Šiųmetė vasara nešykšti iškylauti skatinančios saulės šilumos. Dažniausiai prasiblaškyti keliaujama automobiliais, todėl vairuotojai turi būti dėmesingi ir atsižvelgti į tai, jog saulė gali būti ne tik malonumų, bet ir pavojų šaltinis. Užtenka vos kelių minučių, kad karštą dieną automobilyje likę vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ar gyvūnai perkaistų.

Perkaitimas arba šilumos smūgis kasmet nusineša kelias dešimtis gyvybių JAV ir Europoje. Pavyzdžiui, nuo 2008-ųjų iki 2019-ųjų dėl perkaitimo automobiliuose JAV kasmet mirdavo vidutiniškai 39 vaikai. Rečiau, bet tokie atvejai fiksuojami ir Europoje, o tragedijų išvengti dažniausiai padeda praeiviai ar kiti vairuotojai, kurie pastebėję pavojų savarankiškai imasi veiksmų.

Šių metų vasara karščiu džiugina ir Lietuvos gyventojus, tačiau vairuotojai ne visada įvertina pavojų, kurį gali kelti užgriuvusi kaitra. Temperatūra automobilyje kyla itin greitai, ypač jei transporto priemonė stovi atviroje vietoje ir ją veikia tiesioginiai saulės spinduliai.

„Į automobilio saloną patekę saulės spinduliai iš jo „nebeišeina“ ir temperatūra viduje per 10–20 minučių gali pakilti 10 ar 20 laipsnių aukščiau nei tuo metu yra lauke. Pavyzdžiui, jei lauke yra 19–20 laipsnių ir atrodo, kad ganėtinai vėsu, automobilio viduje temperatūra gali pakilti iki 30 laipsnių. Šią vasarą, kai dieną temperatūra pasiekia 30 ar daugiau laipsnių, automobilio vidus gali įkaisti iki 40 ar 50 laipsnių, o tai nėra priimtina temperatūra nei vaikams ar suaugusiesiems, nei gyvūnams“, – paaiškina privačios klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Julita Valančauskytė.

Alsus karštis labiausiai paveikia mažamečius, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Todėl jei automobiliu keliauja tokie žmonės, vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi.

„Kuo mažesni vaikai, tuo silpniau išsivysčiusi jų termoreguliacinė funkcija, t. y. jų organizmas dar gali nemokėti atsivėsinti, nes neprakaituoja: paviršinės kraujagyslės neišsiplečia ir neatiduoda šilumos į aplinką. O ūgtelėję vaikai yra labai aktyvūs, dažnai nenustygstantys vietoje, todėl palikti automobilyje jie gali išdykauti, kas dar labiau paspartins perkaitimą“, – dėmesį atkreipia šeimos gydytoja.

Suaugę ir vyresni asmenys rizikos grupėje gali atsidurti dėl kraujotakos sistemos sutrikimų, o negrįžtamus procesus gali lemti sulėtėjusi organizmo apykaita. Pavojinga ir lėtinėmis širdies, kraujagyslių sistemos, kai kuriomis endokrininėmis ar plaučių ligomis sergantiems žmonėms. Jiems esamos ligos bei nepakeliamas karštis gali sukelti rimtų komplikacijų.

Šeimos gydytoja sako, kad apie tai, jog žmogus patyrė šilumos smūgį, išduoda tokie simptomai kaip vangumas bei mieguistumas, galvos svaigimas ir skausmas, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas. Taip pat dėl kilusių kraujotakos pakitimų gali sutrikti pusiausvyra, spengti ausyse. Specialistė pabrėžia, jog neretai pakyla kūno temperatūra ir įprasti vaistai jos nenumuša.

„Nereikėtų pamiršti ir mūsų augintinių. Jų termoreguliacija lėta, jie neprakaituoja kaip žmonės, vienintelis atsivėsinimo būdas yra lekavimas, o to tikrai nepakanka juos palikus automobilyje“, – perspėja J.Valančauskytė.