Nors pavasaris vėlyvas, naktimis temperatūra krenta žemiau 0 laipsnių, tačiau pagal Kelių eismo taisykles, nuo balandžio 10 d. negalima važinėti dygliuotomis padangomis ir balandžio pradžia laikoma pavasarinio padangų keitimo pradžia. Kai padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, tokių transporto priemonių vairuotojams gali būti skirta bauda nuo 30 iki 40 eurų.

Tvarkosi mašinas

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti servisų atstovai teigė, kad vairuotojai šiemet neskuba pasikeisti padangų. Tačiau pastebima kita tendencija – prasidėjus karui Ukrainoje, vis daugiau automobilių savininkų, atvykę į servisus, prašo profilaktiškai patikrinti bendrą mašinos būklę ir prireikus – remontuoja.

Matyt, ne taip toli nuo Lietuvos vykstantis Rusijos puolimas prieš Ukrainą veikia žmonių psichologiją ir baiminamasi, kad gali tekti bėgti nuo karo veiksmų. Todėl šiais metais sulaukiama kaip niekada daug norinčių visapusiškai patikrinti automobilius.

„Be to, pastebėjome, kad didžioji dauguma atvykstančių į servisą automobilių yra pilnais degalų bakais – žmonės pasiruošę įvairiems, net patiems blogiausiems atvejams“, – pasakoja vieno Vilniaus serviso atstovas.

Mažų padangų stygius?    

Jokia paslaptis, kad šiais metais padangų kainos augo dėl pandemijos sukeltų tiekimo grandinių trūkinėjimo, smarkiai išaugusių transportavimo kaštų ir kai kurių komponentų trūkumo. Tačiau padėtį dar labiau apsunkino tai, kad Europos Sąjungos valstybėms ir JAV paskelbus sankcijas Rusijai, joje savo gamyklas uždarė dauguma padangų gamintojų.      

„Rusijoje daugiausia buvo gaminama didelio skersmens padangų. Sustabdžius gamybą šioje šalyje, bus labiau apkrautos kitose Europos šalyse esančios gamyklos. Kadangi didesnio skersmens padangų paklausa nuolat auga, be to, jos duoda didesnį pelną gamintojams, tikėtina, kad gamybos linijos bus rezervuotos didelių padangų gamybai, o kai kurių mažesnio skersmens (14–15 colių) padangų prieš žiemą ims trūkti arba vėluos jų pristatymas“, – prognozuoja Rytis Pareigis, „GoodYear/Dunlop“ atstovas Lietuvoje.

Todėl svarstantiems apie naujų žieminių padangų įsigijimą, R.Pareigis rekomenduoja nelaukti rudens, o ieškoti jų jau dabar: „Iki rudens padangos dar neabejotinai brangs bent 10–15 procentų.“

Objektyviai padangų kainas didele dalimi lemia gamyklų energijos (dujų, elektros) sąnaudos, taip pat padangose naudojamų komponentų (kaučiuko, metalo, chemijos produktų) kainos, kurios pastaruoju metu tik kilo. 

Jis pabrėžia, kad šiuo metu padangų tiekimo ir dydžių stygius nejaučiamas, nes pavasarinių padangų užsakymai daromi prieš gerą pusmetį – t.y. buvo suformuoti maždaug praėjusių metų vasarą.   

Labiausiai brango pigiausios

Pasak pašnekovo, kainų kilimas labiausiai jaučiamas pigiausių padangų segmente. Mat iki šiol didžiulę  konkurenciją europiniams, amerikiniams, japoniškiems ar korėjietiškiems padangų gamintojams sudarydavo Kinijos padangų gamintojai, sugebėdavę savo gaminius pasiūlyti itin konkurencingomis kainomis ir nuolat gerinę jų kokybę.

Tačiau daugiausia dėl pabrangusio transportavimo iš Kinijos, šioje šalyje gaminamos padangos nebeteko bene pagrindinio savo  privalumo – žemos kainos.

Pavyzdžiui, vieno jūrinio konteinerio transportavimas iki pandemijos kainavo apie 3 000 JAV dolerių, o dabar ši kaina siekia apie 14 000 JAV dolerių.

Viename konteineryje vidutiniškai telpa apie 1 tūkstantis padangų, todėl nesunku paskaičiuoti, kad vien dėl tokio transportavimo pabrangimo vienos padangos kaina išaugo net 11 dolerių (apie 9 eurus).

Taigi, jeigu iki šiol pigiausių naujų padangų komplektą buvo galima įsigyti už maždaug 140 eurų, tai dabar jis kainuos bent 180 eurų. 

Tuo tarpu europiniai padangų gamintojai, nors ir nesusidūrę su jūrinių konteinerių gabenimo problemomis, taip pat kilstelėjo savo gaminių kainas – pajuto, kad nebėra kainų spaudimo iš Kinijos pusės. Žodžiu, susidarė savotiška grandininė kainų kilimo reakcija, dėl kurios labiausiai nukenčia galutinis vartotojas – padangų pirkėjas. 

Brangsta ir darbas

Kartu su pačių padangų kainomis, kyla ir paslaugų (montavimo, balansavimo) kainos. Nors servisų atstovai vardina skirtingas priežastis, kurios lėmė paslaugų brangimą, tačiau bendras vardiklis yra vienas – tai darbo užmokesčio kilimas.

Visi „Valstiečių laikraščio“ kalbinti pašnekovai vieningai tvirtino, kad norint išlaikyti normalius specialistus, jie turi kelti atlyginimus. O atlyginimų kėlimo spiralę įsuka iki šiol neregėto dydžio infliacija, kuri Lietuvoje kovo mėnesį siekė 15,6 procento – buvo didžiausia Europos Sąjungoje.

Taip pat įtakos paslaugų kainoms turi ir nuo šių metų pradžios smarkiai kilusios elektros kainos – kai kurie servisai, palyginti su praėjusiais metais, už elektrą sumokėjo penkis kartus daugiau.

Tiesa, padangomis užsiimantys servisai dėl elektros brangimo kenčia mažiau nei tie, kurie dažo automobilių kėbulus, nes dažymo kameros išnaudoja labai daug energijos.

Turi priimti padangas

Reikėtų nepamiršti, kad pagal galiojančius teisės aktus perkantieji padangas jų prekybos vietoje senas padangas gali atiduoti šių gaminių platintojams.

Pasinaudojus tokia galimybe, automobilių savininkams nereikės patiems rūpintis senomis padangomis – padangų pardavėjai privalo iš kliento nemokamai priimti tiek netinkamų naudojimui padangų, kiek jų perkama naujų, tačiau padangos turi būti skirtos to paties tipo transporto priemonei.

Kai vairuotojai keičia padangas autoservisuose ar padangų remonto dirbtuvėse, klientų transporto priemonių senos padangos taip pat turi būti priimamos nemokamai. Privaloma priimti tiek senų padangų, kiek jų keičiama, ir nereikalauti už tai papildomo mokesčio.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ir asmenims draudžiama senas padangas atiduoti jų naudotojui ir jos privalo pasirūpinti, kad netinkamos naudojimui padangos būtų atiduotos perdirbti.