Baltijos šalyse daugiausia nuperkama neišsiskiriančių spalvų naujų automobilių. Vyrauja pilki modeliai, tarp populiariausiųjų taip pat rikiuojasi baltai arba juodai nudažytos transporto priemonės. Specialistų teigimu, tokį pasirinkimą dažniausiai lemia tiek dažno pirkėjo nenoras kristi į akį, tiek po pandemijos susiformavęs elgesys. Vis dėlto dalis automobilių gamintojų drąsina savo klientus būti originalius ir siūlo ryškiaspalvius modelius. Kokios to priežastys?

Beveik pusė – pilkų

Bendrovės „DataCenter“ duomenimis, Baltijos šalyse 2023 metais 24 proc. parduotų naujų automobilių buvo pilkų atspalvių. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo balta spalva – ja nudažyta 16 proc. pernai parduotų naujų transporto priemonių. Trečioje vietoje (9 proc.) įsitvirtino juoda spalva.

Dar ryškiau konservatyvių spalvų tendencija pastebima žiūrint vien į Lietuvos naujų automobilių parką. 2023 metais čia visiškai dominavo pilkos (37 proc.), baltos (24 proc.) ir juodos (15 proc.) spalvos transporto priemonės, po jų atitinkamai rikiavosi mėlyni (8 proc.) bei žali (6 proc.) automobiliai.

Vis dėlto mūsų regionas šiuo atžvilgiu nėra unikalus. Dar 2019 metais dažų gamintojo BASF atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 proc. visų naujų pagaminamų automobilių padengti viena iš keturių achromatinių spalvų. Tik tarp jų dominuoja ne pilki, o balti tonai.

Daugės ryškiaspalvių?

Automobilių estetikos studijos „JDV Detailing“ vadovas Domas Juzėnas sako, kad gamintojų elgesys palaipsniui kiek keičiasi, gatvėse galime išvysti daugiau spalvingesnių automobilių.

„Man regis, neseniai net nuskambėjo kažkurio gamintojo pažadas nebegaminti monotoniškų spalvų automobilių. Taip pat pastebiu, jog Japonijos gamintojai jau siūlo ryškesnių modelių. Europoje „Porsche“ ir „Audi“ pasižymi įdomesniais atspalviais“, – vardija specialistas.

Įsimintiną spalvų paletę pastaruoju metu demonstruoja ne tik prabangos prekių ženklai, bet ir vidutinės klasės automobilių gamintojai.

Štai „Peugeot“ naujos kartos 308 modelius dažo žvilgsnį traukiančiomis gilia žalia ir akvamarino spalvomis, „Volkswagen“ gamoje prieš keletą metų atsirado aukso atspalvis, o dar toliau žengė bendrovė „Ford“ – ji pasiūlė plačią spalvinę gamą, atitinkančią įvairius vartotojų estetinius lūkesčius.

Susiformavęs elgesys

Automobilių rinkos žinovas Matas Buzelis pripažįsta keliuose pastebintis daugiau spalvų, nepaisant to, kad daugelį metų karaliauja tie patys tonai.

„Tai yra rinkodaros dalis, bandymas įtaikyti tiems klientams, kurie nori gatvėje išsiskirti iš kitų. Automobilio pirkimas yra emocinis dalykas, o spalvos pirkėjams dažnai sukelia įvairių asociacijų: vienos yra patikimumo ženklas, kitos – veržlumo simbolis ir t.t. Tai gali padėti įtikti pirkėjams“, – pabrėžia jis.

D.Juzėno teigimu, tai, kad dauguma iš salonų išriedančių naujų automobilių tebėra konservatyvių spalvų, galima paaiškinti dvejopai. Pirmoji priežastis – ganėtinai konservatyvūs pirkėjai. Antroji – dėl ilgai užsitęsusių pandemijos ir karo sukeltų tiekimo grandinių sutrikimų beigi naujų automobilių pristatymo nesklandumų pirkėjai skuba kuo greičiau įsigyti naują transporto priemonę ir dėl to linksta į kompromisus.

„Jeigu tai nėra prabangus modelis, didžioji dalis žmonių renkasi iš to, kas yra sandėliuose. Spėju, kad sandėliuose pardavėjai taip drąsiai nežaidžia su spalvomis. Jie renkasi konservatyvesnius, saugesnius tonus, todėl daugiau tokių automobilių ir palieka salonus. Be to, šios spalvos gana praktiškos ir neutralios. Galbūt žmonės pageidautų ir drąsesnio varianto, bet supranta, kad tada reikės laukti. O automobilio norisi čia ir dabar“, – paaiškina automobilių estetikos studijos vadovas.

Ne tik elektromobiliams

Specialistai ryškesnių spalvų atsiradimo rinkoje nesietų su elektromobilių plėtra. Jų manymu, gamintojams šiuo atveju galioja universali paskata pasiūlyti vaiskesnių atspalvių modelių, nepriklausomai nuo jų pavaros tipo. Tai labiau priklauso nuo kitų kriterijų.

„Gal kai kurie gamintojai parenka įdomesnes spalvas elektromobiliams, bet tikrai ne vien jiems. Dažnai tai priklauso nuo konkretaus modelio vaidmens rinkoje, taikymo į tam tikras amžiaus grupes. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vairuotojams skaisčių atspalvių paprastai nereikia, bet jie nori važiuoti prabangiau ir komfortiškai. Jeigu rinksiesi S klasės „Mercedes-Benz“, jo ryškiai raudono ar geltono iš gamyklos ir norėdamas negausi“, – dėsto D.Juzėnas.

M.Buzelio teigimu, elektromobiliams gamintojai paprastai neieško išskirtinių dažų, tačiau neretai jiems sąmoningai priskiria tam tikras spalvas, pagal kurias juos būtų galima atskirti nuo vidaus degimo varikliais varomų modelių.

„Tuomet gamintojas atskira spalva lyg ir padeda paskutinę išskirtinumo vyšnaitę ant torto ir stiprina pirkėjo motyvaciją išleisti daugiau pinigų. Bet labai šio rodiklio nesureikšminčiau, nes dažnai gamintojai per svarbesnių modelių premjeras pristato naujas spalvas, o galiausiai dauguma pirkėjų vis tiek yra gana konservatyvūs“, – komentuoja pašnekovas.

Įsimintinomis spalvomis paprastai dažomi ypatingi modeliai. M.Buzelis atkreipia dėmesį, kad šios spalvos automobiliai yra dar ir saugesni.

„Yra daugybė mokslinių studijų, teigiančių, kad ryškesnių atspalvių automobiliai yra šiek tiek saugesni. Blogo matomumo sąlygomis jie geriau matomi. O labiausiai vairuotojų akis patraukia oranžinė spalva. Mūsų pasąmonėje ji asocijuojasi su įspėjimais – daugybė automobilių sistemų įspėjamųjų simbolių būna oranžiniai, taip pat perspėjimo apie kelio remontą infrastruktūra ir kt.“ – pastebi specialistas.

D.Juzėnas priduria, kad spalvos ryškumas visuomet papildo automobilį. „Turėjau klientą, kuris nusipirko gana išskirtinį šlapio asfalto spalvos automobilį, tačiau gatvėje jis tiesiog pradingdavo. Tuomet palyginau jį su salone pastatytu vyšniniu modeliu. Na, tai diena ir naktis“, – šypsosi ekspertas.