jis tikina, kad pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie jaučiasi ramūs vien dėl to, kad padangos yra žieminės. Tačiau reikalaujamas 3 mm gylio žieminių padangų protektoriaus gylis, anot A.Gasparavičiaus, yra minimalus, todėl net ir iki tokios žymos nesudilusios senos padangos laikui bėgant sukietėja ir sukimba gerokai prasčiau nei naujos.

Skirtingo minkštumo

V.Žuraulis atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos dažniausiai būna vidutinio minkštumo, europinės arba skirtos šiaurietiškoms oro sąlygoms. Ir nors padangų pasirinkimas platus, tačiau, anot VILNIUS TECH docento, nėra tokių, kurios idealiai tiktų visiems orams.

„Šiaurietiškoms oro sąlygoms pritaikytos padangos yra minkštesnės ir jos tinka mūsų geografinei zonai. Tokių padangų sukibimas ant snieguotos kelio dangos, ledo, esant šlapdribai, yra geresnis. Tačiau važiuojant gera bei sausesne kelio danga jų savybės yra prastesnės“, – pažymi V.Žuraulis.

Jis skeptiškai vertina universaliąsias padangas. Esą, tokias padangas galėtų naudoti tik periodiškai automobilį naudojantys vairuotojai – tokie, kurie uoliai planuoja keliones, stebi orų sąlygas ir keliauja nedideliais atstumais.

„Tai, kas tinka viskam, dažniausiai netinka niekam. Universalias padangas galima naudoti tada, kai žmogus leidžia sau kelionę planuoti atsargiai ir yra užtikrintas, kad sąlygos nepablogės. Tokiu atveju šios padangos gali būti naudojamos, tačiau vengiant žiemą išsukti iš pagrindinių kelių. Jei automobilis naudojamas kasdien, net neturėtų būti svarstoma montuoti ar ne universalias padangas“, – įspėja ekspertas.

Išskiria dygliuotas

V.Žuraulis išskiria ir dar vieną tipą – dygliuotas padangas. Tokias padangas dažniausiai renkasi ne miestuose gyvenantys vairuotojai, tačiau šaltuoju sezonu ir mieste galima išvysti automobilių, su ant lango priklijuotu skiriamuoju ženkliuku, įspėjančiu, kad vairuotojas naudoja dygliuotas padangas.

„Dygliuotos padangos skirtos ekstremalioms žiemos sąlygoms, kurių pastaruoju metu turime gerokai mažiau. Vertinant mūsų žiemas, pakanka kokybiškų vidutinio arba minkšto mišinio žieminių padangų. Reikia turėti omenyje, kad dygliuotos padangos miestų gatvėse ir nuvalytuose keliuose nesuteiks nei komforto važiuojant, nei saugumo, nes su kelio danga papildomai kontaktuoja ir metaliniai dygliai, kurie mažina sukibimą“, – pataria V.Žuraulis.

Svarbu protektoriaus gylis

Rimas Umbrasas, autoserviso ir padangų parduotuvės „UAB Agrotech“ vadovas, pažymi, kad artėjant šalčiams, saugiausias žieminių padangų protektoriaus gylis yra ne mažiau 4 mm.

„Protektoriaus gylis daro didelę įtaką saugumui. Pavyzdžiui, jei jis yra negilus, vanduo yra sunkiau išstumiamas, o susidaręs sluoksnis tarp padangos ir kelio dangos automobilį gali padaryti nevaldomu“, – įspėja ekspertas.

Protektoriaus gylį būtina stebėti, kadangi sudėvėtos žieminės padangos gali neatitikti keliamų reikalavimų. Žmonės kartais imasi patys tikrinti padangų gylį, tačiau šiuos darbus verčiau palikti specialistams, kurie su tam skirta įranga išmatuos bei patars, kokių veiksmų imtis, kad kelionės automobiliu būtų saugios.  

„Padangų nusidėvėjimą išduoda pakitęs protektoriaus gylis, sukietėjusi padangų guma, matomi įtrūkimai, iškilimai, nubrozdinimai“, – nusidėvėjimo požymius vardija serviso vadovas. Padangos įprastai keičiamos naujomis po 5 aktyvių naudojimo sezonų, tačiau kartais jos nusidėvi ir greičiau.

Galima ir sutaupyti

Žieminių padangų protektoriuje esančių lamelių išdėstymas ir pats gumos mišinys yra specialiai sukurti užtikrinti saugias savybes esant žemai temperatūrai ir važiuojant per sniegą ir ledą. Tačiau žieminės padangos pasižymi ir didesniu pasipriešinimu riedėjimui, o tai padeda efektyviau naudoti energiją.

Ekspertai teigia, kad net esant tik šiek tiek mažesniam slėgiui, nei nurodo gamintojas, padidėja pasipriešinimas riedėjimui ir padangos labiau dyla. Pavyzdžiui, jei slėgis padangose yra 0,4 atmosferos žemesnis, jų naudojimo laikas sumažės net 30 procentų. Tuo pačiu metu degalų sąnaudos padidės dviem procentais.

Todėl vairuotojai turėtų reguliariai, maždaug kas dvi savaites, tikrinti padangų slėgį ir jas pripūsti pagal gamintojo rekomendacijas. Ši informacija yra nurodyta vidinėje priekinių durelių pusėje arba ant degalų bako dangtelio.