Nuo balandžio 1 d. magistralinio kelio A1 ruožui Vilnius–Kaunas nuo Grigiškių iki Kauno suteikta automagistralės kategorija. Suteikiant automagistralės kategoriją svarbiausia yra eismo sauga ir eismo organizavimas, dėl to taip pat atsiranda galimybė važiuoti didesniu greičiu ir greičiau pasiekti kelionės tikslą.

Užtikrinus reikiamus saugos ir techninius reikalavimus, šiuo keliu jau galima važiuoti 130 km/val. greičiu vasarą ir 110 km/val. greičiu žiemą.

„Vykdant šį projektą, buvo įdiegta nemažai saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kita – daug priemonių, kurios turi užtikrinti vairuotojų saugumą“, – sako Julius Skačkauskas, susisiekimo viceministras.

Įgyvendinant magistralinio kelio projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengtos perėjos skirtingame lygyje su pėsčiųjų takais, apšvietimas.

Be to, magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas. Visų įgyvendintų projektų, kurių reikėjo, kad būtų užtikrinti automagistralėms keliami reikalavimai, vertė apie 47,6 mln. eurų.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų.  

Nuo balandžio 1 d. leistinas greitis greitkeliuose maksimalus važiavimo greitis didėja nuo 110 iki 120 km/val., o magistralėse greitis didėja nuo 110 iki 130 km/val. Kituose keliuose greičio ribojimai nesikeičia. Rajoniniuose keliuose maksimalus leistinas greitis išlieka 90 km/val., o keliuose su žvyro danga – 70 km/val., nebent greitį kitaip nurodo kelio ženklai. Šie leistino greičio pokyčiai galioja lengviesiems automobiliams, kurių masė neviršija 3,5 tonos, motociklams ir triračiams.

Nepaisant to, kad maksimalus leistinas greitis didėja, kelyje derėtų atsižvelgti į eismo bei oro sąlygas – esant plikledžiui ar kitoms sudėtingoms sąlygoms, reikėtų vairuoti lėčiau ir atsargiau.

VL