„Nejaučia“ greičio

Pasak S.Švabauskienės, kursų lankytojai savo pomėgį viršyti greitį dažniausiai aiškina tuo, kad neva naujuose aukštos klasės automobiliuose „nesijaučia“ greičio, o dėl geros garso izoliacijos nesigirdi ir greičio sukeliamo garso.

„Važiuodamas tokiu automobiliu vairuotojas daugiau dėmesio skiria pačiam automobiliui, negu pačiam vairavimui. Labai klaidinga manyti, jog modernesniame automobilyje esi saugesnis ir pajėgsi suvaldyti situaciją“, – pastebi S.Švabauskienė.

Specialistė teigia, jog tyrimai rodo, kad dėl geros garso izoliacijos važiuojant automobiliu 120 km/val. greičiu gali atrodyti, jog važiuoji lėčiau, nes juntamas apie 80 km/val. greitis. Kai vairuotojas didesnį dėmesį skiria transporto priemonei, nesvarbu, kokio modernumo ji būtų, jis pradeda pasitikėti ir savo paties gebėjimais vairuoti, net jei tam neturi pagrindo.

Perdėtas pasitikėjimas

Pasak psichologės, linkę viršyti greitį vairuotojai dažniausiai yra apie save pačios geriausios nuomonės, kurią dar sustiprina įsigydami galingą automobilį. Todėl daugelis nesusimąsto, kad žmogaus galimybės yra ribotos.

„Žmogus yra sutvertas judėti 1,2 – 1,5 m per sekundę greičiu. Tai yra suaugusio žmogaus greitis, kuriuo judėdami pajėgiame gerai suvokti aplinką. Kuo didesnis greitis, tuo lėtesni mūsų aplinkos suvokimas, tuo daugiau detalių praleidžiame, nesuspėjame pamatyti. Todėl važiuodami greitai negalime būti tikri, kad spėsime išanalizuoti visas situacijas: pamatyti visus ženklus, pastebėti kliūtis, ypač jei vietovė nežinoma“, – teigia psichologė.

Net ir patyrę vairuotojai neretai suklumpa, paprašyti atlikti elementarų reakcijos testą. „Parodau dviejų rankų pirštus, po to staigiai juos sugniaužiu į kumštį ir paklausiu, kiek pirštų ant 5 rankų? Būna, kas atsako ir per sekundę, bet didžioji dauguma mąsto ir 2, ir 3, ir 5 sekundes. Labai dažnai automatiškai pasako: 50. Tada jiems siūlau sumodeliuoti situaciją kelyje. Jeigu jūsų reakcija užtrunka 5 sek., kelyje jos gali būti lemtingos, ką jau kalbėti apie suvokimą ir supratimą. Važiuojant 100 km. per valandą greičiu, dėl 1,5 sek. trunkančios reakcijos atsidursite už 37 metrų. Šių dalykų jie būna neįvertinę“, – pastebi S.Švabauskienė.

Sunku pamatyti vaikus

Tyrimai rodo, kad pamatyti vaikus vairuotojams prireikia papildomų 40 proc. laiko.

„Kadangi vairuotojo žvilgsnis nukreiptas į tolį, bet ne šalia automobilio, tad pamatyti suaugusį yra viena, o pamatyti vaiką – sunkiau, nes mažus objektus praleidžiame kaip nereikšmingus“, – sako psichologė.

Pasak specialistės, skiriasi ir žmonių mąstymas, ir motoriniai gebėjimai. „Žmogus gali puikiai mąstyti, analizuoti, turėti gerą atmintį, bet jei jo motoriniai gebėjimai prastesni, jis nespės sureaguoti ir suvaldyti kritinės situacijos. Kito žmogaus motorika yra puiki, bet silpni analitiniai gebėjimai. Savianalizės gebėjimų trūkumas irgi gali pakišti koją adekvačiam situacijos vertinimui“, – tvirtina psichologė.

S.Švabauskienė pataria nusižengusiems vairuotojams analizuoti save pačius.

„Sakau – pasižiūrėkite į save, kai esate ne automobilyje: palyginkite su kitais, kaip jūs dirbate, ar gebate fizinius darbus atlikti greičiau už kitus. Analizuoti save daugelis vengia. Žinoma, daugelis mąstančių žmonių šiais informacijos gausa pasižyminčiais laikais ras daug naudingų žinių įvairiose žiniasklaidos priemonėse, bet juk labai nesinori mokytis iš svetimų klaidų. Netgi tragiškai pasibaigusios eismo nelaimės neretai sukelia emociją: čia tik jam tai galėjo nutikti, man nenutiks“, – pastebi specialistė.

Pašnekovė stebisi, kad dėl greičio viršijimo teisę vairuoti praradę vairuotojai pyksta, kai jiems tenka pasikartoti ir praktinį vairavimą.

„Tai tikrai naudinga, nes instruktorius gali įvardyti per daugelį metų susiformavusius blogus vairavimo įpročius, būna ir taip, kad vairuotojai neturi reikiamo supratimo, ką reiškia saugus vairavimas. Labai naudinga prisiminti ir Kelių eismo taisykles, juo labiau kad jos ir keičiasi, o toli gražu ne kiekvienas vairuotojas laiku pastebi pasikeitimus. Saugikliai, kurie įtraukti į taisykles, pagrįsti moksliškai“, – teigia psichologė.

Pasak jos, daugelis nustemba sužinoję, kad, važiuojant 90 km. per val. greičiu, mūsų regėjimo laukas yra 120 laipsnių. Greičiui didėjant 95 proc., dėmesio skiriame tikslui, į kurį važiuojame – žvilgsnį koncentruojame į priekį. Periferijai (dviem šonams) lieka 5 proc., kiekvienam po 2,5 proc. dėmesio.

„Žmonės šių dalykų neįvertina. Spaudžiu akceleratoriaus pedalą ir lekiu į tikslą. O juk veiksmas vyksta ir periferijoje: gali atsirasti nenumatytų kliūčių, pvz., pėstieji, dviratininkai, iššokti gyvūnas. Važiuojant dideliu greičiu daug sunkiau spėt sureaguoti. Ir dar būtų gerai, kad automobilis ir sustotų laiku“, – pastebi specialistė.

Koks yra saugus greitis?

Psichologė pastebi, kad sėdėdamas moderniame automobilyje, žmogus linkęs labiau pasitikėti kompiuteriu ir kitais elektronikos prietaisais, o ne savo pojūčiais, todėl ir praranda savisaugos jausmą. Specialistė atkreipia dėmesį į elektromobilių specifiką. Ši transporto priemonė greičiau išvysto greitį, bet vairuotojas negirdi paprastam automobiliui būdingų greičio sukeliamų garsų.

„Pradedant kelionę tokiu automobiliu vairuotojo smegenims reikia adaptuotis, o tai, kaip rodo tyrimai, gali užtrukti nuo 30 sek. iki 4,5 minučių. Tai reiškia, kad kelionės pradžioje pirmieji 5 kilometrai gali būti apsunkinti, nes kol mūsų smegenys susiorientuoja, į kokius garsus turi kreipti dėmesį, jos gali nelabai tiksliai įvertinti aplinką“, – teigia S.Švabauskienė.

Specialistė dalijasi Lietuvos universitetų mokslininkų, kurie tyrinėja regėjimą, pastebėjimais: perkeliant žvilgsnį nuo taško A į tašką B, žmogaus akys užkliūva už tarpinių taškų. Vienintelis žmogus (iš visų, dalyvavusių tyrimuose), kuriam pavykdavo (mokslininkų teigimu) žvilgsnį perkelti be jokio stabtelėjimo, buvo Michaelis Šumacheris. Tad kol mes atsirenkame reikalingą tašką, praeina tegul ir pusė sekundės, bet ji gali būti lemtinga.

„Jeigu važiuojame 50 km. per valandą greičiu, per vieną sekundę automobilis vidutiniškai nuvažiuoja apie 13,9 metro. Jeigu važiuojame 120 km. per val. greičiu, per tą pačią sekundę automobilis nurieda apie 55,5 m. Kuo greitis didesnis, tuo sunkiau sugaudyti visą aplinkoje esančią informaciją“, – tvirtina psichologė. Suprasti savo gebėjimus padeda ir suvokimo tyrimai. Buvo konstatuota, kad statiškoje padėtyje užmerktomis akimis įėjęs į kambarį, kuriame yra labai daug daiktų, atsimerkę ir žiūrėdamas 4 sekundes, žmogus sugeba užfiksuoti iki 10 objektų, kuriuos gali apibūdinti. Judėdamas jis gali pastebėti ir užfiksuoti tik 3 objektus.

„Vairuodami mes dėmesį dalijame į 2 dalis: viena dalis tenka aplinkos stebėjimui, kita – pačiam vairavimui. Netgi išmokę vairuoti automatiškai, kai nebesekame savo rankų, kojų, kaip jos valdo automobilį, pasąmonė vis tiek lieka užimta tuo procesu. Todėl dėmesys aplinkai sumažėja. Kuo greitis didesnis, tuo mažiau ir galime pastebėti aplinką“, – sako psichologė

Psichologės teigimu, vairuodami nevertiname ir neanalizuojame nuolatos, tą darome svarbiais momentais: atlikdami lenkimo manevrą, posūkį, pamačius perėją, šviesoforą, kliūtį kelyje. Kadangi dėl didelio greičio sumažėja fiksuojamų objektų kiekis aplinkoje, viską pastebėti ir sureaguoti tampa sunkiau.

Vasarą – atsipalaiduoja

„Vasarą eismo dalyviai labiau atsipalaiduoja, yra linkę stipriau paspausti greičio pedalą. Dažnas mano, kad, jei eismo sąlygos yra geros, kelio danga neslidi, tuomet šimtaprocentinis susikaupimas nebūtinas. Be to, vasarą keliaudami automobiliu atostogauti žmonės dažnai, dar nepasiekę kelionės tikslo, mintimis jau deginasi paplūdimyje ar džiaugiasi kitais vasaros malonumais. Vis tik vairuojant nederėtų persijungti į atostogų rėžimą, reikėtų stengtis išlaikyti maksimalią koncentraciją prie vairo, jau nekalbant apie kelių eismo taisyklių laikymąsi“, – sako Raimondas Bieliauskas, „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.

Keliaudami vasarą gyventojai dažniau su savimi gabenasi ir įvairius krovinius, kuriuos automobilio išorėje ne visuomet teisingai pritvirtina. Ant transporto priemonės stogo, prie bagažinės pritvirtinti ir vežami dviračiai, pripučiamos valtys, burlentės ar kiti daiktai atsilaisvinę ir netikėtai nukritę gali kelti didelį pavojų eismo saugumui, pridaryti itin didelių nuostolių. Tokių incidentų pasitaiko kiekvieną vasarą.

Savo automobilius vairuotojai vasarą taip pat apgadina ir važiuodami pieva ar neaiškiomis provėžomis, miško keliukais, neasfaltuotais, žvyruotais keliais. Dažniausiai tokiais atvejais pasitaikantys apgadinimai – suskilę automobilio langai, nulaužti veidrodėliai, subraižytas kėbulas, užkabinus žemę sulaužyti buferiai, sugadinti duslintuvai ar netgi prakirstas transporto priemonės dugnas.