Iki šiol pagal Kelių eismo taisykles vaikai nuo gimimo iki 12 metų amžiaus ir tol, kol vaiko ūgis pasiekia 150 centimetrų, turėjo būti vežami specialioje automobilinėje kėdutėje. Tačiau įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl dabar vaikas, nesiekiantis 135 cm ūgio, turi būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.

Ne rekomendacija, bet prievolė

Taigi dabar pagal KET 199 punktą visi vaikai, kurie yra žemesni nei 135 cm, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę.  

Automobilinės kėdutės pagal vaiko svorį skirstomos į kelias grupes. Nulinės grupės kėdutės skirtos vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupės skirtos vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg; I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg; II grupės – vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg; III grupės – vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg. Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė – ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį.

Be to, reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles.

Svarbu įsidėmėti, kad už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.

Nugara į priekį

Kūdikių kėdutės–lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.

Renkantis vaikui automobilinę kėdutę reikia žinoti, kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės paskirtis – apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju.

Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau tėvai ne visada jų laikosi. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“.

Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio prietaisų skydą.

Testai – svarbu

Prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio prietaisų skydą, priekines sėdynes).

Na, o pasiteisinimą, kad vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas, atremti galima labai paprastai: „mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?“

Statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, saugiausia vieta vaiko kėdutei įrengti yra galinės sėdynės vidurys. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių.

Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas – ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5–3 cm tarpas.

Bandymai – svarbūs

Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) ir nepriklausomų institucijų (tokių kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tad pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą.

Taip pat verta rinktis kėdutes, atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra daug aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.

Antroji svarbi savybė – patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien.

Todėl verta rinktis tokią automobilinę kėdutę, su kuria įvairiausius veiksmus būtų galima atlikti greitai, viena ranka, kurios aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau, kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.

Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t.y. galimybė transformuoti kėdutę pagal besikeičiantį vaiko ūgį. Tai įmanoma, jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad, vaikui augant, kėdutę būtų galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, užuot pirkus naują.