Baltijos šalių automobilių pardavėjų duomenimis, pernai Lietuvoje daugiausia – 31 proc. – nupirkta pilkos spalvos naujų transporto priemonių. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo balti (25 proc.), trečioje – juodi (16 proc.) automobiliai. Tokios tendencijos Lietuvoje neturėtų labai stebinti, nes pilki automobiliai populiarūs ir kitose šalyse – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau ketverius metus iš eilės pilkos spalvos automobilių parduodama daugiausia, o pernai jų registruota 25 proc. iš visų parduotų mašinų. 

Kodėl pilka?

Automobilių estetikos studijos „JDV Garage“ vadovas Domas Juzėnas pripažįsta, kad vyraujančios naujų parduotų transporto priemonių spalvos jo nestebina. Specialisto teigimu, gamintojai jas renkasi dėl praktinių sumetimų, o pirkėjai – tikėdamiesi, kad pilkus ar baltus automobilius paprasčiau prižiūrėti.

„Juodą spalvą žmonės mėgsta dėl elegancijos ir kokybės atributo, nors jos priežiūra iš tikrųjų yra sudėtinga. Juodi automobiliai nuolat atrodys purvini, tad plauti juos reikės itin dažnai, kad neatrodytų pilki“, – aiškina priežiūros specialistas.

Žurnalistas Egidijus Babelis sako, jog gamintojai neturi bendros strategijos, kokių atspalvių automobilius siūlyti pirkėjams. Vis dėlto daugybė automobilių prekių ženklų pirmenybę teikia neutralesniems tonams dėl racionalių paskatų.

„Tie gamintojai, kurie stengiasi įsiteikti masėms, negali sau leisti daugybės įdomių spalvų, nes žino, kad didžioji dauguma jų nesirinks. Galimas daiktas, dalis pirkėjų norėtų gražaus raudono automobilio, tačiau jiems transporto priemonė nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Jiems tereikia automobilio, kuris per daug nebadytų akių, o vėliau jį būtų galima nesunkiai parduoti. Lengviausiai parduodama tai, kas paklausu, o tarp paklausiausių – bespalviai, vienodi modeliai“, – užburto rato problemą atskleidžia „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys.

Lyg vizitinė kortelė

Vis dėlto gamintojai vis dažniau leidžiasi į drąsesnes paieškas ir siūlo ligšiol jiems neįprastų spalvų keturračius. Štai „Škoda“ naujus visureigius ėmė dažyti ryškiai mėlynai, o „Peugeot“ siūlo tiek mėlynų, tiek žalių tonų modelius. Tuo metu „Mazda“ automobiliai per pastaruosius dešimtmečius tapo tiesiog neatsiejami nuo sodriai raudonos ir šiuo požiūriu gerokai išsiskiria iš kitų Azijos gamintojų.

„Kiekvienas gamintojas turi ypatingų atspalvių. Kadaise „Audi“ išsiskyrė lavos pilka („Nardo Grey“) spalva, „Mazda“ garsėja savo ypatingu raudonu tonu, o „Ferrari“ neatsiejamas nuo skaisčiai raudonos. Gamintojai nuolat ieško išskirtinių atspalvių, galinčių tapti jų vizitine kortele“, – pasakoja D.Juzėnas.

Anot E.Babelio, ryškios spalvos karaliauja tarp nišiniams priskiriamų automobilių, dažnai jomis dažomi sportiniai modeliai.

Reikalauja mažiau priežiūros

„Tradicinių spalvų automobilius, mano nuomone, dažniausiai įsigyja žmonės, kuriems tai yra paprastas daiktas, transporto priemonė, ir jie tiesiog svarbu, kad nereikėtų daug sukti galvos dėl jos priežiūros. O ryškesnius atspalvius renkasi visai kitokios asmenybės: paprastai atviresnės pasauliui, kurios ir pačios yra ryškesnės. Tai ir gyvenimo būdas, ir pasaulėžiūra – šie dalykai dažnai atsispindi ir renkantis spalvas“, – pastebi D.Juzėnas.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, raudona spalva visuomet asocijavosi su stipriomis emocijomis. Giliai pasąmonėje ji verčia mus galvoti apie jausmingumą ir aistrą. Dėl to raudoni tonai istoriškai viešpatauja tarp sportinių automobilių. Raudoni automobiliai juos stebinčiųjų akyse atrodo greitesni, sportiškesni, o jų vairuotojai – drąsūs ir nevaržomi.

Tačiau viename santūriausių – vidutinio dydžio SUV modelių – segmente raudona spalva yra kaip tik viena iš retesnių.

Raudona spalva žmones masino nuo priešistorinių laikų, kai mūsų pirmtakai pirmą kartą sumaišė sutrintą ochros akmenį su vandeniu ir gavo rausvą pastą, nesunkiai nudažančią kitus daiktus. Nuo to laiko įvairiausiose kultūrose raudonai spalvai būdavo priskiriama daugybė reikšmių: nuo deginančios meilės ar siautulingo pykčio iki karališkos galios, klestėjimo ir laimės.