Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško plepūs bendrakeleiviai, pašaliniai garsai ir transporto priemonėje vaikų keliamas šurmulys. Šiuos vairuotojų blaškymo šaltinius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį – 18 proc. – vairuotojų labiausiai blaško plepūs bendrakeleiviai. 13 proc. Lietuvos žmonių vairuodami jaučiasi išsiblaškę dėl pašalinių garsų, dešimtadalis – dėl vaikų automobilyje keliamo šurmulio.

Vos 3 proc. mūsų šalies gyventojų vairuojant blaško augintinių veiksmai, 2 proc. – pašaliniai kvapai.

Pasak techninės pagalbos įmonės „REDGO Lithuania“ vadovo Igno Krasausko, dalį bendrovės teikiamų paslaugų sudaro techninė pagalba po eismo nelaimės, todėl įmonės atstovams tenka susipažinti su avarijų aplinkybėms.

Nors išmaniųjų telefonų naudojimas, sėdint prie vairo, mūsų šalyje yra draudžiamas, I.Krasauskas atkreipia dėmesį, kad jie atima vis daugiau vairuotojų dėmesio, o tai lemia daugelį eismo įvykių, nors įrodyti, kad vairuotojas eismo nelaimės metu naudojosi telefonu, yra labai sunku.

„Telefonas dabar yra ne tik ryšio priemonė, bet ir įrenginys, atliekantis daugybę funkcijų, todėl net jei vairuotojas nekalba telefonu, jis tikrina elektroninį paštą, rašo žinutes, skaito naujienas ar naršo skirtingose programėlėse. Todėl avarinė situacija dėl dėmesio nukreipimo į ekraną dažnai yra neišvengiama“, – sako I.Krasauskas.

Jo teigimu, nesvarbu, koks pašalinis daiktas yra vairuotojo rankose: cigaretė, lūpdažis, telefonas ar kavos puodelis – jis blaško vairuotojo dėmesį, todėl vairuojančio asmens rankos turėtų būti naudojamos tik su vairavimu susijusiems veiksmams.

Kitas dažnas rizikos faktorius prie vairo, pasak techninės pagalbos įmonės vadovo, yra automobilio salone esančių vaikų poreikiai.

„Tėvai prie vairo bando išpildyti atžalų prašymus „paimk“, „paduok“, „pakelk“, praranda atidumą ir nespėja laiku nuspausti stabdžio pedalo“, – kalba I.Krasauskas.

Pasak psichoterapijos praktikės Aušros Veličkaitės, veiksnių, kurie trikdo dėmesį prie vairo, yra itin daug.

„Vairuotojų koncentraciją gali blaškyti išorinė aplinka, veiksmai, kurie vyksta automobilyje, ir paties vairuotojo psichologinė būsena – visa, kas nukreipia dėmesį nuo kelio. Vairuojant galima užsižiūrėti, pavyzdžiui, į greta važiuojantį automobilį, pėsčiąjį, kelio darbus ar akį traukiantį peizažą. Vairuotojo dėmesį gali veikti bendrakeleivių emocingas elgesys, taip pat pačių vairuotojų išsiblaškymas, kai dėmesį nuo kelio atitraukia mintys apie kokius nors rūpesčius“, – sako A. Veličkaitė.

Jos teigimu, vairuotojams labai svarbu sėdant prie vairo būti dėmesingiems esminiam poreikiui – važiuoti saugiai: „Pastebėjus, kad dėl kokių nors priežasčių tai padaryti sudėtinga, galima pasitelkti susikoncentruoti padedančią kvėpavimo techniką: keletą kartų lėtai įkvėpti, suskaičiuoti iki keturių ir lėtai iškvėpti.“

Važiuojant automobiliu su vaikais, pasak A.Veličkaitės, naudinga iš anksto pasirūpinti, kuo juos užimti. Į pagalbą galima pasitelkti žaislus ar užkandžius. Ne vienam vairuotojui geriau susikoncentruoti į eismą padeda mėgstama atpalaiduojanti ar ūpą kelianti muzika, intensyvaus dėmesio nereikalaujančios radijo laidos ar tinklalaidės bei garsinės knygos.  

„Važiuojant su bendrakeleiviais vairuotojo budrumą gali padėti palaikyti draugiškas pašnekesys. Jeigu ilgai tenka važiuoti vienam, retkarčiais padarykite atidumo treniruotę – garsiai įvardinkite, ką matote priešais save. Tai padės sukoncentruoti dėmesį į vairavimą“, – pataria A.Veličkaitė.

VL