Pastaruoju metu įmonių veikloje naudojami automobiliai vėl atsidūrė mokesčių administratoriaus akiratyje, todėl į jo užduotus klausimus teks atsakyti verslininkams. Nuoširdžiai tikiu, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų elgiasi sąžiningai ir nieko papildomai daryti neturi, o tik gavę klausimyną – sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus. Deja, paaiškėja, kad kai kuriose įmonėse buhalteriams trūksta kompetencijos dėl kuro apskaitos, rašoma pranešime spaudai.
Buhalterių argumentai
būna patys įvairiausi – pradedant tuo, jog niekas dabar kuro nepajamuoja
ir iš karto nurašo į sąnaudas, iki atsakymų apie tai, kad Valstybinė
mokesčių inspekcija (VMI) leido neberašyti kelionės lapų. Tik ar tikrai
tai yra teisinga?
Kitas svarbus akcentas, taip pat susijęs su įmonėje naudojamais
lengvaisiais automobiliais – pajamos natūra. Ar sumokami mokesčiai,
jeigu darbuotojas turi galimybę tarnybiniu automobiliu naudotis ir po
darbo valandų bei savaitgaliais?
Paprasti pasiūlymai, kaip tvarkyti kuro apskaitą
Įprastai įmonės apskaitos politikoje ar kitame lokaliame teisės akte
turėtų būti apibrėžiama, kaip apskaitomas kuras ir tos tvarkos
laikomasi. Jeigu tokio reglamentavimo nėra, vertėtų papildyti minėtus
vidaus dokumentus.
Pagrindinė problema dėl kuro apskaitos yra ta, kad
mokesčių administratorius nėra aiškiai ir paprastai pateikęs savo
nuomonę šiuo klausimu.
Tėra tik Pelno mokesčio įstatymo komentaras, kuriame teigiama: „Degalų
(kuro) ir elektros bei kitos su autotransporto priemonių naudojimu
susijusios sąnaudos leidžiamais atskaitymais gali būti pripažintos ir be
automobilio kelionės lapų (t. y. dokumentų, kuriuose detaliai nurodyti
maršrutai, kuriais automobilis važiavo).“ Dėl šio sakinio ir atsirado
daugiausia interpretacijų.
Pateiksiu keletą pasiūlymų, kaip reikėtų bent minimaliai tvarkyti kuro
apskaitą, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo metu rezultatai
būtų patenkinami:
· Patvirtinkite kiekvieno automobilio kuro sunaudojimo normas. Tai
nurodyta jau minėtame Pelno mokesčio įstatymo komentare;
· Kurą pajamuokite kiekvienam automobiliui, o ne bendrai visą įmonės per
mėnesį įsigytą kuro kiekį.
Taip pat turėkite įrodymus, kad kuras
panaudotas įmonės reikmėms. Čia turbūt ir yra pati didžiausia problema.
Pagrindiniai duomenys – kelionės lape ar kuro nurašymo akte
Dažniausiai sprendimo variantai yra du: kuro sunaudojimą galima
įforminti kelionės lape arba kuro nurašymo akte. Nesvarbu, kokį
dokumentą naudosite, jame turi būti automobilio odometro (prietaiso,
skirto nuvažiuotam atstumui matuoti) parodymai mėnesio pradžioje ir
pabaigoje. Dažnas buhalteris lengvai negauna šių duomenų ir įtikinėja
įmonės vadovybę bei darbuotojus, kad šie skaičiai yra būtini.
Priešingu
atveju, kam gi reikalingos įmonėje nustatytos kuro normos? Be odometro
patvirtintų parodymų per mėnesį nuvažiuotas atstumas tėra tik sausi
skaičiai.
Taigi, įrašius odometro parodymus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, belieka nurodyti, kas važiavo minėtu automobiliu. Dėl detalių maršrutų sprendžia pati įmonė – arba reikalauja iš darbuotojų surašyti, kur kiekvieną dieną konkrečiai važiuota, nes taip užtikrinama vidaus kontrolė, arba surašo abstrakčiai, pavyzdžiui, „įmonės reikmėms per mėnesį nuvažiuotas atstumas“, arba „lankant prekybos vietas nuvažiuotas atstumas“. Tekstą, kuris kuo aiškiau atspindės, kad kuras sunaudotas būtent įmonės reikmėms, verta apsvarstyti. Taip pat reikia atsižvelgti ir į šiuos aspektus: ·
Ar darbuotojui tarnybiniams reikalams būtinas automobilis? Jeigu
darbas organizuojamas tik biure ir automobilio naudojimas abejotinas –
bus sunku įrodyti priešingai;
· Kitos su automobiliais susijusios eksploatacinės ir būtinosios
išlaidos taip pat gali būti priskirtos sąnaudoms ir leidžiamiems
atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį, jei įvykdėte aukščiau
aprašytas procedūras – automobilio plovimas, tepalų, filtrų keitimas,
būtinieji draudimai ir kiti darbai.
Buhalteriams prireikia tikslinti daug deklaracijų
Taip pat seniai diskutuojama – ar tikrai reikia apmokestinti pajamas,
kai darbiniai lengvieji automobiliai naudojami ir asmeniniais tikslais.
Daugiausia interpretacijų kyla tuomet, kai įmonių buhalteriai ir vadovai
bando įrodyti, kad tarnybiniu automobiliu naudojamasi tik darbo
reikalais, tačiau, kad būtų saugiau – automobilis laikomas prie
darbuotojo namų.
Saugiausias atvejis galėtų būti, kai galima neskaičiuoti pajamų natūra –
įmonė turi savo uždarą teritoriją ir joje automobiliai saugomi ne darbo
metu.
Visais kitais atvejais galite bet ką rašyti įsakymuose,
pavyzdžiui, kad darbuotojui draudžiama naudotis automobiliu asmeniniais
tikslais, tačiau neturėdami įrodymų, kaip automobilis laikomas ir kad
darbuotojas juo nesinaudoja savo poreikiams, būsite pažeidžiami.
Jau ne viena įmonė, sulaukusi patikrinimo, buvo priversta apmokestinti
lengvųjų automobilių naudojimą kaip pajamas natūra už penkerius metus
atgal. Buhalteriui tai yra didelis galvos skausmas, nes tenka
patikslinti itin daug mėnesinių deklaracijų.
Kaip apibrėžti pajamas natūra
Daug yra diskutuojama dėl pajamų natūra traktavimo: ar tai yra darbo
užmokesčio dalis, ar jas reikia įtraukti, apskaičiuojant vidutinį darbo
užmokestį. Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad „darbo užmokestis privalo
būti mokamas pinigais“. Todėl pajamos natūra yra svarbios tik mokesčių
(gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų)
apskaičiavimo prasme.
Darbo santykių aspektu jos nėra laikomos darbo
užmokesčiu, todėl ir neįtraukiamos, apskaičiuojant vidutinį darbo
užmokestį.
Tik įvykdę minimalius reikalavimus dėl kuro apskaitos galime būti ramūs.
Net ir užpildžius šūsnį dokumentų dėl kuro, kurį esą sunaudojo
darbuotojas, nepakylantis iš savo darbo vietos, bus sunku įtikinti
mokesčių administratorių dėl tokio sunaudoto kuro būtinybės.
Taigi,
belieka priminti – ten kur skaidru, daug aprašinėti nereikia, tereikia
įvykdyti tai, kas būtina.
Pajamos natūra dėl lengvųjų automobilių naudojimo – tik laiko klausimas.
Jas teks apmokestinti, jeigu neturite įrodymų, kad tokią naudą
darbuotojas gavo. Juolab, kad jau už 2021 metus teks labai aiškiai
atskleisti įmonių pateikiamoje deklaracijoje apie apmokestintas pajamas
natūra už lengvųjų automobilių naudojimą.
Jurgita Navikienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė.