Atšilus orams vairuotojai, važiuodami miškingais keliais ir žaluma apaugusiomis vietovėmis, turėtų būti itin atsargūs. Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta balandį ir gegužę – Kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad kiekvieną mėnesį eismo įvykių, kuriuose transporto priemonės susidūrė su gyvūnais, įvykdavo apie 350, o gegužę šokteli iki maždaug 540 susidūrimų.

Vilioja žolė ir druska

Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, žvėrių keliuose galima tikėtis visus metus, tačiau dabar jie pradeda reguliariai keliauti į laukus, todėl yra keli dalykai, kuriuos vairuotojams svarbu žinoti apie laukinių gyvūnų elgesį artimiausiu laiku.

„Jie aktyviai reaguoja į pavasario šilumą ir mitybos pokyčius – sprogstantys medžių pumpurai, pradedanti žaliuoti žolė laukiniams žvėrims yra patraukli, todėl daugelis kanopinių pradeda lankytis laukuose bei pievose. Daug kur žvėrys prie kelių ieško po žiemos užsilikusios druskos, taip pat – sankasose vešliau augančios žolės“, – sako gamtininkas.

Pasak jo, šernai neretai knisa kelių sankasas, kuriose gausu sliekų ir grambuolių lervų. Ypač dažnai jie tai daro Kuršių nerijoje.

Be to, keičiasi ir žvėrių kelionės į mitybos vietas, todėl ryte, vakare, o dažnai ir naktį, jie kerta kelius. Pabaidyti ir sutrikdyti žvėrys perbėgti važiuojamąją dalį gali net ir kelis kartus.

Sunkiai pastebimi tamsoje

Jo teigimu, dalis žvėrių tik dabar iš savo žiemojimo vietų keliauja į vasarojimo ir jauniklių vedimo vietas, todėl keliuose gali būti sutinkami dažniau. Tiesa, pasak S.Paltanavičiaus, mūsų sąlygomis kryptingų ir ryškių migracijų nepastebima. Pasak gamtininko, baigiantis aktyviam medžioklės sezonui, žvėrys yra ne tokie baikštūs, todėl jie vis dažniau maitinasi prie pat kelio, o patekti į važiuojamąją dalį jiems reikia mažiau laiko.

„Labai svarbi detalė – dar žiemiški arba tik pradėti keisti kailiai tamsiuoju paros metu yra labai prastai atskiriami nuo aplinkos, todėl net ir apšvietę laukinį gyvūną jo galime nepamatyti“, – pabrėžia S.Paltanavičius.

Kalbėdamas apie šernus, gamtininkas pabrėžia, kad jie vaikšto didesnėmis šeimomis, todėl ant kelio išniręs vienas ar keli gyvūnai gali būti tik gausesnio pulko dalis.

„Neįvertinus šio fakto ir praleidus tik pirmuosius šernus, galima susidurti su iš paskos bėgančiais atsiliekančiais individais. Toks elgesys būdingas ir šių metų jauniklius vedžiojančioms šernėms – gausesnė šeima gali būti „ištįsusi“, per kelią bėgti gana ilgai“, – pasakoja S.Paltanavičius.

Pavojus automobiliui priartėjus

Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad laukiniams gyvūnams stresą kelia bet kokios naujovės. Vietose, kur atliekami kelio tiesimo, remonto darbai, žvėrys įtariai sutinka pokyčius, ima naudotis netradiciniais savo takais, kertančiais asfaltą, taip padidindami susidūrimo su transportu pavojų. Tokiose vietose vairuotojams būtina mažinti greitį ir padidinti dėmesį važiuojant tamsiuoju paros metu.

„Patys pavojingiausi – tarp statybos atkarpų esantys siauri bei žvėrims keliauti tinkantys ruožai. Juose laukinių gyvūnų koncentracija, taip pat pavojus su jais susidurti būna kur kas didesnis. Kelių remontą vykdantys rangovai šiuos ruožus turėtų pažymėti kelių eismo ženklu „Laukiniai žvėrys“, – sako gamtininkas.

Jo teigimu, Lietuvos keliuose tamsiuoju paros metu, o kai kada ir dieną, matomos stirnos, lapės bei kiškiai. „Vairuotojams patys pavojingiausi tamsoje yra šernai, briedžiai bei taurieji elniai. Šie masyvūs žvėrys tamsoje labai sunkiai matomi net apšviesti, o įgimtas jų bruožas stovėti bei laukti, kol automobilis priartės, ir tik tada šokti į kelią, gali būti pražūtingas“, – tvirtina S.Paltanavičius.

Pasak gamtininko, pavasarį keliuose naktį gausu ežių, varliagyvių, kurie dažnai žūsta po automobilių ratais. „Juos apsaugoti yra visų mūsų pareiga. Vairuotojai turėtų suprasti, jog žvėrys nesuvokia, kaip greitai priartės automobilis ir kokiu greičiu jis važiuoja. Vos pamačius perspėjamuosius ženklus, reikėtų mažinti automobilio greitį, o važiuojant stebėti ne tik kelią, bet ir šalikeles. Jeigu iš toliau pamatėme prie kelio stovintį žvėrį, jokiu būdu nespauskime garso signalo, verčiau sulėtinę automobilio greitį palaukime, leiskime gyvūnui apsispręsti. Tai tinka visiems žvėrims, nes jų reakcija labai panaši ir ne visada mums suprantama – kai pavojus tampa neišvengiamas, jie ne sprunka tolyn nuo kelio, o bėga per jį prieš pat automobilį“, – aiškina gamtininkas.

Daug juda stirnos

Vilniaus universiteto profesorius, žinduolių ekologijos ekspertas Alius Ulevičius paaiškina, kad pavasarinį gyvūnų susidūrimų su automobiliais piką labiausiai didina išaugęs stirnų judrumas, kurį lemia du veiksniai.

„Vaikingos stirnų patelės pavasarį renkasi nuošalesnes vietas. Paprastai jos yra jungiamoji stirnų bandų jėga, todėl joms pasitraukus suyra struktūra grupių, prie kurių jungiasi kiti, jaunesni individai. Kai patelės pradeda šalintis, jaunos stirnos ir stirninai patiria stresą, ieško naujų vietų ir neretai patenka po ratais“, – aiškina profesorius.

Prof. A.Ulevičiaus teigimu, kita priežastis – teritorijų persidalinimas tarp patinų. Pavasarį pradeda valytis stirninų ragai, jie dėl teritorijų kovoja tarpusavyje. Kovų pralaimėtojai yra priversti trauktis ir ieškotis naujos vietos, todėl išeina į kelius ir kelia pavojų eismui.

„Vertinant visos šalies mastu, susidūrimai su gyvūnais tikriausiai neturi reikšmingo poveikio gyvūnų populiacijos dydžiui. Tačiau lokalus poveikis tam tikrose vietose – ten, kur susidūrimų daugiausiai – gali būti reikšmingas“, – pasakoja profesorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju, jei gatvę kerta vienas žvėris, netrukus išbėgti gali ir kitas. Todėl net išvengus susidūrimo su žvėrimi nederėtų iš karto didinti greičio.

Žalos – skirtingos

Policijos duomenimis, dažniausiai susidūrimai įvyksta ir su smulkiais gyvūnais (šunimis, kiškiais, bebrais, barsukais, lapėmis ir kt.), ir su stambesniais (šernais, stirnomis, danieliais, elniais, briedžiais). Pasitaiko ir ganėtinai neįprastų įvykių, pavyzdžiui, susidūrimų su antimis.

„Nepaisant to, kad vis daugiau miškų nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskiriami tvoromis, vairuotojams atsipalaiduoti nereikėtų nei važiuojant šalia miško ir laukų, nei keliaujant mieste. Ypač atidūs vairuotojai turėtų būti tamsiuoju paros metu ir mažesnio intensyvumo regioniniuose keliuose. Gyvūnai į kelią netikėtai gali išbėgti bet kurioje vietovėje. Jų elgesys kur kas sunkiau prognozuojamas nei eismo dalyvių, todėl natūralu, kad susidūrimai su gyvūnais sudaro reikšmingą eismo įvykių dalį, ypač jų migracijos metu“, – sako BTA transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Nors paprastai žalos dėl susidūrimų su gyvūnais būna nedidėlės, pasitaiko ir išimčių. Štai prieš trejus metus vilkiko DAF vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo su gyvūnu, susuko transporto priemonės vairą ir vertėsi. Žala vilkikui ir priekabai įvertinta daugiau nei 43 tūkst. eurų.